Mėšlas į laukus keliauja kilometro žarna

„Žemaičiai nuo seno žino – kur šūds, ten ir grūds, – sako Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Skuodo r. skyriaus vadovas Kazimieras Jucevičius. – Todėl Lietuvoje neišvengiama gyvulininkystės ir augalininkystės integracija. Vertingas pasiūlymas abiejų sektorių gamybos kaštams mažinti – laukus tręšti mėšlotiekiu, žarną nutiesus nuo srutų rezervuaro iki pasėlių lauko. Tą įgyvendinus, verslo sėkmė garantuota.“

Karvė – ne tik pienas

Traktorius su skystojo mėšlo skleidimo įranga Lygumų ŽŪB laukuose.

Ūkininkas ir vadybininkas K. Jucevičius agrarinio krašto prioritetu laiko gyvulininkystę, sukaupęs nemažai gerosios užsienio šalių patirties. „Neseniai lankiausi olandų pieno ūkiuose, – pasakoja K. Jucevičius. – Aplinkosaugai ten skiriama daug dėmesio, ūkininkaujama atsakingai, tačiau intensyvumu ir prekine verte, gaunama iš vieno hektaro, olandai lietuvius lenkia keliolika kartų.“ Pasak K. Jucevičiaus, olandai puoselėja pienininkystę, o karvių fermų mėšlą vertina kaip išteklių, galintį duoti naudos, vertingą trąšą, o ne tik kaip teršalą. „Karvę vertiname pagal jos genetines savybes, produktyvumą, tačiau per dieną vienas galvijas išskiria apie 55–60 kg skystojo mėšlo, – teigia K. Jucevičius. – Apie verslo ateitį galvojantis ūkininkas privalo prognozuoti jo panaudojimo galimybes. Kartą per trejus metus atliekami ūkio dirvožemio tyrimai žemdirbį nukreipia produktyviai ir tikslingai panaudoti organinę trąšą.“

Organinės trąšos vertė

Žemaitis ūkininkas įsitikinęs, jog Lietuvoje atliktų ilgamečių lauko eksperimentų rezultatai parodė, kad geros kokybės mėšlas turi visų augalams reikalingų maisto medžiagų ir yra veiksminga priemonė žemės ūkio augalų derlingumui padidinti ir dirvožemio našumui palaikyti. Pavyzdžiui, tręšiant 10 t/ha kraikinio mėšlo norma, į dirvą įterpiama apie 53 kg azoto (N), 22 kg fosforo (P2O5) ir 59 kg kalio (K2O). Dirva gauna ir kitų vertingų elementų: kalcio, magnio ir mikroelementų (mangano, cinko, vario, boro, molibdeno). Į hektarą įterpus 20 t mėšlo, augalai gauna pakankamai mikroelementų, nereikia pirkti brangių trąšų, o kasmet jo į hektarą įterpus 10 t arba kas ketveri metai 40 t dirvožemyje humuso atsargos nemažėja. Tai aktualu šiandien, kai daugelio žemdirbių laukuose dažniausiai sėjami javai. Tręšiant mėšlu pagerėja supuolusių dirvų struktūra, rūgštesnės ir mažiau sukultūrintos dirvos tampa derlingesnės, jose padidėja augalams reikalingo anglies dvideginio, mikroorganizmų, atsiranda daugiau sliekų. Mėšlo poveikis dirvožemiui ir augalams pastebimas iki šešerių metų, tačiau greičiau mėšlas mineralizuojasi lengvose dirvose – per 2–4 metus. Tyrimais nustatyta, kad pirmaisiais metais augalai iš kraikinio mėšlo įsisavina tik apie ketvirtadalį azoto bei fosforo ir 40 proc. kalio. Iš skystojo mėšlo šių elementų augalai pirmaisiais metais įsisavina daugiau, tačiau jis veikia trumpiau.

Naujovės nauda

LŪS Skuodo r. skyriaus vadovas Kazimieras Jucevičius – agrarinių naujovių propaguotojas.

Pasak K. Jucevičiaus, per pastaruosius metus šalies žemės ūkyje įvyko esminių pokyčių – labai sumažėjo gyvulių ir, suprantama, organinių trąšų. Be to, vyrauja bekraikis ir skystasis mėšlas, kuris dėl didelių transportavimo išlaidų, ribotų jam panaudoti turimų plotų ir kitų priežasčių dažniausiai skleidžiamas (išlaistomas) laukuose netoli fermų. „Tokio tręšimo nuostoliai akivaizdūs, – pasakoja K. Jucevičius, – srutvežių ratai suspaudžia dirvą, daug vertingų medžiagų išgaruoja, be to, dėl sklindančių kvapų kyla gyventojų nepasitenkinimas.“

Pasak K. Jucevičiaus, olandų ūkininkai jau keletą dešimt­mečių naudoja laukų tręšimo sistemą, primenančią dujotiekį ar naftotiekį. Iš skystojo mėšlo rezervuaro, esančio po ferma arba šalia jos, organinės trąšos pumpuojamos į laukus specia­liomis žarnomis, kurios gali driektis nuo kelių iki keliolikos kilometrų. Prie fermos esantis traktorius su spaudiminiu siurbliu tiekia skystąsias trąšas į žarnų sistemą, o laukuose prie magistralinės žarnos prisijungia traktorius su 400 m transportinės žarnos ir specialia 12 m pločio trąšų įterpimo į žemę sistema.

K. Jucevičiaus pastebėjimu, trąša į aplinką neskleidžia kvapų ir anglies dvideginio, nes iškart įterpiama į dirvą visai šalia augalo šaknų. Be to, traktorius važiuoja su minkštomis žemo spaudimo padangomis, nesuslegia dirvos. Į vieną hektarą įterpiama apie 30 t skystojo mėšlo, per valandą patręšiami 9 ha. Skystojo mėšlo kiekis, pasak K. Jucevičiaus, sudarytų keturias traukinio cisternas. „Tokią tręšimo technologiją galima panaudoti įterpiant į pumpuojamą mėšlą skystąjį deguonį, – pasakoja K. Jucevičius, – deguonis suaktyvina augalų vystymąsi ir trečdaliu padidina derlių. Technologija nėra pigi, bet greitai atsiperkanti.“

Pirmosios efektyvumo pamokos

K. Jucevičiaus nuomone, Skuodo rajono ūkiams užtektų vienos tokio tręšimo sistemos. To galėtų imtis iniciatyvių ūkininkų sukurtas agroserviso kooperatyvas. Šį pavasarį viena pažangiausių laukų tręšimo technologijų įgyvendinta Lygumų žemės ūkio bendrovėje (Pakruojo r.). Ūkis dirba apie 6 tūkst. ha, laiko daugiau nei 1,5 tūkst. melžiamų karvių.

„Jau išbandėme aplinką ir dirvą tausojančią laukų tręšimo sistemą, – kalba Lygumų ŽŪB direktoriaus pavaduotojas Dainius Baltakys. – Srutų įterpimo į dirvą technologija, tikimasi, padidins derlingumą ir, palyginti su kitomis sistemomis, mažiau terš aplinką.“

Pasak žemės ūkio bendrovės atstovo, šiemet tokia sistema pasiteisino ir dėl to, kad į šlapią dirvą traktoriams vis dar buvo sunku įvažiuoti. O čia trąšos į laukus atkeliauja specialia gumine žarna. Srutų rezervuarai yra po ferma. Prie mėšlo talpyklos pastatomas traktorius su cisterna, turinčia siurblį ir kompresorių, ir skystasis mėšlas pumpuojamas į 3 km ilgio žarną – magistralinį mėšlotiekį. Laukuose prie jo prisijungia traktorius su mėšlo įterpimo agregatu ir 1 km žarna. Dirvoje diskeliais padaromi trikampiai grioveliai, į juos įpilamas skystasis mėšlas ir grioveliai užspaudžiami. „Trąšų normą atskiram laukui nustato agronomas, parengiama programa, o dozavimą reguliuoja traktoriuje esantis kompiuteris, – sako Lygumų ŽŪB direktoriaus pavaduotojas D. Baltakys. – Sistemą išbandėme kukurūzų lauke. Efektyvumas turėtų būti didelis, nes augalai naudingų medžiagų gavo tiesiai prie šaknų.“

Pasak LŪS Skuodo r. skyriaus vadovo K. Jucevičiaus, olandai tokias skystojo mėšlo įterpimo į dirvą sistemas naudoja dešimtmetį. Tai mažina ūkio gamybos kaštus, tausoja gamtą. Lietuvoje tokias sistemas yra įsigiję tik keli ūkiai.

„Aplinkosaugininkai žemės ūkį laiko vienu didžiausių teršėjų, – pasakoja K. Jucevičius. – Lietuvoje šiame sektoriuje susidaro penktadalis visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tačiau ūkininkai žino, jog tai ir vienas svarbiausių šalies ekonomikos sektorių.“

Justinas ADOMAITIS

ŪP korespondentas

Redakcijos nuotraukos

2021-06-14

 

 

 

 

 

 

Lietuvos ūkininkų sąjunga, srutos