Medžiotojai – migrantų gaudytojai?

Keletas medžiotojus vienijančių visuomeninių organizacijų kreipėsi į Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, Vidaus reikalų ministeriją, Valstybės sienos apsaugos tarnybą (VSAT) ir Policijos departamentą, siūlydamos savo paslaugas tvarkantis su nelegalių migrantų srautais. Tačiau kreipimosi nepasirašė gausiausia jų organizacija – Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD), nes niekas jai ir nesiūlė to padaryti. „Ūkininko patarėjas“ pasidomėjo, kaip šią šalies medžiotojų iniciatyvą vertina pasieniečiai?

Siūlo pagalbą

Lietuvos medžiotojų bendruomenė yra disciplinuota – puikus rezervas ginti šalį ar talkinti pasieniečiams.

Savo kreipimesi medžiotojai rašo, kad galėtų padėti valdžios institucijoms tvarkytis su nelegalių migrantų srautais. „Jeigu būtų reikalinga, galėtume kreiptis į pasienio medžiotojų klubus, kad dalyvautų pasienio stebėjime, padėtų patruliuojant ar rengiant pasalas“, – sakoma kreipimesi.

Kalbinti pasirašiusių medžiotojų organizacijų atstovai sakė suprantantys padėties rimtumą ir siūlė įvairiapusę pagalbą. „Jei reikėtų, kalbėtume su atskirais klubais, nes jie geriausiai pažįsta vietovę, arba ieškotume savanorių iš kitur. Manome, kad mokame elgtis miške, pažįstame gamtą, galime ramiai, tyliai sėdėti ir stebėti. Turime žiūronų, termovizorių, kitų stebėjimo priemonių. Galime, aišku, tą veiklą vykdyti ir kartu su patruliais, tiesiog reikia bendradarbiauti. Dabar kviečiasi žmones iš užsienio, dar iš kažkur. Manau, kad galima ir vietinius resursus išnaudoti“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Lietuvos medžiotojų draugijos (LMD) valdybos pirmininkas Gediminas Vaitiekūnas.

Jam antrino ir Sūduvos medžiotojų sąjungos pirmininkas Ramūnas Mažėtis. „Klubų, esančių pasienyje, prašytume, kad jie pagal poreikį padėtų stebėti, patruliuoti. Sunku pasakyti, kokioms funkcijoms pritartų ir kokias numatytų, realiai galėtume talkinti bet kokiu būdu – nuo stebėjimo iki patruliavimo ir saugojimo. Kiek mūsų žmonių tame procese galėtų dalyvauti, sunku pasakyti, organizacijoje yra tūkstantis narių. Tiesa, dažnas turi darbą, todėl realiai galėtų prisidėti savaitgaliais, atostogų metu ar tiesiog vakarais ir naktimis. Kadangi teisėtai turime ginklų, esant poreikiui galime būti ir ginkluoti. Mūsų naktinio matymo prietaisai nėra profesionalūs kaip kariuomenėje, bet jų kokybės tokiems veiksmams pakaktų“, – medžiotojų galimybes atskleidė R. Mažėtis.

Jaučiasi ignoruojami

Medžiotojai gerai pažįsta savo miškus, žino kiekvieną slaptą takelį.

Paklausti, ar sulaukė atsakymo iš tarnybų, į kurias kreipimasis siųstas, ir vienas, ir kitas kalbintas medžiotojų atstovas sakė, kad ne. „Mus ignoruoja. Prieš porą metų Seime buvo bandymas priimti įstatymą, kad nepaprastosios padėties atveju iš piliečių, o tai reiškia ir iš medžiotojų, būtų paimti visi ginklai. Ginkluoti žmonės galėtų priešintis agresoriui, bet ginklus iš jų paimtų. Prezidentė Dalia Grybauskaitė tą įstatymą vetavo. Po šio mūsų kreipimosi iš visuomenės informavimo priemonių teko girdėti, kad pareigūnai bandys kontaktuoti su vietos medžiotojais, tačiau kokio nors oficialaus atsakymo dar nesulaukėme“, – ŪP teigė G. Vaitiekūnas.

„Man, dalyvavusiam 1991–1993 metų akcijose ir renginiuose, šiandien labai juokingai atrodo, kad dabar daugelis į tokią eilinių piliečių pagalbą žiūri skeptiškai, pašaipiai. Mano galva, taip neturėtų būti, turėtume būti įtraukti į ekstremalios padėties valdymą“, – įsitikinęs R. Mažėtis.

Nepasirašė, bet pritaria

Tarp pasirašiusiųjų kreipimąsi nėra LMŽD naujojo vadovo Virginijaus Kantausko pavardės. Tai ir suprantama – išsiunčiant raštą jis dar nevadovavo draugijai, nes juo išrinktas tik praėjusios savaitės antroje pusėje. Vis dėlto pasiteiravome, kaip jis būtų pasielgęs, jei draugijai jau būtų vadovavęs.

„Jei tai vyktų šiandien ar rytoj, prie to kreipimosi prisidėčiau. Manau, tai padaryti nėra vėlu, nes problema netrumpalaikė, situacija greitai nepasikeis. Aišku, medžiotojų pagalba būtų derinama su pasieniečiais, nežinia, kokie būtų oficialių tarnybų pageidavimai ir kokius įgaliojimus mums suteiktų“, – atsakė „Ūkininko patarėjui“  V. Kantauskas.

O Lietuvos medžiotojų draugijos valdybos pirmininkas G. Vaitiekūnas prisipažino, kad jie LMŽD ir nekvietė pasirašyti kreipimosi, nes esą jie ir anksčiau nepalaikė kitų jų iniciatyvų.

Prioritetas – profesionalams

Trys dešimtys tūkstančių Lietuvos medžiotojų turi 100 tūkst. šaunamųjų ginklų, specialią aprangą, dienos ir nakties meto stebėjimo prietaisų, dresuotų šunų.

„Ūkininko patarėjas“ kreipėsi į VSAT. Tarnybos patarėjas Giedrius Mišutis sakė žinantis apie pasiūlymą, bet atsakymas medžiotojams dar neparengtas.

„Iniciatyva labai vertinga, ypač dabartinėje situacijoje. Bendradarbiavimas užkardų lygyje prie pačios sienos, pasienio rajonuose, yra nusistovėjęs ir anksčiau, pasieniečiai susitinka su medžiotojais ir aptaria jiems aktualius klausimus. Gavę minėtą kreipimąsi užkardas orientuojame į tai, kad būtų galima susitikti su medžiotojais, įtraukti juos gaunant įvairios informacijos. Jie tose vietose lankosi, kažką pastebi, gali ta informacija pasidalyti – ir tai būtų pagrindinis dalykas. Esame sulaukę pareigūnų iš Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex), yra atvažiavę Estijos pasieniečiai, patruliuoja kariuomenė. Tad tokių priemonių su medžiotojais kol kas nėra numatyta, nes padeda profesionalios pajėgos, žada ir daugiau jų atsiųsti. Na, o su medžiotojais regioniniame lygyje keičiamės informacija, tas bendradarbiavimas vyks ir toliau. Užkardos pačios pagal savo sienos ruožo specifiką, nes ne visur vienoda situacija, pamatys, kada medžiotojai gali būti įtraukti ir kitomis formomis. Sienos kontrolės reikalai yra daugiau profesionalų veikla, kita vertus, medžiotojai turi savo darbą ir į tokią tarnybą negali eiti nuolat, gal tik savaitgaliais ar kitomis tam tikromis dienomis“, – padėtį paaiškino VSAT patarėjas G. Mišutis.

Mat pasieniečių pagrindinis uždavinys – sulaikyti sienos pažeidėjus. Pareigūnai neturi teisės jų fiziškai ar bauginimais paveikti, išstumti iš šalies, jeigu šie į ją pateko. Tokie veiksmai laikomi Europos Sąjungos (ES) teisės ir žmogaus teisių pažeidimu ir galėtų būti skundžiami nacionaliniams bei tarptautiniams teismams.

Migrantų antplūdis

Atvejų, kai į Lietuvą atvykdavo neteisėtų migrantų, pasitaikydavo kiekvienais metais. Pavyzdžiui, pernai per sieną su Baltarusija neteisėtai atvyko 81, o 2019 metais – 46 žmonės. Ankstesniais metais šis skaičius taip pat svyruodavo nuo kelių dešimčių iki šimto. Tai rodo, kad migrantų kelias į Lietuvą egzistuoja jau ilgai. Tačiau šiemet sulaikyta neįprastai daug – per 2 tūkst. neteisėtų migrantų. Vien tik šį mėnesį – apie 1,5 tūkst. Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.

Lietuvos politikai teigia, kad tai nėra įprasta migrantų krizė, bet tikslinga Baltarusijos hibridinė agresija prieš Lietuvą, kaip atsakas į ES sankcijas. Pati Baltarusija tvirtina nebestabdanti į ES norinčių patekti migrantų dėl Bendrijos įvestų sankcijų, kuriomis režimas baudžiamas dėl susidorojimo su opozicija. Tai darytų tik tuo atveju, jeigu jai už tai būtų atsilyginama.

Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė susitiko su Frontex vykdomuoju direktoriumi Fabrice’u Leggeri (Fabrisu Liažeriu) ir aptarė tolesnį pagalbos dėl išaugusių neteisėtų migrantų skaičiaus priemonių planą.

„Vienas pagrindinių mano vizito tikslų – pamatyti tikrą situaciją ir įvertinti, kokios pagalbos reikia Lietuvai. Suprantame, kad šalis patiria nelegalios migracijos pasekmes. Mes savo ruožtu galime suteikti ekspertinę pagalbą migracijos bei migrantų grąžinimo klausimais. Esame čia tam, kad padėtume šioje nelengvoje situacijoje ir parodytume, jog solidarizuojamės su
jumis“, – kalbėjo F. Leggeris.

Šiuo metu Lietuvos pasienį kartu su Valstybės sienos apsaugos pareigūnais saugo 26 Frontex pareigūnai, iš viso planuojame, kad jų atvyks 60. Bendrai Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos regionui ketinama skirti iki 200 žmonių.

Taip pat su Europos prieglobsčio paramos biuru buvo pasirašytas paramos Lietuvai priemonių planas. Artimiausiu metu į Lietuvą turėtų atvykti migracijos ekspertų ir vertėjų, kurie padės Migracijos departamento specialistams greičiau nagrinėti prieglobsčio prašymus, bendrauti su migrantais ir tartis dėl jų grąžinimo į kilmės šalis. Europos Komisijos vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson yra pažadėjusi 10–12 milijonų finansinės paramos iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, kuris turėtų Lietuvą pasiekti jau rugpjūčio mėnesį.

Juozas SKRIPKAUSKAS

ŪP korespondentas

LMD nuotraukos

2021-07-22

 

 

 

 

 

 

 

 

Lietuvos medžiotojų draugija, nelegalūs migrantai