Morkos trumpina kelią į laisvę

Svogūnus, petražoles galima auginti ir už geležinių kalėjimo grotų.

JAV pirmoji ponia Michellė Obama 2009 m. atgaivino ir praplėtė Baltųjų rūmų daržą, jame salotų pasiskina ir morkų prisirauna galingiausios pasaulio šalies aukščiausi pareigūnai, o Lietuvoje taip pat netikėtose vietose – pataisos namuose, kalėjimuose, kurie visuomenei dažniausiai siejasi tik su aukštomis sienomis, storomis grotomis, irgi atsiranda nedideli šiltnamiai, neįprastose „lysvėse“ – juodžemio pripiltose dėžėse, padangose – dygsta nuteistųjų prižiūrimos daržovės, vaistažolės, prieskoniniai augalai. Kalėjimų departamentas tęsia kalinių socia­lizacijos projektą „Žalioji oazė“. Tačiau bausmes atliekantieji beveik neturi daržininkystės patirties, todėl užvakar, birželio 11 d., Probacijos tarnybos salėje šalia pavyzdinio Kauno tardymo izoliatoriaus, į kurį dažniausiai perkeliami iš Didžiosios Britanijos išsiųsti prie Jungtinės Karalystės kalėjimų patogumų pripratę lietuvių kilmės nusikaltėliai, Kalėjimų departamento direktorė Živilė Mikėnaitė pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Aleksandro Stulginskio universiteto rektoriumi Antanu Maziliausku.

Ne darbas, o kūryba
Visos Kalėjimų departamentui pavaldžios laisvės atėmimo įstaigos įsitraukė į projektą: tvarkomos teritorijos, pritaikomos gėlėms, daržovėms auginti. Sudaryta projekto „Žalioji oazė“ darbo grupė. Jos vadovas – Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos Resocializacijos skyriaus viršininkas Gintautas Klimavičius. Pasak G. Klimavičiaus, kalėjimų daržininkystė – ne kalinių darbinė veikla, o socialinė reabilitacija, laisva kūryba. Todėl „Žaliosios oazės“ darbo grupė svajoja apie didžiausio nuteistųjų užauginto moliūgo konkursus, arbatų šventes, kad įkalintieji bent trumpam pasijustų kaip savo gimtajame kaime, miestelyje. Be to, daržininkystė ir praktiškai naudinga nuteistiesiems: Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų gyventojai užsiaugino, prisimarinavo pakankamai agurkų žiemai.

Reikia vaizduotės ir atkaklumo
Naujų idėjų, sumanymų visuomet kupinas Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Agronomijos fakulteto dekanas Viktoras Pranckietis jau per pirmąją pažintį su Kalėjimų departamento, Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnais pasiūlė keletą būdų, kaip būtų galima paįvairinti laisvės atėmimo įstaigų daržų ir sodų augmeniją.
„Pragręžkite skylių kelmuose, juose iš paruoštų sporų, grybienos išaugs populiarūs japoniškos virtuvės delikatesai – grybai „šitakė“ (valgomieji danteniai). Italijoje dabar dažniau nei apelsinmedžiai sodinamos gražios Viduržemio jūros regio­no pušys, kurių skanios sėklos vadinamos pinijų riešutais, o mes atkakliai auginame liepas iš Ukrainos, kurios daug mėnesių būna pusplikės“, – mokė docentas V. Pranckietis. ASU Agronomijos fakulteto dekanas entuziastingai palaikė „Žaliosios oazės“ idėją, prisiminė, kaip sovietų laikais kai kurie agrarininkai aiškino, kad kolektyviniai sodai atitraukia žmones nuo „kvailų minčių“.

Kalėjimo daržininkams netrūksta filosofinių įžvalgų…

… ir kandaus humoro.

Glaudžiau bendradarbiaus
ASU ir Kalėjimų departamento vadovai svarstė, kad „Žaliosios oazės“ darbo grupei galėtų priklausyti ASU atstovas, mokslininkas agrarininkas. Arba projekto iniciatoriai turėtų dažniau lankytis žemdirbystės, agroverslo specialistus rengiančiame universitete.
Kalėjimų departamentas „Ža­­liosios oazės“ projektu tikisi sudominti ir kitas organizacijas, galimus rėmėjus.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
„ŪP“ korespondentas

Autoriaus nuotraukos

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.