Antimikrobinių vaistų naudojimas ir atsparumas jiems – vis dar neišsprendžiama problema

Pagal 2024 m. duomenis, Lietuvoje veterinarinių antimikrobinių vaistų naudojimo ir atsparumo jiems padėtis tebėra sudėtinga, o tendencijos įvairiuose sektoriuose yra skirtingos. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), minėdama šią savaitę, apibendrina aktualius metinius rezultatus, kurie parodo laboratorinių tyrimų ir ūkių realią padėtį.

Europos vaistų agentūros (EMA) 2024 m. ataskaita patvirtina, kad antibiotikų pardavimų kiekiai ES valstybėse labai nevienodi. Lietuva pagal mg/kg rodiklį išlieka arti Europos vidurkio, tačiau regionų 2024 m. pardavimų žemėlapio analizėje matyti, kad Šiaurės ir Vakarų šalys išlieka kaip mažiausiai suvartojančios antibiotikų, o Pietų ir Rytų Europa, įskaitant Lietuvą, patenka tarp daugiau suvartojančiųjų, t. y. aukštesnę vartojimo kategoriją. Taigi gyvulininkystės struktūros, ligų paplitimo ir jų gydimo antibiotikais įprastiniai modeliai Lietuvoje tebedaro nepageidautinai reikšmingą įtaką bendrai statistikai.

2024 m. atsparumo tyrimai rodo, kad situacija skirtinguose gyvūnų sektoriuose nėra vienoda. Kiaulių E. coli izoliatuose dažniausiai nustatomas atsparumas ampicilinui ir ciprofloksacinui, o broilerių populiacijose daugiausia atsparumo nustatyta tetraciklinams. Šie rezultatai atspindi, kad skirtingose gyvulininkystės ūkio šakose ilgą laiką naudojamos nevienodos antibiotikų grupės. Galvijų ūkiuose dažniausiai tiriami mastito sukėlėjai, ir jų atsparumo lygiai svyruoja priklausomai nuo bakterijų rūšies, tačiau bendra tendencija rodo, kad tarp galvijų aptinkami tiek jautrūs, tiek įvairioms antibiotikų grupėms atsparūs izoliatai. Tai patvirtina, kad atsparumo pobūdis formuojasi pagal kiekvieno sektoriaus gydymo praktikas, ligų paplitimą ir pasirinktus naudoti antibiotikus. 

2024 metais buvo tęsiami ir bičių mikrobiotos bei patogeninių bakterijų atsparumo tyrimai. Jie rodo, kad dalis ant bičių esančių ir žarnyne randamų bakterijų turi atsparumo požymių, o kai kuriais atvejais aptinkami ir atsparumo genai. Bitės yra jautrus aplinkos poveikių rodiklis, todėl jų mikrobiotos pokyčiai gali plačiau atskleisti aplinkos veiksnių pasekmes, įskaitant antimikrobinių medžiagų liekanų paplitimą ar aplinkos užterštumą. Šių tyrimų rezultatai vertinami kaip įspėjamasis ženklas, kad bakterijų atsparumas nėra vien tik intensyvios gyvulininkystės pasekmė, bet galimai turi platesnį ekosisteminį kontekstą. 

Atsparumo situacijai įvertinti nuo 2024 m. naudojamas interaktyvus Lietuvos atsparumo žemėlapis, kuriame matyti laboratoriniai rezultatai pagal bakterijų rūšis ir antibiotikų klases. Iš žemėlapio akivaizdu, kuriuose sektoriuose bakterijų atsparumas yra didžiausias, tačiau jis taip pat demonstruoja, kad atsparumo lygiai nėra stabilūs ir kasmet gali keistis – tai priklauso nuo ūkiuose plintančių ligų, naudojamų gydymo priemonių ar kitų veiksnių. 

2019–2024 metais veterinarinių antimikrobinių medžiagų pardavimų Lietuvoje duomenys rodo nevienodus pokyčius: 2021 m. fiksuotas didžiausias pardavimų kiekis – daugiau nei 21 tūkst. tonų, o vėlesniais metais matomas nuoseklus mažėjimas iki 2023 m., kai pardavimų kiekis sumažėjo iki maždaug 13 tūkst. tonų. 2024 m. duomenys rodo vėl atitinkamą padidėjimą – iki 16 tūkst. tonų. Prekybos svyravimai neatspindi vien tik antibiotikų naudojimo tendencijų – juos gali lemti gyvūnų populiacijos pokyčiai, tiekimo sutrikimai ar atitinkamai preparatų prieinamumas rinkoje. Ilgalaikėje perspektyvoje šie duomenys parodo, kad pardavimų dinamika nėra stabili ir gali kisti priklausomai nuo kelių išorinių veiksnių. 

„Ši savaitė primena, kad antimikrobinis atsparumas yra bendras klausimas, kuris sprendžiamas tik visapusiškai: atsakingai naudojant antibiotikus, tiksliai diagnozuojant, taikant prevenciją ir nuolat stebint duomenis. Antibiotikai turi būti naudojami tik tada, kai jų būtinai reikia, o grupinis gydymas ūkiuose turi būti taikomas atsargiai, įvertinus alternatyvas. Prevencinės priemonės – tinkamos laikymo sąlygos, vakcinacija, biosauga ir tiksli ligų kontrolė – yra svarbiausias būdas sumažinti gydymo antibiotikais poreikį“, – akcentavo Jovita Einorytė, VMVT Maisto ir veterinarijos politikos departamento vyriausioji specialistė.

VMVT kviečia rinktis tvarų ir perspektyvų kelią – sąmoningą ir atsakingą požiūrį taikant gydymą antibiotikais. Tik bendros visų pastangos gali duoti siekiamų rezultatų: kai veterinarijos gydytojai kiekvienu atveju atsakingai įvertins gydymo antibiotikais būtinybę, ūkininkai – užtikrins prevenciją ir tvarkingą vaistų apskaitą, o institucijos – reguliariai stebės ir užtikrins skaidrius duomenis. Kiekvienos iš šių veiklų narių darys lemiamą įtaką, kad antibiotikai išliktų veiksmingi ir žmonėms, ir gyvūnams.

VMVT informacija