Akmenės rajone sumedžiotas išskirtinis stirninas

„Po dviejų savaičių laukimo ir nežinomybės vienaragis stirninas vėl pasirodė. Susitikimas miško pievelėje, apie 100 metrų šūvis, trumpa tyla ir paieškos. Šiandien rankose laikau išskirtini savo gyvenimo trofėjų. Tokių akimirkų nepamirši niekada. Medžioklei Valio!“, – socialiniame tinkle pasidžiaugė laimingas medžiotojas.

„Ūkininko patarėjas“ susisiekė su E. Repšu ir išgirdo iš jo reikšmingų bei įdomių medžioklės detalių: „Tas vienaragis vis ateidavo į mano šėrimo aikštelę, tačiau paskutines dvi savaites jo niekur nesimatė, buvo kažkur dingęs... Tačiau vakar su puikiais kolegomis Remigijumi ir Žaneta išvažiavome į medžioklę, užlipau į bokštelį, jį pamačiau per patį saulėlydį ir tuomet sėlindamas sumedžiojau, nors paieškos užtruko iki sutemos... O stebėjau aš jį senokai – dar net nebuvo sezono pradžios, o jis ateidavo ir nusifilmuodavo po kameromis...“

Pasak medžiotojo, tuo metu vaizdo medžiagoje buvo matyti, kad stirnino ragas apžėlęs: „Dabar jau buvo išsivalęs ragą. Kai tik užsiaugina ragus, jie būna apžėlę, tačiau stirninai tuomet juos trina į medžius ir išsivalo... Trofėjaus dar niekas nevertino – įvertinimas bus tik kitą pavasarį, tradiciškai.“

E. Repšas teigia, jog toks trofėjus jam – pirmas: „Toks trofėjus man tikrai pirmas, tačiau prieš ketverius metus toje pačioje vietoje irgi šoviau į vienaragį stirniną, bet tada nepataikiau. Dabar galvoju, gal ir vėl sutikau tą patį, nors nesu garantuotas...“

Įvertino trofėjų

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miško mokslų katedros Medžioklėtyros laboratorijos vedėjas Dr. Artūras Kibiša „Ūkininko patarėjui“ patvirtino, kad tai išties retas egzempliorius: „Kaip ten bebūtų, ne kiekvieną kartą pavyksta tokį egzempliorių gamtoje aptikti ir sumedžioti. Kiekvienas medžiotojas savame miške ar savo plotuose stebi, kokius žvėris turi. Tam ir egzistuoja atrankinė medžioklė, nes juk ne viskas iš eilės medžiojama. Kai kurie medžiotojai net po keletą metų stebi išskirtinesnius egzempliorius, taip kad čia yra tikrai sveikintinas dalykas, kad toks individas išimtas iš bendros populiacijos...“

Apžiūrėjęs trofėjaus nuotrauką, ekspertas padarė išvadas, dėl ko šis stirninas yra vienaragis: „Kokios gali būti pagrindinės anomalijos priežastys? Labiausiai tikėtina, jog šį individą ištiko kokia nors mechaninė trauma ankstyvoje stadijoje. Elninių šeimos gyvūnų ragai formuojasi iš kaktikaulio ataugų, vadinamų kelmeliais. Jeigu jaunam gyvūnui (dažniausiai pirmaisiais gyvenimo metais) ši sritis yra mechaniškai pažeidžiama, gali įvykti struktūriniai pakitimai, t. y. kelmelių suaugimas: stipraus smūgio ar infekcijos metu abu kaktikaulio kelmeliai gali susilieti į vieną bendrą pamatą kaktos centre, iš kurio vėliau išauga tik vienas bendras ragas. Kita traumos alternatyva – vienas kelmelis visiškai sunyksta, o likusioji pasislenka labiau kaukolės vidurio linijos link.“

Pasak A. Kibišos, medžioklėtvarkoje egzistuoja atrankinės medžioklės taisyklės, kurių tikslas – palaikyti sveiką ir stiprią gyvūnų populiaciją: „Panašu, kad šiuo atveju mechaninio pažeidimo ar smūgio metu galėjo būti pažeista stirnino akis. Galėjo būti net aklumas viena akimi. Stirna yra grobis (auka), kurio išlikimas priklauso nuo gebėjimo 360 laipsnių kampu pastebėti plėšrūnus (vilkus, lūšis). Praradęs pusę savo matymo lauko, gyvūnas gyvena nuolatinėje įtampoje, o kataraktos pažeista akis gali kelti nuolatinį skausmą ar spaudimą galvoje.“

Pasidalino prisiminimais

Medžiotojas Mindaugas Kažukauskas po kolegos E. Repšo trofėjaus nuotrauka taip pat pasidalino savo prisiminimais: „Praeitų metų sezonu netoli jaukyklos sumedžiojau vienaragį stirniną, kuris kartkartėmis pasirodydavo kameroje 5 metų laikotarpyje. Žinojau apie jį, buvau matęs ir gyvai kelis kartus, atrodė su metais vis senesnis...

Vieną dieną einant jaukyklos link stirninas pakilo iš žolės visai šalia manęs ir, pabėgęs kelis metrus, sustojo. Atrodė, kad nebenori niekur bėgti ir slėptis... Nedvejojęs užtaisiau ginklą ir prisitaikęs sumedžiojau. Priėjus apžiūrėti, iš išvaizdos atrodė nusenęs – galva juodai žila, akys visiškai išvarvėjusios, lyg būtų aklas. Verdiktas – nusenęs, tačiau ragų apžiūros komisijos sprendimas buvo kitoks: 3 metai. Nesiginčiju, nesistengiu klausti, kodėl, tik savyje pagalvoju – gal čia buvo jau mano lauktojo stirnino palikuonis...“

Parengė Ričardas Čekutis