Į medžioklę – tik su išmaniosiomis programėlėmis

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) pristačius medžioklę reglamentuojančių teisės aktų analizės korupciniu atžvilgiu ataskaitą, Seimo Aplinkos apsaugos komitete (AAK) įsiplieskė diskusija įvairiais klausimais, tačiau labiausiai dėl medžioklės lapų. Tyrėjams įrodinėjant, kad, siekiant išvengti klastojimo ir sukčiavimo, medžioklės lapai turi būti elektroniniai, vieni diskusijos dalyviai aiškino, kad Vakaruose tokių lapų apskritai nebėra, kiti – esą dėl techninių kliūčių pasinaudoti jais pavyks ne visada.

STT įžvelgia riziką

Ataskaitą pristačiusi STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Svetlana Krasilnikova teigė, kad dabartinė medžioklės taisyklių ir įstatymų bazė neužtikrina pakankamo skaidrumo, sudaro galimybes klastoti dokumentus, nuslėpti faktus ir įvairias aplinkybes.

„Kalbant plačiąja prasme, bet kuri sritis, susijusi su leidimų, licencijų išdavimu, tam tikrų prievolių įgyvendinimo kontrole, antikorupciniu požiūriu visada priskiriama prie rizikingesnių sričių. Teisinis jų reglamentavimas turi būti kaip įmanoma aiškesnis, institucijos, privalančios tas funkcijas vykdyti, privalo įdiegti ir taikyti tam tikras papildomas vidaus kontrolės priemones. Ne išimtis ir medžioklė. Tam tikrais atvejais Aplinkos apsaugos departamento (AAD) darbuotojai gali savo nuožiūra priimti gana laisvus sprendimus. Vienas iš tokių pavyzdžių – kai pareigūnas gauna informaciją apie sužeisto, sužaloto ar sergančio medžiojamojo gyvūno sumedžiojimą. Jis ne vėliau kaip per vieną valandą telefonu apklausia medžioklės plotų naudotoją ir toliau prasideda tai, ką antikorupciniu požiūriu mes vertiname gana neigiamai. Jis gali duoti leidimą doroti arba pranešti apie būtinybę atidėti, gali prašyti elektroninėmis priemonėmis atsiųsti vaizdo fiksavimo rezultatus. Taip pat pats sprendžia, ar vykti į dorojimo vietą. Toks reglamentavimas sukelia daug negerų klausimų“, – teigė STT atstovė.

Medžioklės taisyklės numato, kad sumedžiojęs tokį žvėrį medžiotojas tai nedelsdamas fiksuoja kitoje medžioklės lapo pusėje, užpildo atitinkamą aktą ir telefonu informuoja AAD. Visa tai buvo iki šiol daroma, tačiau, siekiant didesnio skaidrumo, kad popieriniai medžioklės lapai nebūtų taisomi, trinami ar kitaip klastojami, AAD pasiūlė įdiegti elektroninius medžioklės lapus. Tai sukėlė ir pritarimų, ir prieštaravimų. Kai kurie AAK posėdžio dalyviai įrodinėjo, kad Vakaruose medžioklės lapai yra tapę atgyvena.

Sieks elektroninių medžioklės lapų

Diskusijoje dalyvavęs AAD direktoriaus pavaduotojas Jurgis Kazlauskas iškėlė mintį, kad ateityje vis dėlto turėtų būti įdiegti elektroniniai medžioklės lapai. „Juose nebūtų įmanoma ištaisyti jokių įrašų. Dabar vien per kelis mėnesius ikiteisminio tyrimo įstaigoms esu pasirašęs bent 4–5 raštus, kai per planinius patikrinimus aptikti galimai daryti nauji įrašai“, – sakė pareigūnas.

Tačiau ši mintis sulaukė pačių įvairiausių vertinimų. Ugningai apie tai kalbėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Jonas Talmantas. „Kai medžioklės lapuose taisomos gramatinės klaidos, nereikėtų kelti problemų, AAD tik kelia savo reitingus. Jiems ne tai reikėtų daryti, o žiūrėti, kas brakonieriauja, pažeidžia įstatymus. O dabar visi reitingai susirenkami tikrinant medžioklės lapus, žiūrint, kur kablelis ne ten padėtas ar data netaisyklingai parašyta. To neturėtų būti, nes medžiotojai dėl tokių niekų yra žeminami visuomenės akyse“, – sakė jis.

Skeptiškai į elektroninius medžioklės lapus pasižiūrėjo ir Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės atstovas Algirdas Klimavičius.

„Toliau į vakarus nuo mūsų esančiose valstybėse retai kur rasime tokį dokumentą kaip medžioklės lapas. Dar rečiau – elektroninę medžioklės sistemą. Jei Lietuvai labai reikia elektroninio medžioklės lapo, jį mes tikrai įdiegsime. Tai nesudėtinga, tik reikia įstatymo ir apsisprendimo, ar tai tikrai reikalinga. Svarbu ir tai, kas bus duomenų naudotojai. Jei bus leidžiama kiekvienam medžiotojui atsiversti ir žiūrėti, tada užduodu klausimą, kodėl žvejų klubai neturi tokios sistemos. Jei negauname tokių atsakymų, atrodo, kad medžiotojai užsipuolami dirbtinai“, – sakė A. Klimavičius.

Tiesa, aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis patikslino kolegos mintį. „Algirdas nenorėjo pasakyti, kad mums nereikia elektroninio lapo. Svarbu, kad to negalėtų matyti visi viešai, tik kontroliuojančios institucijos“, – paaiškino patarėjas.

Problemos dėl ryšio

Dar labiau šiuos svarstymus sujaukė prieš porą metų įsikūrusios Lietuvos medžiotojų draugijos pirmininkas Gediminas Vaitiekūnas. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad tam tikrais atvejais medžiotojai dėl elektroninių medžioklės lapų gali pakliūti į keblią situaciją.

„Esu ryšininkas, matau, kad bus tikrai daug techninių problemų dėl ryšio. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenys rodo, kur koks ryšys yra, kur veikia internetas. Geras ryšys tik miestuose ir stambesnėse gyvenvietėse, taip pat keliuose. Kitur ryšys blogas, ypač pasienio regionuose. Dažnai medžioju prie Pabradės, ten ryšys prastas, dažnai gaunu pasveikinimą: „Sveiki atvykę į Baltarusiją.“ Jei norima viską skaitmenizuoti, reikės pakeitimų. Sumedžioju žvėrį ir pajudinu jį neįrašęs į la-
pą – tampu pažeidėju. Nė vienoje Vakarų valstybėje nėra net popierinių medžioklės lapų, ką jau ten – elektroninių. Ten niekas medžiotojų a priori nelaiko nusikaltėliais, pažeidėjais. Jie nusiveža žvėrį į lupyklą, atlieka darbą, nusiplauna rankas ir sutvarko dokumentus. Pas mus įvairiausiais būdais siekiama šį procesą apsunkinti. Suskaičiavau pagal medžioklės plotų vienetų žemėlapį – tiesiogiai su valstybės siena ribojasi apie 120 klubų iš 900. Tose vietose, ypač šalia Baltarusijos, ryšis labai blogas. Net mieste kai kada stringa, o ką kalbėti apie kaimus, miškus“, – alyvos į diskusiją šliūkštelėjo G. Vaitiekūnas.

Vis dėlto elektroninių medžioklės lapų idėją iškėlęs AAD atstovas J. Kazlauskas mano, kad visas technines problemas išspręsti galima. „Valstybės teritorijoje gali būti vietų, kur internetas veikia prasčiau. Bet tam yra techninių sprendimų. Jei bus mobilioji programėlė, kuri tuo metu nepakeičiamai fiksuoja duomenis ne ryšio zonoje, kai tik jūsų įrenginys atsidurs ryšio zonoje, ta informacija bus automatiškai perduota. Viskas išsprendžiama“, – tikino AAD direktoriaus pavaduotojas.

Dar įdomesnę mintį išsakė Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas Raimondas Ribačiauskas. „Įvedus elektroninį lapą, įžvelgiu šiokią tokią grėsmę nacionaliniam saugumui, medžiojant mūsų aukščiausios valdžios pareigūnams visada bus galima nustatyti jų buvimo vietą“, – teigė jis.

Aplinkos ministro patarėjas M. Čepulis sakė, kad dėl elektroninio medžioklės lapo apsispręsta, o jo įdiegimas buvo vilkinamas būtent dėl ryšio problemų. „Šiais laikais tai sprendžiama visiškai paprastai, Lenkija tokią sistemą naudoja ir problemų neturi“, – tikino M. Čepulis.

Problemų – ir daugiau

Prieš dvejus metus buvo panaikintas medžiotojų sąvadas, o nauja sistema nesukurta iki šiol. Buvo nuspręsta, kad policijos informacinėje sistemoje bus kuriamas papildomas modulis, skirtas būtent medžioklės reikmėms. Aplinkos ministerijai pareikšta pastabų dėl lėto tempo ta kryptimi, tačiau ministerijos atstovas paaiškino, kodėl taip yra.

„Specialistų lygmeniu viskas padaryta, net rinkos apklausos atliktos. Belieka tik priimti įstatymą, kad policijos licencijavimo sistema turėtų papildomą modulį medžiotojams. Tas sprendimas nėra priimamas, jis nėra teikiamas Seimui svarstyti. Nežinau priežasčių, to reikėtų klausti ankstesnės politinės vadovybės. Gal išgąsdino didelė kaina, kuri galėtų būti mažesnė, jei darytume ne per policijos sistemą, o individualiai. Be to, reikia, kad asmenų duomenys būtų kaupiami ir tvarkomi teisėtai, o tai taip pat reikia įtvirtinti įstatymu“, – paaiškino A. Klimavičius.

Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas R. Ribačiauskas iškėlė dar vieną problemą – žvėrių apskaitą.

„Žvėrys ir paukščiai, gyvenantys laisvėje, yra valstybės nuosavybė. Mane iki šiol stebina, kad valstybė visiškai nesirūpina savo turto apskaita. Žvėrių apskaitą turėtų atlikti valstybė, padarydama klubams ir būreliams medžioklėtvarkos projektus ir juos realizuodama kas penkerius metus. Tada žinotume, koks yra turto skaičius, kokia jo kokybė, jeigu neišlaikoma minimali populiacija, galėtume atimti teisę naudotis tuo medžiojamuoju plotu“, – dėstė R. Ribačiauskas.

Tačiau ministerijos atstovas A. Klimavičius nemano, kad tai – valstybės pareiga. „Abejoju, ar pasiūlymas geras. Medžioklės įstatymas medžiojamosios faunos apskaitos pareigą numato medžioklės plotų naudotojams, medžiotojams. Ar medžiotojai nenori tos pareigos vykdyti ir jos atiduoti valstybei? Galbūt ministerija tai organizuotų geriau už medžiotojus, bet tada būtume unikali valstybė pasaulyje, kur medžioklės plotų išteklių naudotojai atleidžiami nuo išteklių apskaitos pareigos“, – atrėmė A. Klimavičius.

Jam antrino medžiotojų atstovas iš Jonavos Vytautas Kaminskas. Jis teigė, kad medžiotojai geriau žino, kur žvėrys laikosi, kur praeina, tos užduoties perkėlimas ant valstybės institucijų pečių būtų labai sudėtingas procesas ir pareikalautų daug organizacinių išteklių.

Juozas SKRIPKAUSKAS

ŪP korespondentas

 

Redakcijos nuotrauka

2021-03-06