Dirvožemis lemia derlių: ką rodo kviečių stebėjimai Tauragės krašte

Žieminiai kviečiai ‘Nida’ ar ‘Bosporus’?

Kiekvieną sezoną Tauragės rajone pradedu nuo sistemingo pasėlių stebėjimo. Šių metų pavasaris išsiskiria temperatūrų svyravimais ir sausra, kurie jau paveikė augalus.

Rapsų pasėlių melsvai violetinis atspalvis signalizuoja apie stresą, o kenkėjų apskaita rodo, kad beveik trečdalis augalų yra pažeisti. Tai aiškus signalas ūkininkams laiku imtis kontrolės priemonių.

Išsamiau aptarsiu dviejų žieminių kviečių ‘Nida’ ir ‘Bosporus’ stebėjimus. Abiejų sėjos norma – 5,5 mln./ha. Žieminiai kviečiai ‘Nida’, sėti po pūdymo į lauką, kuris turtingas humusu ir organine anglimi, yra vešlesni net ir per sausrą, palyginti su ‘Bosporus’ žieminiais kviečiais, auginamais po pupų. Tačiau ‘Nidos’ pasėlyje užfiksavau pirmąją miltligę, kurios ‘Bosporus’ pasėlyje kol kas nėra. Visada sakau – veislės pasirinkimas turi derėti prie dirvos potencialo.

Skirtumas tarp ‘Nida’ ir ‘Bosporus’ veislių yra pamoka visiems: nesvarbu, ar valdote 5 ar 500 ha, esate intensyvaus ar ekologinio ūkio savininkas (rajone jų yra apie 110, su 40 iš jų tenka dirbti nuolat) – dirvožemio sveikata ir teisingas augalų veislių parinkimas yra jūsų pelno pamatas.

Išskirtinė gyvulininkystės vertė

Dirvožemio būklė išlieka kertiniu veiksniu, lemiančiu augalininkystės rezultatus. Pastebėjau, kad laukai, kuriuose anksčiau vystyta gyvulininkystė, pasižymi geresne struktūra, didesniu humuso kiekiu ir geresniu vandens sulaikymu. Tokie dirvožemiai tampa natūraliu „rezervuaru“, padedančiu augalams ištverti sausras.

Minėtame pūdymo lauke, kuriame anksčiau ganėsi galvijai ir tręšta skystu mėšlu, susiformavo humusingas dirvožemis. Tokiame dirvožemyje vyrauja kokybiška humifikuota organinė medžiaga, kuri palaiko dirvožemyje drėgmę, šilumą, purią struktūrą, joje lengvai cirkuliuoja ne tik vanduo ir mitybos medžiagos, bet ir oras. Toks dirvožemis yra ir maisto sandėlis, nes mikroorganizmai, skaidydami organinę medžiagą (humusą), pamažu atpalaiduoja azotą, fosforą ir sierą būtent tada, kai augalams jų labiausiai reikia.

Skystas mėšlas turi daug amoniakinio azoto, kuris greitai pasiekia augalus, o daugiamečių žolių šaknys tą azotą „užrakino“ ir pavertė organine mase. Kai tas laukas buvo suartas pūdymui, visa ši sukaupta energija tapo prieinama ‘Nida’ kviečiams.

Kiekvienas papildomas 1 proc. humuso dirvoje gali sulaikyti iki 150–200 kubinių metrų ir daugiau vandens viename hektare. Kviečiai ‘Nida’ po pūdymo atrodo vešlūs, nes jų šaknys skverbiasi giliau, o ten randa sukauptą drėgmę, kurios lauke po pupų (‘Bosporus’ veislė) tiesiog mažiau.

Dirvožemis – ilgalaikės sėkmės pamatas

Intensyvėjanti žemės ūkio veikla ir klimato kaita kelia vis daugiau iššūkių žemdirbiams. Mokslininkai akcentuoja dirvožemio degradacijos problemas, prastėjančią jo kokybę ir didėjančias ūkininkavimo išlaidas, todėl vis labiau skatinama ieškoti tvarių sprendimų ūkio lygmeniu, o šiuolaikinis ūkininkavimas nebeįsivaizduojamas be tikslių duomenų.

Atsižvelgdamas į tai, rekomenduoju informacinę sistemą IKMIS, suteikiančią galimybę stebėti ne tik pasėlių situaciją visoje Lietuvoje, bet ir analizuoti dirvožemio savybes, melioracijos būklę, aplinkosaugos apribojimus.

Sistemoje taip pat galima analizuoti svarbiausius LŽŪKT laboratorijos teikiamus dirvožemio tyrimų duomenis: pH, humuso ir organinės anglies kiekį dirvožemyje, pagrindines maisto medžiagas – judrųjį fosforą, judrųjį kalį.

IKMIS sistemoje taip pat galima analizuoti šiuos žemėlapių duomenų sluoksnius:

• Melioracinė būklė – sužinokite apie drenažo sistemas laukuose, įvertinkite jų efektyvumą ir galimybes gerinti lauko sąlygas.
• Dirvožemio tipas, paviršius ir sudėtis – pasirinkite tinkamiausias žemės dirbimo praktikas pagal dirvožemio savybes.
• Ūkių deklaruoti laukai – analizuokite ūkinę veiklą lauko lygmeniu.
• Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos – užtikrinkite, kad ūkinė veikla nekenktų vandens telkiniams.
• Saugomos teritorijos – įvertinkite ūkinės veiklos apribojimus ir galimybes saugomose gamtinėse teritorijose.

Tiksliausius duomenis apie savo dirvožemį galite gauti atlikę jo tyrimus. Reguliarus šių tyrimų duomenų vertinimas padės priimti efektyvesnius sprendimus dėl kalkinimo, tręšimo, augalų priežiūros darbų ir užtikrinti subalansuotą augalų mitybą.

Ūkininkavimas „iš akies“ tampa prabanga

Kai trąšos brangios, ūkininkavimas „iš akies“ tampa prabanga. Mes nebespėliojame – mes tiriame dirvožemį. Žinodami tikslų maisto medžiagų kiekį ir pH, tręšiame ne augalą, o maitiname dirvožemį. Tai ne tik ekologija – tai sveika ūkio ekonomika, leidžianti sutaupyti ten, kur kiti švaisto.

Šis pavasaris dar kartą patvirtina, kad sėkmę lemia ne viena detalė, o jų visuma: veislės pasirinkimas, priešsėlis, žemės paruošimas ir laiku pastebėti kenksmingi organizmai (ligos, kenkėjai, piktžolės). Kantrybė, technologijos tikslumas ir atidumas ūkio dirvožemiui – mūsų sėkmės receptas.

Stebėkite informaciją sistemoje IKMIS, tirkite dirvožemį ir nepamirškite, kad sveikas dirvožemis yra jūsų ūkio saugumo garantas. Nesvarbu, ar esate jaunas pradedantysis, ar patyręs – naudokitės konsultantų pagalba, IKMIS duomenimis.

Mokslas ir patirtis, konsultantų patarimai laukuose turi eiti išvien. Mano tikslas – sujungti informaciją iš laukų bei sistemos IKMIS į vieną pelningą ir tvarų sprendimą. Kurkime modernų rajono žemės ūkį kartu. Priimdami pagrįstus sprendimus, išvengsime brangių klaidų.

Autorius Petras Kulikauskas 

LŽŪKT informacija

Egidijaus Vilkevičiaus nuotr.