„Po 2040 metų, jeigu tu turi CO2 emisijas, tu gaminti negali Europos Sąjungoje. Reikalavimas yra griežtas“, – BNS sakė įmonės generalinis direktorius Artūras Zaremba.
Anot jo, dekarbonizuotis įmonė galėtų anksčiausiai 2036 metais. Anksčiau bendrovė skelbė, kad tai galėtų padaryti iki 2033 metų.
„Šiandien svarbiausia ne didinti gamybą, o mažinti anglies dioksido intensyvumą“, – pranešime teigė A. Zaremba.
Pasak jo, kad panaikintų CO2 emisijas, įmonei nepakanka pakeisti kuro, nes du trečdaliai emisijų susidaro gamybos procese.
„Cemento pramonėje turime ribas, kiek galime pasiekti vien efektyvumu ar kuro pakeitimu. Didžiausia emisijų dalis susidaro gamybos procese, todėl CO2 sugaudymas mums yra ne papildoma iniciatyva, o būtina sąlyga, kad galėtume tęsti veiklą konkurencingai ir atitikti griežtėjančius tvarumo reikalavimus“, – pranešime teigė A. Zaremba.
Pasak jo, anglies surinkimo gamykla galėtų pradėti veikti 2035 metais.
„Vieną iš (surinkimo – BNS) technologijų bandėme. Išgryninus technologiją prasidėtų projektavimo darbai, poveikio vertinimas, tai sunku pasakyti, bet 2035 metai ganėtinai realiai atrodo“, – BNS sakė įmonės vadovas.
Jis pridūrė, kad šis terminas iš dalies priklausys ir nuo to, kokia bus situacija CO2 leidimų rinkoje.
„Jeigu tu nori anksčiau pasidaryti, tu turi turėti ekonominį šito efektą arba pirkti (...), arba taupyti CO2 leidimus. Labai daro įtaką, kokia konjunktūra yra CO2 leidimų rinkoje. Faktas šiandien yra toks, kad 2040 metais tu turi turėti neutralią gamybą, o tai kainuoja labai brangiai“, – aiškino „Akmenės cemento“ vadovas.
BNS rašė, kad Švedijos kapitalo inžinerijos bendrovė „Sweco Lietuva“ už 283,8 tūkst. eurų atlieka Klaipėdoje planuojamo statyti anglies dioksido terminalo poveikio aplinkai vertinimą (PAV) bei teritorijų planavimą.
Terminalas yra „CCS Baltic Consortium“, kurį įsteigė „KN Energies“, „Akmenės cementas“ ir tarptautinės laivybos kompanijos „Larvik shipping“ ir „Mitsui O.S.K. Lines“, tarpvalstybinės CO2 surinkimo, transportavimo ir saugojimo vertės grandinės, apimančios Lietuvą ir Latviją, dalis.
Konsorciumo įmonės užtikrins visos anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijos grandinės veiklą – nuo CO2 sugaudymo cemento gamyklose, transportavimo, skystinimo iki perkrovimo į laivus bei išplukdymo ilgalaikiam saugojimui po Šiaurės jūros dugnu, teigiama pranešime.
„Tai bus pirmoji tokio tipo infrastruktūra Baltijos šalyse. Ji sukurs sąlygas sparčiai Lietuvos, taip pat ir Latvijos, pramonių dekarbonizacijai. Pirminiuose etapuose dirbsime su cemento gamintojais, tačiau numatyta galimybė vėliau prisijungti ir kitoms pramonės bendrovėms“, – pranešime teigė „KN Energies“ Naujų energijos šaltinių vadovė Rūta Tumėnienė.
Anot A. Zarembos, iš Naujosios Akmenės į Klaipėdą turėtų keliauti ir sugautas bei suskystintas CO2. Tai bus naudinga tiek cemento gamyklai, tiek Klaipėdos uostui, tiek Lietuvai, nes tokiu būdu žalioji transformacija liks „sukabinta“ su ekonominiu konkurencingumu.
Kaip rašė BNS, 2024 metais „Akmenės cementas“ už beveik 30 mln. eurų užbaigė taršos mažinimo projektą, leidusį atsisakyti iki 90 proc. iškastinio kuro. Bendrovė per dvejus metus baigė sandėlio ir jo infrastruktūros statybas bei naujos įrangos diegimą.
2024 metais bendras „Akmenės cemento“ CO2 emisijų kiekis siekė apie 870 tūkst. tonų. Panašus emisijų kiekis išliko ir pernai, jis neturėtų smarkiai keistis ir artimiausiais metais, teigiama pranešime.
„Akmenės cemento“ gamybos bei pardavimų apimtys pastaruoju laiku išlieka stabilios – apie 1–1,2 mln. tonų per metus. Apie 75 proc. jo parduodama Lietuvoje.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.