Ant šventinio stalo – vis mažiau smetoniškų paukščių

Nebelaiko vištinių žąsų

Važiuojant per Lietuvą, sodybų kiemuose dar galima išvysti nedidelių paukščių pulkelių, tarp kurių rastume ir senosios veislės gražuolių – vištinių žąsų. Jos laikomos ir kaip lietuviškas senųjų veislių genofondas, saugomos ir didesniuose ūkiuose, tačiau jų pulkai mažėja ar jų visai nebelieka. Panevėžio r. ūkininkas Algirdas Bielinis daugiau nei dvidešimt metų augino nemažą pulką vištinių žąsų, kurias žmonės dažnai vadina smetoniškomis, bet šiemet jo kiemas tuščias, o ant šventinio stalo jis greičiausiai dės lenkišką antį. Tačiau A. Bielinio ilgamečiai klientai, žąsienos gerbėjai, nenustoja skambinti ir teirautis, ar galės įsigyti naminių paukščių. Ūkininkui tenka atsakyti, kad šiemet užsakymų išpildyti negalės.

„Neliko skerdyklos Alytaus r., kur veždavome skersti žąsis, antis, neliko ir šių paukščių mūsų ūkyje. Buvo išdirbtos skerdimo technologijos, bet pasitraukė savininkas ir skerdykla užsidarė. Daugiau Lietuvoje nėra kur vežti oficialiai skersti žąsis ir antis“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo panevėžietis.

A. Bielinis turėjo gana platų nuolatinių klientų ratą, tad šiemet nusivylusių bus nemažai. Daug jo auginamų paukščių buvo išperkama kolektyvams kaip kalėdinė dovana. Pernai jis prieš metų pabaigos šventes išpardavė apie 300 žąsų, ankstesniais metais jų turėjo iki 500, o ančių – apie 1,5 tūkst.

„Pastaraisiais metais naminių paukščių pulką mažinau ne dėl to, kad jų neišpirkdavo. Ką išaugindavau, viską realizuodavau, tačiau buvo skerdimo problemų, o ir mano amžius jau nebe tas, tad natūralu, kad paukščių pulkas mažėjo. Gyvenimas keičiasi – matyt, teks pirkti lenkišką antį iš parduotuvės“, – šyptelėjo ŪP pašnekovas.

Nukonkuravo lenkai

Saugomas Lietuvos genofondines žąsis laikė ir plungiškis Darius Paulauskas, tačiau dar prieš 4 metus jų atsisakė. „Tokia yra kasdienybė, šių dienų rinkoje senosios veislės žąsys nėra konkurencingos. Parduoti augindavome iki 300 žąsų, jos gana nedidelės, sverdavo nuo 2,5 iki 5 kg, o lenkų auginamų žąsų svoris siekia 7–8 kg. Žmonės renkasi, kur daugiau ir pigiau, ir nelabai nori mokėti už lietuvišką žąsį, nors jos mėsa labai skani. Vištinės žąsys pas mus laisvai ganėsi lauke, plaukiojo tvenkinyje. Kai pirkėjams pasakodavau istoriją, kad tai yra genofondiniai paukščiai, jie sakydavo, kad už istoriją mokėti nenori“, – ŪP aiškino D. Paulauskas.

Jis užsiminė, kad, norint išsaugoti senosios veislės žąsis, reikia adekvačios valstybės paramos. Išmokos yra skiriamos, bet jos per menkos, kad skatintų laikyti šiuos baltaplunksnius paukščius. 

ŪP pašnekovas minėjo, kad pats ant šventinio stalo dės triušieną ar avieną, kurią perka iš giminaičių. D. Paulauskas svarstė, kad gal ateityje žmonės susivoks, jog geriau nusipirkti brangesnę ir mažesnę žąsį, paskanauti, nei kelias dienas valgyti didelės žąsies mėsą.

Perka ir kolektyvams

Su žąsimis, antimis ant šventinio stalo konkuruoja kalakutai. Žinomas kalakutų augintojas iš Lazdijų r. Gintas Cimakauskas patvirtino, kad kalakutienos pirkėjų nestokoja ne tik šventiniu laikotarpiu, bet ir kitomis dienomis. Prieš Kalėdas, žinoma, paklausa išauga, nes daug kam kalakutiena tampa pagrindiniu patiekalu. Lazdijiečių auginamų kalakutų galima įsigyti įvairiuose ūkininkų turgeliuose ir kitose prekybos vietose, nemažai kalakutų nuperka įmonės ir tokiomis kalėdinėmis lauktuvėmis pamalonina savo darbuotojus.

„Kalakutus perka ir pavieniai žmonės, ir įmonės užsisakinėja didesnius kiekius. Sudarome sąrašus, paskerdžiame, sutvarkome, supakuojame ir tiekiame pirkėjams. Būna, kad įmonės vienais metais perka kalakutus, kitais – ką nors kita. Pardavimai kolektyvams pramečiuoja, kaip obelys sode“, – palygino ūkininkas.

Jis pastebėjo, kad šie metai išskirtinumu nepasižymi – nėra nei didesnio pirkimo, nei pardavimų vangumo. „Lietuviai savo skrandžiui tikrai netaupo, tik yra žmonių, kurie nemoka gerai iškepti kalakuto, todėl renkasi vištieną ar kitą paukštieną“, – pastebėjo G. Cimakauskas.

Eilės prie kalakutų

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. gruodžio 23 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.