AAD: nelaisvėje laikomų gyvūnų daugėja

Per pastaruosius metus išaugo leidimų laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje skaičius. 2017 m. galiojo 1 023 leidimai laikyti gyvūnus nelaisvėje, o 2025 m. galioja 1 851 leidimas.

Nelaisvėje laikomos 96 gyvūnų rūšys (išskyrus zoologijos sodus). 2025 m. pradžioje daugiausia Lietuvoje iš žinduolių laikyta danielių (18 935) ir tauriųjų elnių (11 279), o didžiausi šių laukinių gyvūnai kiekiai registruoti Aukštaitijoje – Rokiškio, Utenos, Anykščių ir Joniškio rajonuose.

Nelaisvėje laikomiems gyvūnams turi būti užtikrintos sąlygos, kuo labiau atitinkančios jų natūralias buveines pagal rūšies poreikius: tinkama temperatūra, drėgmė, apšvietimas, aplinkos praturtinimas ir pan. Be to, svarbu jiems suteikti erdves, apsaugotas nuo streso veiksnių (saulės, lietaus, skersvėjo ir kt.), ir palaikyti higienišką aplinką. Privaloma pasirūpinti veterinarine priežiūra, maitinti visaverčiu ir rūšiai tinkamu pašaru. Gyvūnams turi būti užtikrintas fizinis ir emocinis komfortas: gyventi be skausmo, streso ir baimės. Daugiau informacijos laukinių gyvūnų laikytojams – AAD parengtoje atmintinėje „Laukinių gyvūnų nelaisvėje laikymo tvarka“.

AAD dažnai sulaukia pranešimų ar kitokios informacijos apie neteisėtai laikomus laukinius gyvūnus. „Nelegalus laukinių gyvūnų laikymas namuose, ypač saugomų rūšių, gali būti žalingas gyvūnams, nes jiems ne visada suteikiamos natūralios gyvenimo sąlygos. Netinkama aplinka gyvūnui gali sukelti stresą, sveikatos sutrikimus ir elgesio problemas“, – sako Mantė Ramanauskienė, Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė.

Taikomi metodai pažeidimams nustatyti

M. Ramanauskienė dėkoja pilietiškiems žmonėms už pranešimus apie netinkamą laukinių gyvūnų laikymą: „Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai kiekvieną dieną, 24 valandas per parą, reaguoja į gautus pranešimus ir užtikrina, kad gyvūnų laikytojai laikytųsi aplinkosaugos reikalavimų.“

Laikomų nelaisvėje gyvūnų kontrolę sustiprina AAD pareigūnų taikomi metodai: naudojami dronai ir kameros, rengiamos pasalos ir kontroliniai pirkimai, kad būtų nustatomi pažeidimai.

Be to, vykdomos tikslinės akcijos, atliekami planiniai ir neplaniniai patikrinimai, kurių metu pareigūnai tikrina, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi aplinkosaugos reikalavimų.

Vis daugiau asmenų socialiniuose tinkluose viešina nelegalią veiklą, todėl pareigūnai peržiūri skelbimus ir įrašus internete. AAD specialistai naudojasi ir dirbtiniu intelektu paremtu įrankiu (angl. web crawler), kuris automatiškai analizuoja skelbimus ir identifikuoja aplinkosaugos pažeidimus.

2024–2025 m. pažeidimų statistika

Pažeidimai dėl neteisėto laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo:

• 2024 m. nustatyti iš viso 99 pažeidimai.
• 2025 m. iki šiol nustatyti 78 pažeidimai dėl gyvūnų tinkamų laikymo sąlygų neužtikrinimo, ataskaitų nepateikimo ir gyvūnų apskaitos nevykdymo.

Pažeidimai dėl saugomų rūšių naudojimo:

• 2024 m. fiksuota 11 pažeidimų.
• 2025 m. nustatyti jau 27 atvejai – dauguma dėl saugomų rūšių neteisėtos prekybos ir laukinių paukščių baidymo.

Pažeidimų skaičius didėja, nes visuomenė aktyviai praneša apie pažeidimus. Kita vertus, pastebima, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonėms trūksta žinių apie laikomus gyvūnus, ypač egzotinius, arba nesupranta, jog auginti galima tik tas laukinių gyvūnų rūšis, kurios nėra įrašytos į draudžiamų auginti sąrašą. Be to, kyla aplinkosaugininkų kompetencijos – tai irgi padeda nustatyti daugiau pažeidimų.

Žiaurus elgesys su gyvūnais

Už žiaurų elgesį su gyvūnais nustatytos sankcijos – administracinė ir (ar) baudžiamoji atsakomybė.

• 2024 m. nustatyti šeši žiauraus elgesio su gyvūnais atvejai, iš kurių dėl vieno pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dar vienas apskųstas teismui.
• 2025 m. pareigūnai fiksavo šešis atvejus, kai asmenys bandė užmušti ir sužalojo gyvūnus, laikė juos netinkamomis sąlygomis, naudojosi gyvūnu kaip masalu privilioti plėšriuosius gyvūnus ir kt., iš kurių dėl vieno pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Žiauriu elgesiu su gyvūnais laikomas gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia suluošinimas arba žūtis. Tokiais atvejais taikoma administracinė atsakomybė ir gyvūnai paimami, jie perduodami laikinai priežiūrai LSMU Laukinių gyvūnų globos centrui. O jei gyvūnai buvo suluošinti ar net žuvo, tokiais atvejais taikoma baudžiamoji atsakomybė ir tyrimas perduodamas policijos pareigūnams.

2020–2025 m. dėl pažeidimų paimti gyvūnai

M. Ramanauskienė išskiria, kad nuo 2020 m. iki 2025 m. dažniausiai paimami saugomų rūšių papūginiai paukščiai (rozelos, kakadu, aros ir kt.) ir saugomų rūšių ropliai (balkanų vėžliai, leopardiniai vėžliai, karališkieji pitonai).

2024–2025 metais išaugo paimtų gyvūnų skaičius – ypač žinduolių ir paukščių.

2025 m. AAD, bendradarbiaudamas su LSMU Laukinių gyvūnų globos centru, kitiems laikytojams mokslo mokymo tikslais perdavė iš viso 35 konfiskuotus gyvūnus. Kai kurie gyvūnai ne visada lieka Lietuvoje, o iškeliauja į užsienį, pvz., į Vokietijos, Olandijos, Latvijos gyvūnų globos centrus.

Primename, kad apie pastebėtus pažeidimus galite pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt.

Aplinkos apsaugos departamento informacija