100 Seimo dienų: dažniausiai žiniasklaida minėjo G. Palucką ir „Nemuno aušrą“

Tokius duomenis BNS užsakymu surinko žiniasklaidos stebėjimo bendrovė „Mediaskopas“. Ji analizavo 100 dienų laikotarpį nuo 2024 metų lapkričio 15 dienos, kai prisiekė naujasis Seimas, iki šių metų vasario 22 dienos.

Analizė rodo, jog G. Paluckas per šį laikotarpį paminėtas 14 tūkst. 169 kartų.

Jis aplenkė kitų valdančiųjų partijų „Nemuno aušros“ bei Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderius Remigijų Žemaitaitį (8353 paminėjimai) ir Saulių Skvernelį (8094).

Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė su 4775 paminėjimais tarp minimiausių politikų užėmė ketvirtą vietą.

Be kitų ministrų ir partijų pirmininkų tarp 15-os daugiausiai minimų politikų taip pat atsidūrė frakciją Seime pakeitusi Agnė Širinskienė (1843), konservatorių pirmininko rinkimuose besivaržęs Žygimantas Pavilionis – 1069 bei liberalas Simonas Kairys (1043).

„Pirmosios 100 naujosios Vyriausybės dienų Lietuvoje atspindi politinį nestabilumą, vidines kovas ir strateginius sprendimus ekonomikoje bei geopolitikoje. Viena ryškiausių temų – koalicijos formavimo iššūkiai. Jie į priešakines pozicijas iškėlė tiek Palucką, tiek Žemaitaitį“, – BNS sakė „Mediaskopo“ Duomenų sprendimų ir analizės vadovė Vilūnė Kairienė.

Žemaitaičiui naudinga strategija veikia

Politinių partijų paminėjimuose smarkiai pirmavo „Nemuno aušra“ su 10 tūkst. 622 paminėjimais, rodo analizė.

Antra buvo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) su 4763 paminėjimais, nuo jų atsiliko Lietuvos socialdemokratų partija (3800) ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (3781).

Pasak Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotojo analitiko Mato Baltrukevičiaus, tokie duomenys rodo, jog R. Žemaitaičio strategija oponuoti valdžiai, nors pats politikas yra jos dalimi, veikia.

„Matomumas per kontraversijas, per pasisakymus ir tada mes apie „Nemuno aušrą“ kalbam turbūt gerokai daugiau, negu atsižvelgiant į Seime turimas proporcijas kreiptume dėmesio (...). Esi valdančiųjų gretose, naudojiesi ir administraciniu resursu per buvimą valdančiojoje daugumoje, gauni daugiau dėmesio, o tavo pasisakymai labiau yra kaip opozicinės partijos“, – BNS sakė ekspertas.

Jo teigimu, pagal paminėjimus socialdemokratai neatrodo dominuojantys, kaip kad teoriškai turėtų būti, o tai paaiškina, jog toną viešoms diskusijoms apie valdančiąją koaliciją užduoda „aušriečiai“ ir demokratai.

Ekspertas TS-LKD buvimą antroje vietoje sieją su šį mėnesį pasibaigusiais partijos pirmininko rinkimais, po kurių naujuoju politinės jėgos lyderiu išrinktas buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Jis pats per 100 dienų žiniasklaidoje buvo paminėtas 3542 kartus.

Dažniausiai minėta krašto apsaugos ministrė

Tarp dažniausiai minėtų Vyriausybės narių lyderiaujančią poziciją užėmė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė – 4936 paminėjimai, po jos – užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys (4096) bei sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, paminėta 3176 kartus.

„Būtų labai keista, jeigu šitos ministerijos būtų sąrašo dugne. Akivaizdu, kad gyvename tokiame pasaulyje, kokiame gyvename. 100 dienų, kurios čia tiriamos, buvo lūžiniai dalykai, atsiranda pirmieji kontūrai Jungtinių Valstijų geopolitinės trajektorijos pokyčiuose, todėl natūralu, kad šie klausimai yra svarbiausi“, – sakė M. Baltrukevičius.

Tarp kitų dažnai minimų ministrų buvo kabineto nariai, atsakingi už aplinką, žemės ūkį, ekonomiką ir inovacijas bei finansus, jie buvo paminėti nuo maždaug 2,5 iki 3 tūkst. kartų.

Tarp viceministrų paminėjimų išsiskyrė Valentinas Gavrilovas (535), kuris paliko darbą Finansų ministerijoje sausį po abejonių dėl jo lojalumo valstybei.

Antroje vietoje likęs žemės ūkio viceministras Andrius Palionis buvo paminėtas 234 kartus, tuo metu už jo esantis energetikos viceministras Arnoldas Pikžirnis sulaukė 227 paminėjimų. 

„Ryškių viceministrų būna nedaug. Gavrilovo mes nežinotume jeigu ne jo politinė orientacija. Ramūnas Krugelis (aplinkos viceministras, paminėtas 167 kartus – BNS) daugiau minimas dėl dokumentų klastojimo, kiti arba politiškai stipresnės figūros, arba dirba karštose srityse“, – kalbėjo M. Baltrukevičius.

Duomenis analizei „Mediaskopas“ surinko iš 440 Lietuvos tradicinės žiniasklaidos šaltinių, įskaitant nacionalinę ir regioninę spaudą, interneto straipsnius, radijo bei televizijos reportažus ir naujienų agentūrų pranešimus. Iš viso per 100 dienų laikotarpį fiksuota beveik 76 tūkst. su politika susijusių naujienų.

Autorius Paulius Perminas

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama