40 Eur už pirmąją, 320 Eur – už svajonių žiedą

– Kodėl pasirinkote būtent pelargonijas, o ne kitas gėles?

– Meilė pelargonijoms prasidėjo nuo kvapuolių – pelargonijų, kurių lapai skleidžia nuostabius kvapus: šokolado, mėtos, citrusinių vaisių. Pirmąsias įsigijau būtent dėl jų aromatinių lapų. Viskas įvyko netikėtai – vieną kartą užsukau į Kauno botanikos sodo renginį „Kvapų naktis“, kasmet vykstantį vidurvasarį, kur pamačiau pardavinėjamas kvepiančias pelargonijas. Pauosčius, kvapas mane taip sužavėjo, o iki tol net nežinojau, kad pelargonijų lapai gali taip maloniai kvepėti.

Netrukus susidomėjau ir jų žiedais – jų įvairovė mane tiesiog pribloškė. Pirmąją žiedinę pelargoniją – veislę ‘Avon’ – įsigijau už 40 Eur. Tuomet tai atrodė brangu, bet greitai supratau: tai buvo tik pradžia. Kolekcija augo – atsirado vis daugiau retesnių, išskirtinių veislių. Brangiausias daigas, įsigytas praėjusiais metais, kainavo 320 Eur – tai naujai išvesta ‘Iriol Grafinia Belflor’ veislė.

Pelargonijos sužavėjo ne tik kvapais ir žiedų grožiu, bet ir savo neįtikėtina įvairove. Jos tapo ne tik hobiu, bet ir neatsiejama mano gyvenimo dalimi.

– Bet jūsų nuosavame parke dera ne tik pelargonijos?

– Taip, tikrai – pelargonijos yra mano aistra, bet mano namuose ir sode klesti didžiulės kolekcijos ir kitų augalų. Auga per 70 veislių rožių, daugybė bijūnų, lelijų, rododendrų, azalijų. Tarp medžių išsiskiria net aštuonios magnolijų veislės, tarp jų – geltonai žydinti ‘Yellow River’, išaugusi iki 8 m.

Prieš pelargonijas ilgus metus auginau daugiau nei 300 orchidėjų, bet jos liko Italijoje, kituose mūsų namuose – jas „išstūmė“ pelargonijos. Dabar jos dominuoja ne tik sode, bet ir terasoje, kur vasarą žydi visomis spalvomis – nuo baltos iki ryškiai raudonos ar bordinės.

Pelargonijas ne tik auginu, bet ir dauginu. Dalis daigų parduodami, o už gautus pinigus įsigyju naujų, retesnių veislių. Kolekcijoje dabar – per 250 rūšių. Kartais tenka atsisveikinti su senesnėmis – jas pakeičia dar įspūdingesnės. Gražiausios? Neįmanoma išrinkti. Bandžiau sudaryti dešimtuką, nepavyko. Galiausiai atrinkau 25 pačias unikaliausias – jos tikrai ypatingos.

– Mes įprastai įsivaizduojame pelargonijas, augančias vazonėlyje ant palangės ar vasarą gėlyne. Kuo jūsų pelargonijos kitokios?

– Dauguma žmonių pelargonijas įsivaizduoja kaip paprastas gėles ant palangės ar balkone, tačiau mano kolekcijoje – visai kitokios, išskirtinės veislės. Jų žiedai primena rožes ar bijūnus, o lapai – įvairiausių formų ir atspalvių.

Vienos įdomiausių – zonartikai, retos ir įspūdingos pelargonijos, kurios žydi tik kartą ar du per metus, bet žiedai būna stulbinantys. Joms reikia kantrybės – kai kurios veislės žiedus sukrauna tik po metų. Yra ir geriau pažįstamų, vadinamųjų zoninių pelargonijų – jos žydi visą vasarą, lengvai auginamos, bet ir tarp jų yra labai įdomių.

Nuo gegužės vidurio, kai tik orai atšyla, visos mano pelargonijos keliauja į lauko terasą ir žydi iki pat šalnų – kartais net iki lapkričio. Nuolat stebiu orus – jei prognozuojama šalna, viską skubiai nešu į vidų. Tokia jau ta pelargonijų augintojo kasdienybė – kartu ir darbas, ir džiaugsmas.

– Pagal kokius kriterijus vertinate pelargonijas?

– Pelargonijas vertinu pagal kelis pagrindinius kriterijus. Pirmiausia, tai įspūdingi, išraiškingi žiedai, nes jie turi būti tikrai įsimintini ir gražūs. Be to, svarbu, kad pelargonijos žydėtų ilgai ir intensyviai. Dideli žiedai ir didelės žiedų kekės taip pat yra mano prioritetas – tai suteikia augalui tikro grožio ir efektingumo. Dar vienas svarbus kriterijus – kompaktiškas krūmelis, kad gėlė nesistengtų per daug išaugti ir netaptų nevaldoma.

Daugumai pelargonijų, ypač rūšinių, reikia gražaus krūmo šakojimosi, bet nereikia dažnai formuoti ar karpyti. Nedideli lapai taip pat prideda grožio, nes kai kurie dideli lapai gali užgožti žiedus. Galiausiai labai svarbu, kad pelargonija būtų atspari ligoms, nes tai užtikrina, jog ji bus sveika ir ilgai džiugins savo grožiu.

– Kokios yra pagrindinės pelargonijų priežiūros taisyklės?

– Pelargonijų priežiūra nėra sudėtinga, tačiau labai svarbu laikytis kelių pagrindinių taisyklių. Pelargonijos nekenčia per didelės drėgmės, todėl svarbu, kad po laistymo dirvožemis išdžiūtų iki kito laistymo. Užmirkimas yra pats pavojingiausias dalykas – tai gali sukelti pelargonijų puvinį, kuris yra pagrindinė pelargonijų liga. Svarbu pasirinkti tinkamą vazono dydį, nes jei jis bus per didelis, pelargonija gali pradėti pūti. Nuo 0,5 l iki 3 l vazonai – tai idealus dydis, priklausomai nuo veislės.

Pelargonijas reikia dažnai tręšti – trąšos, ypač su azotu, fosforu ir kaliu, padeda augalui gausiai žydėti ir išlaikyti sveiką išvaizdą. Nuo sezono priklauso, kokios trąšos bus naudojamos – pavasarį ir vasarą reikia daugiau azoto, rudenį – daugiau fosforo ir kalio, kad augalai pasiruoštų žiemai.

– Esate aktyvi socialiniuose tinkluose, kur dalijatės savo augalų kolekcija. Papasakokite apie tai.

– Taip, turiu „Facebook“ grupę „Augalų gyvenimas“, kur dalijuosi ne tik savo sodo nuotraukomis ir vaizdo įrašais, bet ir gėlių, parkų grožiu bei patirtimi apie jų priežiūrą. Grupėje žmonės gali pasidalyti savo žiniomis, vaizdais, patarimais. Tai – vieta, kur visi augalų entuziastai gali dalytis savo aistra ir žiniomis.

Mano gyvenimas ir darbas labai susiję su augalais – jie tapo mano gyvenimo būdu. Mano sode, kurį juokais vadinu nuosavu parku, nuo 2008 m. auga daugiau nei 3 tūkst. augalų rūšių. Šiemet mano prižiūrimam parkeliui sukako 25 metai. Vienai prižiūrėti viską labai sunku, bet tiek daug pastangų ir širdies įdedu, kad augalai džiugintų ne tik mane, bet ir visus, kurie juos pamato.

– Kokios pagrindinės taisyklės, norint sėkmingai auginti pelargonijas?

– Rūšinių pelargonijų priežiūra iš esmės nesiskiria nuo pramoninių. Nėra jokių ypatingų reikalavimų – svarbiausia, kaip ir visoms gėlėms, užtikrinti tinkamas sąlygas žydėjimui. Pelargonijoms reikia tręšimo, kad jos žydėtų gausiai ir ilgai. Aš pati daug eksperimentavau su trąšomis ir pasirinkau „Schultz“ universalias trąšas ir „Kristalon“. Pavasarį naudojame trąšas, kurių sudėtis yra NPK 18-18-18, kad augalas augintų daugiau lapų. Vėliau, kai norime skatinti žydėjimą, pakeičiu trąšas į NPK 12-36-12 arba 13-40-13. Artėjant rudeniui, svarbu daugiau kalio, o azoto mažiau.

Tręšti pelargonijas reikia dažnai – beveik kas antras laistymas turėtų būti su trąšomis.

Kartais kai kurias pelargonijas reikia genėti, kad jos gerai krūmytųsi. Tačiau yra veislių, kurios labai gražiai šakojasi ir krūmijasi pačios, be jokio karpymo. Tokios pelargonijos labai populiarios tarp kolekcininkų.

Beje, kolekcininkai labai pamėgo rožiažiedes pelargonijas. Tai veislės, kurios žydi kaip rožės, jų žiedai atsiskleidžia ir nuvysta panašiai kaip rožės. Pirmoji šios grupės atstovė buvo ‘Carskoje Nevesta’, kuri turi labai daug žiedų kekėje, panašių į rožės žiedus. Tiesa, nors jos labai primena rožes, pelargonijos nekvepia kaip rožės. Rūšinės žydinčios pelargonijos iš viso neturi jokio kvapo – nei žiedai, nei lapai. O štai pramoninės pelargonijos turi savo specifinį, joms būdingą kvapą.

– Su kokiais iššūkiais dažniausiai susiduriate, augindama pelargonijas?

– Vienas iš svarbiausių dalykų, norint sėkmingai auginti pelargonijas – neperlaistyti. Geriau, kad jos būtų sausesnės, nei nuolat šlapios. Nuolatinis perlaistymas gali sukelti ligas, o viena baisiausių – juodoji kojelė. Tai yra puvinys, kuris pradeda plisti nuo apačios ir pūdo patį kotelį.

Specialaus apšvietimo pelargonijoms nereikia, tačiau kai kurie augintojai naudoja spalvotas lempas – baltas ar rožines, kurios skirtos augalams. Pastebiu, kad kai kurios moterys augina pelargonijas šaltose patalpose, pvz., rūsyje, kad „užmigdytų“ jas žiemą. Tačiau tai rizikinga, nes niekada nežinai, kas laukia pavasarį – ar jos bus gyvos, ar ne. Aš asmeniškai nerizikuoju ir laikau savo pelargonijas žalias ištisus metus. Žiemą joms užtikrinu papildomą apšvietimą, kad jos išlaikytų gyvybingumą ir žydėjimą. Pavasarį dažnai jau turiu pilnus žiedus, nors pelargonijos dar nėra išneštos į lauką.

Be to, aš dauginu pelargonijas visus metus. Dėl papildomo apšvietimo jos gerai auga ir žiemos metu. Tai leidžia man ne tik dauginti ir formuoti naujus daigus, bet ir keisti kolekciją – pirkti naujas veisles, mainytis su kitais kolekcininkais, parduoti ar dovanoti.

– Ar nukirpus šakelę ją geriau pamerkti į vandenį, ar sodinti tiesiai į žemę?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. gegužės 16 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.