Ar ateina vabzdžių auginimo bendrovių saulėlydis?

Danijos bendrovė „Enorm Biofactory“, kuri specializuojasi juodųjų musių lervų gamyboje, paskelbė nemokumą. Danų naujienų portalo „AgriWatch“ duomenimis, finansiniai sunkumai kyla dėl pardavimo problemų ir pasikartojančių gamybos vėlavimų: pranešama, jog gamykla niekada taip ir nepasiekė pilno pajėgumo.

Be to, teigiama, kad dėl nemalonių kvapų ne kartą kilo konfliktų su gyventojais. Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad sureagavo ir aplinkosaugos institucijos.

Restruktūrizacija nepadėjo

Dar šių metų balandžio mėnesį „Enorm Biofactory“ pradėjo restruktūrizavimo procesą. Apie tai žiniasklaidai pranešė pati bendrovė, kuri specializuojasi juodųjų musių lervų gamyboje. Šis žingsnis buvo pateisinamas paklausos trūkumu.

Pasak „Enorm Biofactory“ generalinio direktoriaus Carsteno Lindo Pederseno, stagnacija šioje rinkoje buvo lemiamas veiksnys, dėl kurio bendrovė nepajėgė užsitikrinti pakankamų pajamų.

Tačiau tikslas buvo tęsti gamyklos veiklą, galbūt sukūrus naują struktūrą arba su naujais partneriais. Danijos žiniasklaida neseniai pranešė apie daugiau nei 66 mln. eurų bendrovės deficitą.

Tačiau 2025 m. spalio 30 d. „Enorm Biofactory“ buvo oficialiai paskelbta bankroto nutartis, o patikėtiniu paskirtas advokatas Henrikas Selchau Poulsenas. Šalys, turinčios reikalavimų bendrovei, privalo juos pateikti patikėtiniui iki lapkričio pabaigos.

Bendrovės biologinių tyrimų ir plėtros vadovas Toke Munk‘as Schou apie uždarymą paskelbė ir „LinkedIn“ įraše: „Uždaryta fantastiška įmonė su puikia vizija ir darboviete, kurioje dirba daug gerų ir talentingų kolegų. Liūdna, bet tokia yra realybė. Kartu mums pavyko pastatyti vabzdžių fabriką, kokio nematėte niekur pasaulyje. Deja, pardavimai nebuvo tokie, kokių tikėtasi. Nors bendrovė uždaryta, esu tikras, kad visas mūsų atliktas darbas nenuėjo veltui. Įranga ir valdymas greičiausiai bus integruoti į pramonę. Mūsų įgytas žinias ateityje galėsime panaudoti kituose kontekstuose.“

Investicijos ir pajėgumai

Remiantis pačios bendrovės pareiškimais, „Enorm Biofactory“ Centrinėje Jutlandijos regione pastatė didžiausią vabzdžių gamyklą Skandinavijoje ir ten gamina vabzdžių baltymus miltų bei aliejaus pavidalu.

Bendrovė pritraukė ir generalinį investuotoją - Danijos žemės ūkio kooperatyvą DLG. Vienos didžiausių Europos žemės ūkio prekybos bendrovių, investavusių į šią veiklą 50 mln. eurų, įsitraukimas sukėlė nemažą ažiotažą. Todėl vabzdžių gamintojos finansiniai sunkumai dabar atsispindėjo ir DLG grupės balanse.

Pati vabzdžių gamykla atidaryta 2023 m. pabaigoje ir, anot „Enorm Biofactory“, gali paruošti 100 tonų lervų per dieną, o tai, dirbant visu pajėgumu, atitinka maždaug 11 000 tonų vabzdžių baltymų per metus. Šie baltymai gali būti naudojami gyvūnų pašaruose, taip iš dalies pakeičiant soją.

Dar šį pavasarį bendrovės operacijų direktorė Jane Lind Sam pasakojo, kad „Enom Biofactory“ „sulaukė didelio susidomėjimo ir potencialo“, iš viso pritraukdamas 55 mln. eurų investicijų. Tačiau nuo to laiko verslo plėtros pagreitis esą „smarkiai sumažėjo“, todėl 2025 m. balandžio pabaigoje įmonė buvo priversta teismo sprendimu pradėti restruktūrizavimo procesą. Tuo metu Lind Sam teigė, kad bendrovė rekonstrukcijos laikotarpį panaudos naujų verslo modelių, rinkų ir investuotojų paieškai.

Minėtas „vabzdžių fabrikas“ jau anksčiau buvo sulaukęs neigiamų antraščių spaudoje, kadangi pastaraisiais mėnesiais padaugėjo gamyklos kaimynų skundų dėl sklindančios smarvės. Todėl teko sureaguoti ir Danijos aplinkos apsaugos agentūrai. Net buvo svarstomas vyriausybės įpareigojimas sustabdyti gamybą.

Ne pirma nesėkmė

Kaip skelbia portalas eegmark.net, keliomis savaitėmis anksčiau Pietų Afrikos vabzdžių lervų startuolis „Inseco“ nutraukė veiklą ir pardavė savo turtą pramonės partneriams, susidūręs su elektros energijos tiekimo sutrikimais ir veiklos sunkumais. Įkurta 2018 m., „Inseco“ 2022 m. pritraukė 5,3 mln. JAV dolerių, kad išplėstų savo gamyklą Keiptaune.

Panašaus profilio Prancūzijos bendrovė „Ynsect“ toliau oficialiai veikia teismo priežiūroje, o stebėjimo laikotarpis pratęstas iki 2026 m. sausio 12 d., nes įmonė siekia gauti 24,4 mln. eurų papildomo finansavimo. Bendrovė, kuri nuo 2011 m. pritraukė maždaug 600 mln. dolerių, praėjusią vasarą pradėjo baltymų gamybą didelėje gamykloje Amjene, tačiau jai reikia daugiau kapitalo, kad pasiektų pelningumą, nes kol kas dirba nuostolingai.

Be to, šių metų gegužę kreditorius „Farm Credit Canada“ iškvietė Kanados ūkininkų bendrovės „Aspire Food Group“, užsiimančius panašia veikla, atstovus, kai šie negalėjo įvykdyti beveik 44,1 mln. Kanados dolerių finansinių įsipareigojimų. Vėliau Ontarijo Aukščiausiasis Teismas patvirtino sandorį dėl bendrovės turto pardavimo „Halali Group Holdings“.

Reklama neveikia?

Dar 2021 m. „Rabobank“ atliktas tyrimas rodo didelį pasaulinės vabzdžių auginimo potencialą. Ekspertai prognozavo, kad iki 2030 m. tokių baltymų paklausa sieks 500 000 tonų. Būsimos vabzdžių miltų rinkos apima akvakultūrą, naminių gyvūnėlių ėdalą ir paukščių pašarus.

Kaip konstatuoja portalas „Top Agrar“, vabzdžių auginimo virsmas į dar vieną žemės ūkio veiklos sritį yra įmanomas, tačiau kelia ir tam tikrų abejonių. Nors Vokietijos, Nyderlandų ir Prancūzijos ūkiai dabar gamina vabzdžių baltymus didesniu mastu, o įrenginiai tampa vis efektyvesni, dar reikia įsitikinti, ar vabzdžių baltymų paklausa ir pasitikėjimas jais pakankamai išaugs.

Šiai sričiai reklamos netrūksta. Antai 2023 m. pirmaujančioje žemės ūkio technikos parodoje „Agritechnica“ viena diena buvo skirta vabzdžių veisimui. Praėjusių metų „EuroTier 2024“ parodoje Vokietijos žemės ūkio draugija (DLG) organizavo renginį „Vidaus ūkininkavimas – pašarai ir maistas“, kurioje viena iš temų buvo vabzdžių veisimas.

Vabzdžių veisimo įrenginiai dabar yra daugiausia automatizuotos sistemos, leidžiančios tiksliai reguliuoti temperatūrą, drėgmę ir pašarų tiekimą. Tradicinio gyvulininkystės sektoriaus technologijų įmonės, taip pat žemės ūkio startuoliai nuolat kuria šias vabzdžių auginimo sistemas. Gerai žinomi šioje srityje jau veikiančių įmonių pavyzdžiai: Vokietijos Žemutinėje Saksonijoje įsikūrusi pašarų sistemų gamintoja „Big Dutchman“, Miunchene veikia žemės ūkio startuolis „Farminsect“, Leipcige dirba startuolis „Madebymade“, o taip pat šioje srityje kol kas dirba ir minėta Prancūzijos bendrovė „Ynsect“. Be to, Prancūzijoje startuolis „Innovafeed“ pagamina 15 000 tonų vabzdžių miltų kasmet, o „Protix“ turi 14 000 tonų pajėgumo gamyklą Nyderlanduose.

Tačiau Europoje vartotojai turi ryškių abejonių dėl vabzdžių, kaip maisto šaltinio, todėl produktų, kurių sudėtyje yra vabzdžių baltymų, pateikimas rinkai gali būti komplikuotas.

Parengė Ričardas Čekutis