Medžiotojas: „Medžioklė – ne vien šaudymas į žvėrį“

Medžioklė – tema, kurią nelengva vertinti vienareikšmiškai. Dalis visuomenės medžioklę laiko atgyvenusiu reiškiniu ir net žiauria pramoga, kurios metu žudomi gyvūnai. Patys medžiotojai ir ūkininkai tą patį reiškinį mato visiškai kitu kampu – kaip būtinybę, padedančią siekti tvarkos. Pasidalyti savo patirtimi ir požiūriu Irmina ŽUKAUSKAITĖ paprašė ilgametį medžiotojų klubo prezidentą Arūną LAUKAITĮ, nuo vaikystės mėgusį gamtą ir žvejybą, kuris dar studijuodamas tapo varovu, o po 10 metų medžioklės stebėjimo – medžiotoju.

– Ar galima medžioklę skirstyti į etišką ir neetišką?

– Žinoma, medžioklė, kaip ir visas gyvenimas, gali būti etiška ir neetiška. Tačiau požiūris į etiką keičiasi, atsiranda įvairių draudimų, kurie Lietuvoje labai mėgstami, ir tai ne visada neša vien gerus rezultatus. Pavyzdžiui, daugybėje pasaulio šalių medžiojama ir lankais, ir naktinio matymo prietaisais. Tai reiškia, kad medžiotojai šiuos prietaisus gali naudoti tik laikydamiesi tam tikrų taisyklių ir apribojimų. Kai kam atrodo, kad lankais būtinai žalojami ir paliekami kankintis gyvūnai, o naudojant naktinio matymo prietaisus žvėrys šaudomi be jokio saiko ir apribojimų. Naktinio matymo priemonės leidžia parinkti optimalią auką: gal mažesnis, gal sužeistas. Tiesa tokia, kad, pavyzdžiui, naktinio matymo įranga gali būti vienintelis būdas bent kiek kontroliuoti problemų keliančios rūšies populiaciją. Žinoma, jeigu nėra dar ir papildomų draudimų probleminę populiaciją medžioti.

 

Visą interviu skaitykite „Ūkininko patarėjo“ Nr. 108.