Ashburn +9,7 °C Debesuota
Penktadienis, 29 Kov 2024
Ashburn +9,7 °C Debesuota
Penktadienis, 29 Kov 2024

Mokiniai – auksiniai, rezultatai – nuliniai

2019/05/12

Kaštonų žydėjimas asocijuojasi su artėjančia mokslo metų pabaiga. O vieną kartą kiekvieno iš mūsų gyvenime kaštonų žvakės esti ypatingos – tylios brandos egzaminų palydovės. Pirmieji egzaminai – tai iki tol nepažintas ir nepatirtas stresas. Abiturientų tėvai iš jaudulio ir nerimo dėl vaikų, priartėjusių prie slenksčio į savarankišką gyvenimą, tomis dienomis taip pat neranda sau vietos.

Žmogaus tolesnis gyvenimas gali daug priklausyti nuo to, kokią lankė mokyklą. Tai – jokia naujiena. Lietuvoje pripažintos lyderės yra ir ateities mokslininkus ugdo gabiausius mokinius atsirenkančios gimnazijos (tokią teisę turinčiųjų šalyje yra dešimt): Vilniaus licėjus, KTU gimnazija, Vilniaus jėzuitų gimnazija. Iš įprastų bendrojo lavinimo mokyklų išsiskiria Klaipėdos licėjus, Kauno Saulės, Vilniaus Gabijos, Panevėžio Balčikonio bei Šiaulių J. Janonio gimnazijos.

Tačiau vidutinis mokyklų lygis yra... apgailėtinas. Tai aiškėja iš naujausių tyrimų, kuriuos šią savaitę pristatė žurnalas „Reitingai“.

Žemiausias yra matematikos mokymo lygis, kuris ir toliau blogėja.

Joniškio „Saulės“ pagrindinėje mokykloje trys dešimtokai išmokomi vienetui, 19 – dvejetui, 7 – trejetui, 2 – ketvertui. Panaši padėtis Mažeikių Sodų pagrindinėje mokykloje, Gargždų Kranto pagrindinėje mokykloje, Alytaus Dzūkijos pagrindinėje mokykloje.

Ignalinos rajono Naujojo Daugėliškio mokykloje-daugiafunkciame centre visų mokinių matematikos žinios trejus metus neviršija dvejeto. Kaišiadorių rajono Paparčių mokykloje-daugiafunkciame centre matematikos vienetukininkų grupė didesnė nei dvejetukininkų ir trejetukininkų kartu sudėjus.

Jau nestebina, kad uždavinių spręsti neišmoko pagrindinės mokyklos, bet į jas lygiuojasi ir kai kurios gimnazijos. Utenos „Saulės“ gimnazijoje visų 60 dešimtokų matematikos žinios vertinamos vos trimis balais. Telšių „Džiugo“ gimnazijoje pernai mokėsi 125 dešimtokai, kurių dalyko pažymių vidurkis – 2,8 balo.

Utenoje trys gimnazijos; viena jų tarp Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų užima 19-ąją vietą, kitos – 278, 288 vietas. Tas pat Telšiuose: viena gimnazija reitinguose yra 17 vietoje, kita – 245-oje.

Pagal švietimo rodiklius skiriasi savivaldybės. Atsižvelgta ne tik į mokinių pažangumą, bet ir jų savijautą, patyčias, teikiamą pagalbą, mokytojų amžių, dalyvavimą olimpiadose, stojimą į valstybės finansuojamų studijų vietas.

Analizė paneigia neretai girdimą pasiteisinimą, esą vaikai nėra gabūs, tačiau mokykloje jaučiasi gerai. Yra savivaldybių, kuriose vaikai ir gerai jaučiasi, ir gerai mokosi: Mažeikių, Druskininkų, Kauno, Jonavos rajonuose. Daugiau nei 60 proc. mokinių gerai jaučiasi Lazdijų, Raseinių, Ignalinos, Kupiškio, Biržų, Kelmės, Klaipėdos r. savivaldybėse. Mažiausiai gerai besijaučiančių – Palangos, Kretingos, Akmenės, Trakų ir Varėnos rajonų savivaldybėse.

Valstybės finansuojamų studijų vietas užsitikrina net 60 proc. Alytaus m., Pasvalio r., Jurbarko r., Radviliškio ir Pakruojo r. abiturientų.

Mokyklų reitingai anaiptol nebūtinai susiję su mokinio krepšeliu.

Įprastai mokinio krepšelis Vidurio, Rytų Europoje siekia 1–1,5 tūkst. eurų per metus. Lietuvoje jis panašus. Tačiau savivaldybės neretai skiria papildomų lėšų, todėl atotrūkis tarp skirtingų mokyklų kartais yra įspūdingas.

Panagrinėjus, kiek savivaldybėms kainuoja vieno vaiko mokymas (visos išlaidos, nuo pastatų išlaikymo iki mokytojų atlyginimo), paaiškėjo: kuo mažiau mokinių ir kuo blogesni jų rezultatai, tuo didesnius pinigus mokykla gauna vienam vaikui!

Antai minėtoje Naujojo Daugėliškio mokykloje vienas vaikas atsieina 4 500 eurų per metus, o vaikų žinios iš matematikos tesiekia vos 1,8 balo, lietuvių kalbos – 3 balus.

Daugiausia „brangių mokinių“ yra Vilniaus rajone bei žiedinėse savivaldybėse, kuriose daug mažų mokyklėlių. Veikia 250 mokyklų, kuriose mokosi iki šimto vaikų. Juos galima pavadinti auksiniais.

Rekordiškai brangūs Vilniaus r. Sužionių pagrindinės mokyklos mokiniai. Šioje švietimo įstaigoje, esančioje už 35 km nuo Vilniaus, mokosi 36 vaikai. Kiekvieno jų išlaikymas kainuoja 7 269 eurus! Medininkų Šv. Kazimiero gimnazijoje mokinio išlaikymas atsieina 5 283 eurus, nors šalies 359 mokyklų reitinge ši gimnazija yra septinta nuo galo. Palyginimui: antrąją vietą šalies mokyklų reitinge užimančioje Vilniaus Gabijos gimnazijoje mokinys „kainuoja“ 1 632 eurus per metus.

Reitingo sudarytojai apgailestauja, kad savivaldybės elgiasi neūkiškai, nevalstybiškai. Dažnai švietimui skiriama pusė viso savivaldybės biudžeto (Akmenėje trijų kaimo mokytojų išlaikymas per metus kainuoja tiek pat, kiek apšviesti visą Naujosios Akmenės rajoną). Nukenčia kitos rajono gyventojų paslaugos.

Nutarus skirti pinigų mažai mokyklai išlaikyti, rajono valdžia bent jau turėtų pareikalauti ir deramos mokymo kokybės. Tačiau to nėra, kaip ir nėra jokios atsakomybės už vaikų „numokymą“.

Už lėšas, kurios skiriamos mažoms mokykloms išlaikyti, galima būtų samdyti individualius korepetitorius ar vaikus su taksi vežioti į geriausią rajono mokyklą. Mokymo rezultatai būtų geresni, vaikai įgytų motyvaciją. Beje, jau atsiranda pavieniai merai, kurie ketina vežioti vaikus į geriausias, o buvusias kaimo mokyklas paversti multifunkciniais centrais, kuriuose mokiniai galėtų leisti laiką grįžę iš mokyklos.

Švietimo problemos yra kompleksinės.

Mažosiose savivaldybėse 15–16 proc. visų mokinių mokosi jungtinėse klasėse. Tokiomis sąlygomis, kai vienoje klasėje sėdi penktokai ir šeštokai, mokytojas neturi galimybės tinkamai jų išmokyti. Kita problema – stiprių mokytojų trūkumas; atokesnės mažosios savivaldybės jų negali prisivilioti, nes mažose mokyklose net negali pasiūlyti pilno etato.

Vis daugiau mokyklų skundžiasi, kad, išėjus į pensiją stipriems tiksliųjų disciplinų mokytojams, nebeturi jų kuo pakeisti. Pedagogai nėra skatinami, praranda entuziazmą. Tik 27 proc. mokytojų gauna didesnes nei 800 eurų algas, o dauguma į rankas gauna 500–600 eurų. Su tokiais atlyginimais iki prestižinės profesijos – dar labai toli.

Bent dešimt savivaldybių neparengia vaikų jokioms olimpiadoms, nepelno jokių prizinių vietų. Tai – stiprių, ambicingų mokytojų problema. O jėgų išmėginimas respublikinėse olimpiadose vaikui labai svarbus – žadina sveiką azartą, norą tobulėti; toks mokinys skatina pasitempti visą klasę.

Mokyklų reitingų autoriai džiaugiasi, kad jų iniciatyva veikia sistemą. Didėja skaidrumas. Pernai Švietimo ir mokslo ministerija pirmą kartą paskelbė 150 blogiausių ir 30 geriausių mokyklų. Tai buvo istorinis lūžis. Jį mėginta stabdyti. Ministerijai skambino merai, o mokyklų vadovai prašė, kad būtų išbraukti iš sąrašo. Tačiau tėvams, visai bendruomenei ta informacija labai reikalinga. Tėvai nenori rizikuoti savo vaikų ateitimi, leisdami juos į bet kokią mokyklą. Tai savo ruožtu yra paskata savivaldybėms kažką daryti.

Kaštonų žydėjimas – pats laikas pasidomėti, kokia yra mokymo kokybė vietos mokykloje, kurią lanko jūsų vaikai ar anūkai.

Irma DUBOVIČIENĖ ŪP korespondentė

Dalintis
2024/03/28

Įdomūs faktai apie augalų veislių selekcijos procesą

Augalų selekcija – mokslas, reikalaujantis kūrybiškumo, žinių, ir, žinoma, laiko. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkams uždavėme keletą klausimų apie augalų selekcijos procesą.
2024/03/28

Pasiūlė įsigyti saulės modulius – gautus pinigus pralošė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose bus pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje marijampolietis kaltinamas dėl apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto.
2024/03/28

Pajamos mažėjo, tačiau VMU išlaiko optimizmą

Nepaisant Lietuvos ekonomikos lėtėjimo, pramonės traukimosi, VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU) sugebėjo pasiekti prognozes viršijusius veiklos rezultatus. Neaudituotais duomenimis, pajamos už 2023 m. siekia 288,6 mln. Eur, grynasis ...
2024/03/28

Kur slepiasi ūkininko genas

„Atostogos – šventas dalykas“, – „Ūkininko patarėjui“ tikino Plungės r. Babrungo sen. Truikių kaime gyvenantis ūkininkas Virginijus Brezgys. Jis su žmona Marija valdo 180 ha žemės, augina šimtinę a...
2024/03/28

Nutarta: atsiskaitant grynaisiais bus apvalinamos bendros mokėtinos sumos

Seimas priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kurie nuo 2025 m. gegužės 1 d. įpareigos atsiskaitant už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais apvalinti bendrą mokėtiną sumą.
2024/03/28

Į ką atkreipti dėmesį perkant kiaušinius, kad Velykinis margutis būtų ne tik stiprus, bet ir saugus vartoti?

Šv. Velykų pagrindinis akcentas - kiaušiniai, kurie yra neatsiejama šios šventės dalis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena svarbiausią informaciją, kuri padės išsirinkti labi...
2024/03/28

Pakeistos susietosios paramos už ūkinius gyvūnus taisyklės

Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos 2023–2027 m. susietosios pajamų paramos už mėsinius galvijus, avis ir ožkas administravimo taisyklės.
2024/03/28

Tyrimas atskleidė – rytinė ES siena visiškai atvira baltarusiškai medienai, neva atkeliaujančiai iš Azijos

Šiomis dienomis į viešumą iškilo Europos Sąjungos (ES) medienos sektorių kompromituojanti medžiaga. Nepriklausomo baltarusių portalo „Zerkalo.io“ žurnalistai paskelbė Baltarusijos tyrimų centro (BTC) medžiagą, atsk...
2024/03/28

Benzino didmeninės kainos jau didesnės už dyzelino kainas

Praėjusią savaitę vidutinė degalų kaina Lietuvoje pakito skirtingai – benzinas pabrango 1,4 proc., o dyzelinas atpigo 1,1 procento. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino vidutinių kainų per savaitę sumažėjo nuo 0,07 Eur/l iki 0,03 Eur/l. Benzin...