Medis, nors ir palaužtas, bet žaliuoja

Pakruojo rajono Rozalimo seniūnijos Medikonių seniūnaitija turi pačių sukurtą herbą, kurio simboliai tiksliai apibūdina čia gyvenančiųjų kasdienybę ir darbus: ant nulaužtos medžio šakos tupi pelėdžiukas – išminties simbolis, ant tos šakos dar žaliuoja šeši lapai, simbolizuojantys išlikusius šešis kaimus, apynio spurga primena, jog čia yra aludarių kraštas, o noragas paliudija, kad lygumų žemė derlinga ir dosni ją dirbantiesiems.

Inžinieriaus pomėgis – kraštotyra Buvęs žemės ūkio inžinierius V. Tribulas jau daugiau nei tris dešimtmečius kaupia medžiagą apie Medikonius ir aplinkinius kaimus. Nuo 1987 m. jis pradėjo domėtis gimtojo krašto istorija, talkino tuometei kraštotyros draugijai, dalyvavo ekspedicijose, fotografavo, užrašė žmonių prisiminimus. Viliui į atmintį įstrigo liūdni nykstančių kaimų vaizdai: keliaudamas surado ne vieną tuščią sodybą, brūzgynais apaugusius sukrypusius namus, buvusio malūno likučius. Jis mintyse sau kartojo: ,,Reikia kuo greičiau fiksuoti viską, ko dar nesunaikino skubantis laikas, kol dar yra ano meto liudininkų.“ V. Tribulas pasinėrė į aktyvią kraštotyros veiklą, svarbiam ir atsakingam darbui turėjo fotoaparatą, magnetofoną. Keliaudamas po nykstančius kaimus pakalbino daug įdomių pasakotojų, surinko ir užrašė daug vertingos istorinės medžiagos. Didžiausia jo padėjėja buvo žmona Inga, kuri taip pat pravėrė ne vienos trobos duris ir užrašė įdomių pasakojimų, kad krašto istorija nenueitų į užmarštį. Dabartinės bendruomenės teritorijoje buvo daugiau nei dešimt kaimų. Prieš dešimtmetį gyvybingi buvo tik šeši. Dėl to seniūnaitijos herbe ant nulaužtos medžio šakos žaliuoja šeši lapai. Dabar beliko tik keturi kaimai: Bališkių, Medikonių, Dervelių ir Vismantų.

Dar daug istorijų neužrašyta Vilius ant stalo sudeda keturias knygas: ,,Miškadvaris“, „Mūsų Žalgiris“ (Medikonių seniūnaitijos praeitis ir dabartis), ,,Kas knygon nesudėta“ (Medikonių seniūnaitija: vietos, įvykiai, žmonės) ir pernai išleistą ,,Dervelių mokyklai – 80 metų“. Šioje mokykloje mokėsi abu Tribulai, Vilius tada buvo aštuntokas, o Inga – pirmokė. Vėliau abu mokėsi tuomečiame Joniškėlio žemės ūkio technikume. Medikonių atminties saugotojai aiškina, kad Žalgiris yra vietovardis, tai – miško, kuris tęsiasi Rozalimo link, pavadinimas. Veikia čia ir Žalgirio žemės ūkio bendrovė, ir Žalgirio bendruomenė, jungianti kelių kaimų gyventojus. Vilius dėkingas autentiškos medžiagos jam nepašykštėjusiems žmonėms, pasakotojams, rėmėjams. Bendromis pastangomis išleisti keturi leidiniai: ,,Dėkoju visiems, kurie apie šį kraštą sako: „Mūsų.“ Per jų likimus atsiskleidžia krašto istorija. Tai jų dėka pavyko surinkti ir įamžinti pačių įvairiausių šio krašto žmonių prisiminimus, vienos ar kitos vietovės istoriją, įvykius.“ V. Tribulas ragina įamžinti viską, ką galime, nes dar daug istorijų neužrašyta, netyrinėti keturių parapijų, kadaise buvusių šiame krašte, bažnyčių archyvai. Iš penkių buvusių dvarų ir palivarkų tinkamai neaprašyta nė viena istorija, iš keturių kadaise veikusių malūnų – tik vienas. Vilius ir toliau pluša, kruopščiai ir su didele atsakomybe po kruopelę renka istorinę medžiagą būsimiems leidiniams. Anksčiau surinktą ir užrašytą jis stengiasi išsaugoti ateičiai, viską perkelia į skaitmenines laikmenas. Jo įsitikinimu, turime nepamiršti savo šaknų, savo istorijos, tradicijų ir papročių. Kaimai vis tuštėja, vis mažiau lieka praėjusio laiko liudininkų, todėl reikia skubėti juos pakalbinti ir viską užfiksuoti, surinkti išlikusias nuotraukas ir dokumentus.

Stengiasi išsaugoti ateities kartoms Iki 2008 m. Medikonyse veikė pagrindinė mokykla, paskui sumažėjo vaikų, liko tik pradinė. Vėliau ir tą uždarė. Prieš kelis dešimtmečius čia buvo ūkio kontora, veikė kultūros namai. Dabar šis pastatas skirtas Medikonių seniūnaitijos kultūrai ir laisvalaikiui, jame veikia biblioteka, bendruomenės būstinė, į šventes susirenka aplinkinių kaimų žmonės, organizuojami renginiai, susitikimai, parodos. Nuo 1990 m. kultūros veiklai vadovauja I. Tribulienė. Kai ji, tuomet jauna agronomė, baigusi Joniškėlio žemės ūkio technikumą, atvyko į Medikonius, ūkio vadovas energingą ir sumanią merginą pakvietė dirbti meno vadove. Ir neapsiriko. Buvusios mokyklos kieme stovi medžio drožėjo Sauliaus Lampicko skulptūra ,,Pelėdžiukas“. Šis išminties simbolis vietos gyventojams labai svarbus, savotiška buvusio ir dabartinio laiko jungtis, prie skulptūros susitinka buvę mokyklos auklėtiniai, trumpam pasikalbėti stabteli sodiečiai. Pelėdžiukas yra tapęs Žalgirio bendruomenės herbo simboliu. Medikonių laisvalaikio centre neseniai įkurta audimo ekspozicija: žinoma krašto audėja Adelė Dumšienė padovanojo medines stakles. Būsimajame etnografijos muziejuje moksleiviams rengiami edukaciniai užsiėmimai. Audėjos Angelė Urlakienė, A. Dumšienė ir Angelė Štarienė čia demonstruoja, kaip austi. Ateinančioms kartoms norima išsaugoti ne tik audimo stak­les, bet ir surinkti autentiškus įrankius, kuriais buvo minami ir šukuojami linai, parodyti, kaip audimui buvo paruošiami siūlai, eksponuojami audėjų, mezgėjų rankdarbiai.

Aldona SIREIKIENĖ ŪP korespondentė