Kaunas +29,1 °C Dangus giedras
Penktadienis, 17 Lie 2026
Kaunas +29,1 °C Dangus giedras
Penktadienis, 17 Lie 2026




Patarė, kaip prižiūrėti individualių nuotekų tvarkymo įrenginį

2024/03/11


Padidink tekstą

Žmonėms, namuose planuojantys įsigyti individualių nuotekų tvarkymo įrenginį, dažnai dideliu galvos skausmu tampa sprendimas, koks įrenginys yra geriausias, ekonomiškiausias ir ilgaamžiškiausias, kaip jį reikėtų tinkamai eksploatuoti.

Apie tai pokalbis su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) docentu dr. Mindaugu RIMEIKA.

Gyventojai gali rinktis vieną iš trijų individualių nuotekų tvarkymo įrenginių: rezervuaro tipo, biologinio tipo arba septiko tipo individualų įrenginį. Ar smarkiai skiriasi šių įrenginių priežiūra?

Rezervuaras, žmonių dar vadinamas nuotekų išgriebimo duobe, dažnai yra vienintelis galimas nuotekų tvarkymo pasirinkimas. Jeigu gyvenate mieste, turite nedidelį žemės sklypą, dažniausiai nėra kito pasirinkimo, nes nėra vietos įrengti septiko su infiltracijos laukais ir nėra, kur išleisti nuotekų po biologinio valymo įrenginio. Kitų rūšių nuotekų valymo įrenginiai (septikas arba biologinio valymo įrenginys) turi sanitarinę apsaugos zoną. Jei sklypas mažas, sanitarinė apsaugos zona gali įeiti į kito sklypo teritoriją ir reikėtų gauti kaimyno sutikimą. Todėl esant mažam sklypui, tai nėra pats geriausias pasirinkimas. Be to, kai kuriose miestų sodų bendrijose leidžiama statyti tik nuotekų surinkimo rezervuarus. Rezervuaruose paprastai telpa 3 m3 arba 6 m3 nuotekų. Žinant, kiek šeima sunaudoja vandens, galima apskaičiuoti, kaip dažnai reikės išvežti rezervuare sukauptas nuotekas.

Rezervuaro įrengimas yra pigiausias sprendimas, todėl jeigu šalia jūsų namo bus netrukus nutiesti nuotekų tinklai, ekonomiškai apsimokėtų statyti būtent rezervuarus.

Vienintelės rezervuaro priežiūrai reikalingos sąnaudos – nuotekų išvežimo paslaugos. Kartais nuotekų rezervuarai įrengiami be dugnų arba padaroma skylių sienose, kad dalis nuotekų infiltruotųsi į gruntą ir reikėtų rečiau išvežti nuotekas. Atkreipiame dėmesį, kad tai draudžiama veikla, ir aplinkos apsaugos inspektoriai periodiškai gali patikrinti, ar rezervuarai yra sandarūs.

Septikai negali būti įrengiami vieni, po nuotekų apvalymo juose turi būti įrengti biologinio valymo įrenginiai arba nutiesti drenažiniai vamzdžiai, o apvalytos nuotekos infiltruojamos į gruntą. Septikai dažniausiai būna gamyklinis plastikinis rezervuaras (3-8 m3 talpos), o šalia septiku kasamos infiltracinės tranšėjos ir jose dedami drenažiniai vamzdžiai, kurie užpilami smėliu ir žvyru arba kitomis filtruojančiomis medžiagomis. Tai galima daryti tik laidžiuose gruntuose, todėl reikia atlikti geologinius tyrimus. Nuo infiltracijos įrenginių turi būti mažiausiai 15 m iki gyvenamųjų namų, o iki šulinių ar gręžinių gali būti iki 100 m apsauginis atstumas.

Septikas su infiltracija geriausiai tinka sodybose arba vienkiemiuose. Septikuose nusėdusios nuosėdos turi būti išpumpuotos kartą per 2-3 metus, jos išvežamos į miesto nuotekų valymo įrenginius. Infiltracijos vamzdžiai, tranšėjos laikui bėgant užsikemša nuotekomis, todėl paprastai kas 15 metų turi būti iš naujo iškastos, užterštas gruntas išvežtas ir paklotos naujos tranšėjos. Sąnaudų naudojant septiką su infiltracija praktiškai nėra, jeigu nenaudojami elektriniai įrenginiai.

Biologinio valymo įrenginiai yra sudėtingiausi ir brangiausi. Nuotekos valomos biologiniu būdu, t. y. mikroorganizmais, kuriems reikia deguonies ir maisto medžiagų. Deguonis tiekiamas periodiškai veikiančia orapūte. Todėl būtina ne rečiau kaip kartą per mėnesį įsitikinti, ar ji veikia.

Jeigu namuose nuotekų nesusidarė mėnesį (pavyzdžiui, žmonės išvyko ilgesnių atostogų), gali sutrikti biologinio valymo įrenginių darbas. Paprastai po 2 savaičių viskas susireguliuoja, bet šį laikotarpį nuotekos dažniausiai bus valomos netinkamai. Biologinio valymo įrenginiuose kaupiasi teršalai, todėl periodiškai reikia išpumpuoti perteklinį dumblą. Dumblo išvežimo dažnumas priklauso nuo įrenginio dydžio ir gyventojų skaičiaus: paprastai tai reikia daryti 2-3 kartus per metus. Nuotekų valymo įrenginių savininkas turi iškviesti įmonės, kuri išveža nuotekas arba aptarnauja tokius įrenginius, atstovus, kurie išveš dumblą.

Kokias atliekas ar medžiagas draudžiama pilti į įrenginius, kad jiems nebūtų pakenkta ir jie tinkamai veiktų?

Į visus nuotekų valymo įrenginius negalima mesti šiukšlių: higieninių įklotų, sauskelnių, ausų krapštukų ir panašių daiktų. Stambios maisto atliekos taip pat neturi būti metamos į kanalizaciją, tam yra kompostavimo įrenginiai arba buitinių šiukšlių konteineriai. Panaudotas aliejus ir riebalai užkemša gyventojų nuotekų tinklus, todėl jų negalima pilti į kanalizaciją. Ilgi plaukai – viena „baisiausių“ medžiagų nuotekų šalinimo sistemoje, nes apsivynioja apie siurblius ir trukdo normaliam įrenginių darbui. Kuo daugiau naudojama dezinfekcinių priemonių, tuo labiau kenkiama biologinio valymo įrenginiams. Vienas iš netinkamų pavyzdžių yra ant unitazo kabinami oro gaivikliai, kurie yra stiprūs dezinfektoriai, todėl geriau įjungti ventiliaciją, negu juos naudoti.

Kaip ilgai gali tarnauti šie įrenginiai tinkamai prižiūrint?

Nuotekų rezervuarai neturi eksploatacijos apribojimų.

Septikai, kaip ir rezervuarai, iš esmės neturi eksploatacijos apribojimų. Tačiau infiltracijos įrenginiai ilgainiui užsikemša ir nebefiltruoja nuotekų. Vienintelis būdas iškasti naujas tranšėjas arba pakeisti esamas. Paprastai tai daroma kas 15 metų.

Biologinio valymo įrenginiai yra ilgaamžiai. Korpusas turėtų tarnauti ne mažiau kaip 30 metų. Labiausiai pažeidžiama biologinio valymo įrenginių dalis yra orapūtė, kuri paprastai keičiama kas 5 metus. Kas 15-20 metų reikėtų ištuštinti biologinio valymo įrenginius ir pakeisti oro įterpimo sistemą – aeratorius.

Ar yra specialių cheminių medžiagų (pavyzdžiui, įvairių bakterijų), palengvinančių šių įrenginių aptarnavimą?

Nuotekų rezervuarams jokių papildomų medžiagų naudoti nereikia, nes nuotekos bus išpumpuojamas kas 2-6 savaites.

Biologinio valymo įrenginiai turi veikti be papildomų bakterijų. Bakterijos natūraliai dauginasi valymo įrenginiuose, o papildomos bakterijos gali tik pabloginti procesą.

Papildomų bakterijų galima naudoti tik septikuose, kur bakterijos gali paskatinti nuosėdų ir kitų medžiagų skaidymą. Bet jų naudojimas turėtų būti ribotas, ne dažniau kaip 2 kartus per metus.

 

AM informacija

123rf nuotr.

Dalintis
2026/07/17

Ekstremalūs orai tampa kasdienybe

Šio liepos mėnesio pradžia Lietuvos žemdirbiams tapo dar vienu priminimu, kad klimato kaita jau nėra ateities scenarijus – ji tapo kasdienybe, keičiančia ūkininkavimo taisykles. Nors stichiniai reiškiniai daugelyje šalie...
2026/07/17

Aplinkos apsaugos departamentas ragina skubiai sumažinti UAB „Energesman“ veiklavietėje sukauptas atliekas

Aplinkos apsaugos departamentas, siekdamas kuo skubiau sumažinti dėl UAB „Energesman“ veiklavietėje sukauptų atliekų kylančias aplinkosaugines rizikas, šiandien kreipėsi į atliekų tvarkymo įmonę. O ...
2026/07/17

Kauno kolegija rengia agroverslo profesionalus: nuo dronų valdymo iki tvarių inovacijų

Šiuolaikinis žemės ūkis jau seniai peržengė tradicinio ūkininkavimo ribas – šiandien tai aukštųjų technologijų, duomenų analizės ir verslo strategijų erdvė. Kauno kolegijos Agroverslų technologijų studijų programa suteik...
2026/07/17

Per birželį įregistruota daugiau kaip 2 400 lengvųjų elektromobilių – 77 proc. daugiau nei prieš metus

Lietuvoje iš viso jau įregistruota 55 884 elektriniai lengvieji automobiliai, kai prieš metus registre jų buvo 35 539. Šiemet per birželį šalyje įregistruota 2 418 lengvųjų elektrinių automobilių – 77 proc. daugia...
2026/07/17

Vienoje judriausių Palangos gatvių VMVT sustabdė kavinės veiklą

Pasibaigusio galiojimo maisto produktai, neaiški jų kilmė, kryžminė tarša, lauke tarp šiukšlių tvarkomos daržovės ir lankytojams skirti nepakankamai išplauti indai  – tokius šiurkščius ma...
2026/07/17

Vasarą slaugant artimąjį namuose žaizdų rizika išauga

Slaugant senyvo amžiaus ar sunkiai sergantį artimąjį namuose, odos paraudimai, pragulos ir sunkiai gyjančios žaizdos tampa vienu dažniausių iššūkių. Nors iš pirmo žvilgsnio nedidelis paraudimas gali atrodyti nepavojingas, laik...
2026/07/17

Rudaminos turgavietė vienai dienai virto gyvu Vilniaus rajono ūkiu: pirmą kartą surengta „Lauko diena“

Šviežiai kepto šakočio kvapas, brandinti sūriai, šviežios uogos, medaus skonis, moderni žemės ūkio technika ir gyvi pokalbiai su ūkininkais – tokia atmosfera liepos 4 dieną vyravo Rudaminos turgavietėje, kur pirmą kartą ...
2026/07/17

„Agrokoncerno grupės“ statomai biometano gamyklai – 12,75 mln. eurų finansavimas iš Vokietijos banko LBBW

„Agrokoncerno grupė“ pradeda didžiausio Europoje karvių fermų komplekso projekto II statybų etapą. Bebrujų kaime, Radviliškio rajone, šalia „Ateities ūkio“ karvių komplekso pradėta statyti biometano jėgainė.