Mūšis su AKM verda visais frontais, bet nesitraukianti liga reikalauja susitelkti

Afrikinis kiaulių maras (AKM) pirmąkart Lietuvoje nustatytas 2014 metų sausį ir iki šios dienos grėsmingai plinta po visą šalį. Vien nuo naujųjų metų 166 nugaišę ir sumedžioti šernai buvo užkrėsti šia liga, o pernai AKM protrūkis buvo didžiausias nuo pirmojo užfiksuoto atvejo. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VTMT) pareigūnai sunerimę: laukiniai žvėrys virusą perneša ten, kur itin didelis kiaulių ūkių skaičius. Todėl gyventojai perspėjami – užkirsti kelią marui plisti ir apsaugoti gyvulius bus galima tik tada, kai bus griežtai bei atsakingai laikomasi biologinės saugos taisyklių. 

Maro atvejų skaičius išaugo 38 kartus

VMVT pareigūnai džiaugiasi bent tuo, kad šiemet liga dar nepateko į naujus rajonus. Maras 2019 m. taip pat nenustatytas nė viename kiaulių ūkyje. Tačiau AKM užsikrėtę šernai buvo rasti nugaišę arba sumedžioti rajonuose, kuriuose ligai patekti į naminių gyvūnų auginimo vietas užtenka vos vieno žingsnio. Daugiausia atvejų užfiksuota Kaune, Marijampolėje, Prienuose, Šakiuose, Šiauliuose, Trakuose, Jonavoje, Ignalinoje.

„Nesinori prognozuoti, tačiau, stebint ligos plitimo tendenciją, galima daryti išvadą, kad židiniai naminių kiaulių laikymo vietose yra tiesiogiai susiję su atvejais laukinėje gamtoje. Su nerimu laukiame šiltojo sezono, kai pasireiškia didžiausi AKM protrūkiai. Kiaulių augintojai, nesilaikantys biologinio saugumo reikalavimų, nežinodami ligą atsineša pagrybavę ar pauogavę miške“, – pastebi VMVT Skubios veiklos skyriaus patarėjas Paulius Bušauskas.

Yra du AKM plitimo būdai: tiesioginis per šernus ir netiesioginis, kai ligą perneša žmogus. Tačiau iš 119 židinių nebuvo nustatyta nei vieno atvejo, kad šernas tiesiogiai pateko į kiaulių laikymo vietą ir ją apkrėtė. 2018-aisiais AKM buvo nustatytas net 1344 vietose, o liga buvo užsikrėtę 2922 šernai. Maras pernai išplito į 42 nekomercinius ūkius, kuriuose teko sunaikinti 130 kiaulių. Nors AKM 2018 m. nustatytas tik 9 komerciniuose ūkiuose, ten gyvulių nuostoliai – milžiniški. Verslininkai turėjo sunaikinti daugiau nei 22 tūkst. kiaulių.

Lyginant su 2014 m., kai buvo nustatytas pirmasis ligos atvejis, šernų, užsikrėtusių AKM, skaičius išaugo net 38 kartus. „Kol nėra vakcinos nuo viruso, vienintelis maro plitimo stabdymas yra biologinės saugos reikalavimų laikymasis. Net ir įgyvendinant minimalius jos reikalavimus, galima apsisaugoti nuo šios itin pavojingos ir didelius ekonominius nuostolius sukeliančios ligos“, – pastebi P. Bušauskas.

Apie ligą turi žinoti kiekvienas – tada ją pavyks nugalėti

Anot pašnekovo, biologinės saugos reikalavimai nekomerciniams ūkiams yra išties paprasti. Užtenka aptverti kiaulių laikymo vietas, dezinfekuoti kilimėlį prie įėjimo į gyvulių tvartą, prieš ten patenkant, pasikeisti viršutinius drabužius ir apavą. Užtikrinus, kad augintiniai nebus šeriami virtuvės atliekomis ir termiškai neapdorota, šviežiai nušienauta žole, AKM plitimą galima sustabdyti.

P. Bušauskas sako, kad verslininkai ligos prevencijai skiria daug dėmesio ir investicijų. Komerciniuose ūkiuose privaloma kontroliuoti, kaip į juos patenka darbuotojai, ar nėra galimybės į pastatus įeiti išvengus dezinfekcinių barjerų, dušų, viršutinių drabužių, avalynės pasikeitimo. Tikrinamas turi būti ir į ūkius įvažiuojantis transportas, stebima ir tvarkoma aplinka, užtikrinamas tinkamas pašarų sandėliavimas, kenkėjų kontrolė, kiti dalykai.

„Įvertinę 2018 m. rezultatus matome, kad dalis ūkių, kuriuose buvo nustatyti AKM židiniai, prieš tai buvo patikrinti ir atitiko biologinio saugumo priemonių reikalavimus. Tačiau juose lankantis, atitiktis biosaugai yra vertinama tik tai dieną. Neįmanoma pastatyti inspektoriaus prie kiekvieno ūkininko, kad jis kontroliuotų, kaip laikomasi taisyklių kasdien. Taisyklių laikymasis turi tapti rutina. Biologinio saugumo reikalavimai Lietuvoje įvesti 2011 m. ir tai nėra naujiena ūkininkams, tačiau vis dar nustatome ūkių, kuriuose jų nesilaikoma. Todėl šios kiaulių auginimo vietos bus tarsi po didinamuoju stiklu, nes jie yra potencialūs židiniai šiemet“, – sako VTMT pareigūnas.

Maras slypi smulkmenose: svarbus ir rankų plovimas, ir šernų gabenimas

Kova su AKM yra be galo intensyvi, todėl darbo, anot pašnekovo, labai daug. Todėl priemonių, kaip pagerinti kontrolę ir stabdyti ligos plitimą, ieškoma nuolat. „Viena iš naujovių šiais metais yra ta, kad nekomercinius kiaulių ūkius tikrins valstybiniai veterinarijos inspektoriai – atsisakyta privačių veterinarijos gydytojų patikrų. Valstybės tarnautojai turi teisę nedelsiant taikyti poveikio priemones. Privatūs gydytojai jos neturėjo ir pastebėjome, kad buvo atlaidžiau žiūrima į ūkius, neatitinkančius biologinės saugos reikalavimų. Organizuojami nuolatiniai susitikimai su gyventojais savivaldybių lygmeniu, pateikiant aktualiausią informaciją apie ligą, jos plitimą ir apsisaugojimo būdus“, – teigia P. Bušauskas.

Kaip teigia pareigūnas, be kiaulių augintojų priežiūros, aktyviai dirbama ir su medžiotojais. Nuolat bendraujama su juos vienijančiomis asociacijomis, pristatomos kovos su AKM priemonėmis. Medžiotojai yra kontroliuojami VMVT teritorinių padalinių inspektorių, vykdomi ir neplaniniai patikrinimai savaitgaliais.

„Žiūrime, kaip transportuojami sumedžioti šernai, naudojamų dezinfekcinių priemonių efektyvumas, atrenkami mėginiai. Galime pasidžiaugti, kad medžioklės kultūra ir medžiotojų požiūris į biologinį saugumą yra gana profesionalus, todėl šią praktiką perteikiame ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms – Graikijai, Slovėnijai“, – neslepia optimizmo pašnekovas.

Kalbant apskritai, pasak P. Bušausko, svarbu ne tik biologinio saugumo žinios, bet ir jų taikymas kiaulių laikymo vietose nuolat. „Reikia ne tik turėti dezinfekcines priemones, vartelius ar duris, bet ir suprasti, kad visas šias priemones reikia naudoti nuolat, kiekvieną dieną. Pavyzdžiui, rūbai ir batai yra pasikeičiami, bet nedezinfekuojamas inventorius, kuris gali būti užkrėstas šiuo virusu. Arba šios priemonės naudojamos, o pamirštama plauti bei dezinfekuoti rankas. Tai yra ypač svarbu tiek medžiotojams, tiek veterinarijos gydytojams, tiek kiaulių augintojams“, – pabrėžia pašnekovas.