Mažėjant azoto kiekiui dirvožemyje – į pagalbą kokybiškos azotinės trąšos

Net ir atšalus orams, o kai kur ir iškritus sniegui, augalų vegetacija vyksta, tad jiems reikalingos ir azotinės trąšos, sako „Agrochemos“ specialistai. Ypač nedelsti atiduoti azotą augalams turėtų Rytų ir Pietų Lietuvos ūkininkai, kur, kaip rodo dirvožemio tyrimai, mineralinio azoto kiekis – labai mažas.

Pernai pavasarį, mineralinio azoto dirvožemyje stebėseną vykdanti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorija nustatė mažiausią mineralinio azoto kiekį nuo 2005 m. Tąkart 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje mineralinio azoto buvo rasta vos 30,7 kg/ha (tyrimas atliekamas 200 aikštelių visoje Lietuvoje).

Paskutinis mineralinio azoto dirvožemyje tyrimas buvo atliktas pernai metų lapkritį, nors jo duomenys kiek geresni – 0-60 cm dirvožemio sluoksnyje mineralinio azoto vidutiniškai buvo aptikta 50,26 kg/ha – kai kuriuose šalies regionuose situacija itin prasta. Pavyzdžiui Rytų ir Pietų Lietuvoje nustatytas labai mažas mineralinio azoto kiekis – 38,8 kg/ha.

„Nors stebėdami tyrimus matome, kad mineralinio azoto kiekis Lietuvos dirvožemyje „banguoja“, vis dėlto akivaizdi jo mažėjimo tendencija. Azoto mažėjimą dirvožemyje lėmė du metus iš eilės buvęs itin didelis derlius, kuris maksimaliai įsisavino azotą ir dirvožemyje nebeliko jo pertekliaus. Nors rudenį atlikti dirvožemio tyrimai parodė didesnį mineralinio azoto kiekį, lyginant su pernai metų pavasariu, tačiau reikia turėti omenyje, kad po gana gausaus sniego šią žiemą, dalis šio azoto iš dirvožemio buvo išplauta, tad tikėtina, kad visur šie ir taip gana nedideli skaičiai dar labiau sumažėjo ir šiandien yra panašūs į pernai metų kovo mėnesio tyrimo rezultatus“, – sako „Agrochemos“ Trąšų skyriaus vadybininkas Arnoldas Kemzūra.

Ypač suklusti vertėtų ūkininkaujantiems Pietų ir Rytų Lietuvos regionuose, nes ten mineralinio azoto kiekis dirvožemyje – labai mažas. Tokiuose regionuose nuo azoto, kuris yra vienas pagrindinių augalų mitybos elementų, stygiaus, žiemkenčių ir žieminių rapsų augimas ir vystymasis itin nukenčia. O šią derliaus gausai ir kokybei grasinančią bėdą geriausiai spręsti tręšiant pasėlius lietuviškomis azoto trąšomis. Intensyvios gamybos ūkiuose ir kur žemės našumo balas yra didesnis nei 40 rekomenduotina trąšų normą kiek padidinti.

Šiuo metu, kai naktimis temperatūra nukrenta žemiau nulio, tręšimas skystomis azotinėmis trąšomis nerekomenduojamas, todėl geriausias pasirinkimas ūkiams – lietuviška amonio salietra.

„Mūsų klimatinei zonai birios lietuviškos amonio salietros trąšos itin tinkamas pasirinkimas todėl, kad jų sudėtyje yra dviejų formų azotas – lengviausiai ir greičiausiai augalų pasisavinamas nitratinis azotas ir amoniakinis azotas, kuris veikia lėčiau ir ilgiau. Net ir šaltu oru tręšiant pasėlius amonio salietra, tirpdama ji pereina į lengvai augalų pasisavinamą azotą ir aprūpina pasėlius reikiamomis maisto medžiagomis“, – sako A. Kemzūra.

Amonio salietra – vienos populiariausių azotinių trąšų ne tik Lietuvoje – ūkininkai jau spėję šį produktą pamėgti ir įsitikinti jo veiksmingumu bei universalumu. Amonio salietra gali būti naudojama kaip pagrindinė trąša visiems augalams ir visiems dirvožemio tipams, o taip pat pavasario – vasaros laikotarpiu, kaip papildoma, greitai veikianti, trąša, kad praturtintų dirvožemį azotu.

2021-04-30