Aplinkosaugininkai atliko reidus dėl galimo neteisėto nuotekų išleidimo į vandens telkinius

Šie reidai yra dalis vykdomos prevencinės priežiūros, kurios tikslas – kuo anksčiau nustatyti galimus pažeidimus ir užkirsti kelią vandens telkinių taršai, taip prisidedant prie jų ekologinės būklės gerinimo ir vandens taršos prevencijos ir mažesnės taršos rizikos ateityje. Be to, reguliarūs patikrinimai skatina atsakingą nuotekų tvarkymą ir padeda apsaugoti vandens telkinius nuo galimos taršos. 

Iš viso šiemet planuojama patikrinti apie 90 vandens telkinių, o prevenciniai reidai bus tęsiami spalio–lapkričio mėn. 

Per pirmąjį reidų etapą aplinkosaugos pareigūnai patikrino 343 sodybas ir gyvenamuosius namus. Didžiausias dėmesys skirtas toms vietoms, kurios, remiantis turimais duomenimis ir rizikos vertinimu, laikomos jautriausiomis galimiems pažeidimams.

Balandžio 1–liepos 30 d. reidai vyko prie Obelių, Arimaičių, Gudelių, Kairių, Platelių, Rubikių, Ilgės, Juodžio, Grabuosto, Gėlių, Gačionių, Paežerių, Orijos, Kalvių ežerų, Bijotės, Gludo, Masčio, Stervo, Talkšos, Vastapo, Vazajo, Stirnių ežerų, Nevėžio, Juodkiškių, Kivylių, Sablauskių, Sujainių, Kupiškio, Padvarių, Jurbarkų ir Varėnos miesto I tvenkinių. 

Patikrinimų vietos parenkamos ne atsitiktinai. Pirmiausia vertinami vandens telkiniai, neatitinkantys geros ekologinės būklės kriterijų. Jų būklę gali lemti įvairūs veiksniai – žemės ūkio veikla, paviršinės nuotekos, istorinė tarša, hidromorfologiniai pokyčiai ar kiti taršos šaltiniai. Kadangi viena iš galimų priežasčių gali būti ir neteisėtai išleidžiamos nuotekos, aplinkosaugininkai, remdamiesi rizikos analize, reidus planuoja ten, kur tokios veiklos tikimybė yra didžiausia. Atrenkamos teritorijos, kuriose dėl gyvenamųjų namų, sodybų, ūkio subjektų ar esamos nuotekų infrastruktūros kyla didesnė neteisėto nuotekų išleidimo rizika.  

Per reidus pareigūnai tikrina, ar nuotekų išleistuvai yra registruoti Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazėse, ar prie jų nėra neteisėtų prijungimų, taip pat vertina, kaip nuotekas tvarko šalia vandens telkinių gyvenantys asmenys. Pagal poreikį patikrinimai organizuojami bendradarbiaujant su savivaldybėmis.  

Atsakomybė 

Nustačius nuotekų tvarkymo pažeidimus, susijusius su infrastruktūra ar jos eksploatavimu, informacija perduodama savivaldybėms ar kitoms kompetentingoms institucijoms. 

Tais atvejais, kai nustatoma aplinkos tarša ar padaryta žala aplinkai, Aplinkos apsaugos departamentas pradeda tyrimą, taiko administracinę atsakomybę, įpareigoja pašalinti pažeidimus ir apskaičiuoja aplinkai padarytą žalą. 

Administracinė atsakomybė už aplinkos teršimą nuotekomis nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 246 straipsnyje. 

• Nuotekų išleidimas į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes, pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kai leidimas nereikalingas, užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1 170 eurų. 
• Nuotekų išleidimas į aplinką be nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai jis yra privalomas, arba nuotekų išleidimas į drenažo sistemas užtraukia baudą asmenims nuo 120 iki 580 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 1 450 eurų. 
• Pakartotinai padaryti šie administraciniai nusižengimai užtraukia baudą asmenims nuo 300 iki 1 150 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 500 iki 3 000 eurų. 

Aplinkos apsaugos departamentas kviečia gyventojus pastebėjus galimą neteisėtą nuotekų išleidimą į ežerus, upes, tvenkinius ar kitus vandens telkinius pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.

AAD informacija