Praėjo beveik dešimtmetis nuo ekonominės krizės, kurią pajuto tikriausiai kiekvienas šalies gyventojas. Vienus ji palietė mažiau, kitus – daugiau. Tačiau kone labiausiai ji smogė statybų sektoriui. Būtent tai ūkio šakai, kuri sukuria didelę dalį valstybės BVP, daug darbo vietų, taigi yra pragyvenimo šaltinis nemenkai grupei Lietuvos šeimų. Tačiau krizė seniai praėjo, statybos vyksta toliau. Tiesa, jos toli gražu nebesiekia tokių apimčių, kokios buvo iki krizės, nors ir kalbama, kad statybų sektorius atsigauna. Bet jeigu 2008 m. šalyje ir užsienyje Lietuvos įmonės atliko statybos darbų už 3 662 mln. Eur to meto kainomis, tai 2016 m. šios apimtys tesiekė 2 512 mln. Eur. Galėtų džiuginti nebent tas faktas, kad mūsų įmonės vis daugiau stato užsienyje, kad nuo pat krizės stabiliai 11–16 proc. kasmet didėja statybų eksportas, taip nors kiek kompensuodamas sumažėjusias statybų apimtis Lietuvoje. Tad kuo statybų sektorius gyvena šiandien? Ko mes visi pasimokėme iš tų skaudžių pamokų? Kas naujo statybų padangėje? Kokių atsirado naujų medžiagų, kaip pasikeitė statybų tendencijos? Kokie nauji reikalavimai ir įstatymai priimti per tą laiką? Kokių įvyko pokyčių ir kas dar tik laukia jau pradėjusių statytis arba ketinančių tai daryti? Ir, ko gera, vienas iš svarbiausių klausimų: kur rasti gerų statybininkų? Juk įsigaliojo reikalavimas statyti tik A energinės klasės namus, bet ne kiekvienas statybininkas tai gali ir išmano. Tad ką daryti, kad apsisprendę turėti nuosavą būstą ir ėmęsi statybos reikalų žmonės vėl neatsidurtų panašioje nepavydėtinoje situacijoje, kokioje dalis jų buvo atsidūrę krizės metais? Ir kur kreiptis, kur ieškoti teisybės, jeigu naujame pastate netrukus ėmė lįsti statybų brokas? Neseniai Londone įvykęs tragiškas gaisras apnuogino dar vieną itin aktualią problemą. Liepos mėnesį Lietuvoje, Šilutės rajone, irgi įvyko gaisras, per kurį akimirksniu sudegė polistirenu apšiltintas namas. Visa laimė, kad šį kartą pavyko išvengti žmonių aukų. Ar negresia tai ir kitiems? Ar gyvename saugiuose namuose? Ar negali nutikti taip, kad mūsų mūriniai namai ims pleškėti it sausos skiedros? Ar mes žinome, kokios kokybės statybinės medžiagos naudojamos? Rinkdamiesi šiltinimo medžiagas dauguma vertina tik jų izoliacines, šilumą taupančias savybes arba mažesnę kainą, bet paaiškėjo, kad kai kurios iš šių medžiagų visai neatsparios ugniai. Apie visa tai ir dar apie daug ką rašysime „Ūkininko patarėjo“ naujoje rubrikoje „Statybos“. Bus čia vietos ir Jūsų klausimams. Juk ne vienam statantis namą iškyla daugybė neaiškumų, atsiranda abejonių, ar tikrai statybininkai (o gal Jūs patys) viską daro gerai. Rašykite, teiraukitės, o mūsų ekspertai atsakys į visus Jums rūpimus klausimus. Rašysime ir apie statantis dažniausiai daromas klaidas, patarsime, kaip ir ko nereikia daryti. Juk kaip pastatyti ir padaryti – žino visi. O štai kaip nereikia daryti? Kviesime Jus pasidalyti savo patirtimi, patarimais. Ne paslaptis, kad daugelis nagingų žmonių žino tam tikrų statybos niuansų, apie kuriuos nėra girdėję kiti. Tad mielai suteiksime galimybę atskleisti ir kitiems savo gudrybes. Svarbiausia – rašysime apie tai, kas aktualiausia čia ir dabar. O tai, be jokios abejonės, A energinės klasės pastatai. Kaip juos statyti, ką būtinai reikia žinoti kiekvienam? Dar – alternatyvi energija. Kaip pasistatyti modernius alternatyvios energijos įrenginius, kiek tai gali kainuoti, koks naudingumo koeficientas, kur galima ir iš viso – ar galima kreiptis paramos? Skaitmeninės technologijos neaplenkė ir statybų sektoriaus. Informacinių technologijų proveržis iš esmės keičia statybos specifiką. Ką apie tai turėtų žinoti paprastas vartotojas, kad galėtų „ta pačia kalba“ kalbėti su projektuotoju, planšetinį kompiuterį statybose naudojančiu darbų vadovu? „Ūkininko patarėjas“, pradėdamas naują rubriką „Statybos“, kviečia agroverslininkus, statybininkus, ūkininkus diskutuoti, dalytis patirtimi, kelti klausimus ir kartu ieškoti atsakymų.