Ar „Bovaer“ pašarų priedai tikrai kenksmingi?

Mokslininko požiūris

Janas Dijkstra iš Vageningeno universiteto tyrimų centro (WUR) tokius pranešimus vadina faktais nepagrįstu gąsdinimu. WUR tyrėjas akcentuoja, kad preparatui „Bovaer“ buvo ne kartą atliktas išsamus tyrimas, įskaitant ir Europos maisto saugos tarnybos atliktą tyrimą, tačiau jokio neigiamo poveikio gyvūnams niekada neaptikta.

Pats J. Dijkstra taip pat dalyvavo išsamiame „Bovaer“ bandyme, per kurį metus buvo stebimas tam tikras karvių skaičius. „Nepastebėjome jokio skirtumo gyvūnų sveikatos srityje. Taip pat nebuvo jokio skirtumo mirtingumo statistikoje“, – konstatuoja tyrėjas „Nieuwe Oogst“ portale.  

Pieno kooperatyvas „Royal FrieslandCampina“ pritarė šiai nuomonei ir 2022 bei 2023 metais šešis mėnesius testavo produktą 158 ūkiuose, kuriuose iš viso buvo 20 000 karvių. Testavimo duomenys buvo užfiksuoti ir paskelbti viešai. Šis tyrimas, atliktas bendradarbiaujant su „Bovaer“ gamintoja DSM ir „Agrifirm“, taip pat jokių neįprastų duomenų neatskleidė.

Keistos anomalijos Danijoje

Pastaruoju metu triukšmas dėl „Bovaer“ kilo Danijoje, kuri šiemet pradėjo kampaniją kovai su metano išmetimu pieno ūkiuose, reikalaudama, kad ūkininkai per metus aštuoniasdešimt dienų naudotų „Bovaer“ pašarą. Todėl daugelis ūkininkų nuo spalio 1 d. savo melžiamų karvių racionuose pradėjo naudoti šį preparatą. Dabar jie pastebi keistas anomalijas savo bandose.

Danijos laikraštis „Jyllands-Posten“ kalbėjosi su keliais ūkininkais, kurie pranešė apie problemas su šiuo produktu. Keletas Danijos pieno ūkininkų sako, kad jų karvių pieno gamyba mažėja ir kad gyvuliai gaišta arba taip nusilpsta, kad būtina juos skersti. Jie teigia, kad nutraukus preparato vartojimą, karvių būklė pagerėja, tačiau problemos atsinaujina, kai tik jis vėl pradedamas vartoti.

„Sulaukiame skambučių iš ūkininkų, kurie skundžiasi, jog jų karvėms prastai sekasi. Karvės nenori eiti į melžimo robotus, jas reikia stumdyti, jos mažiau ėda ir mažiau duoda pieno, o kai kuriais atvejais tiesiog nugriūva ir negali atsistoti“, – sako Kjartanas Poulsenas, Danijos pieno gamintojų nacionalinės asociacijos pirmininkas.

Tarnybos neigia

Danijos Maisto ir žemės ūkio ministerija teigia, kad šalies veterinarijos ir maisto saugos administracija šiuo metu išsamiau tiria konkrečias aplinkybes. Duomenys renkami bendradarbiaujant su Orhuso universitetu. Tačiau valdžios institucijos akcentuoja, kad minėti simptomai dėl pašarų priedo naudojimo anksčiau nebuvo nustatyti.

Be to, Danijos Maisto ir vartotojų produktų saugos tarnyba pateikė panašų atsakymą – tarnybos manymu, pašarų priedas yra saugus tiek karvėms, tiek ir jų produkcijos vartotojams.

J. Dijkstra nepripažįsta jokių karvių silpimo simptomų, apie kuriuos pranešama Danijoje. „Veterinarai turėtų lankytis ūkiuose, kad rimtai ištirtų problemas ir jų priežastis. Būtent tai ir vyksta“, – sako jis.

Danijos veterinarijos gydytojai įtaria nitratų kaupimąsi gyvūnų skrandžiuose ir dėl to atsiradusius įvairius negalavimus. „Tai turėtų kilti iš pagrindinio jų mitybos raciono. Bet kokiu atveju, kažkas jau negerai, jei tas lygis yra per didelis. Karvės lengvai toleruoja nitratus iki tam tikro lygio“, – komentuoja mokslininkas.

Mikrobai ar dozavimo klaidos?

J. Dijkstra svarsto, jog iš tolo sunku įvardinti karvių negalavimo priežastį: „Problemos gali būti susijusios su naujo derliaus kukurūzų silosu. Jis dažnai pateikiamas per anksti, nors silosas dar nėra stabilus. Dėl to gali atsirasti patogenų.“

Be to, pastarasis kukurūzų auginimo sezonas Danijoje buvo gana drėgnas. Dėl to kukurūzuose galėjo užsiveisti grybeliai, išskiriantys mikotoksinus, o taip pat Clostridium bakterijų.

Pasak J. Dijkstros, negalima atmesti ir šėrimo klaidos galimybės, naudojant „Bovaer“ preparatą: „Dozė yra 60 milijoninių dalių vienam sausosios medžiagos kilogramui. Ši dalis dedama į koncentratus. Ten, kur dirbama, kartais pasitaiko klaidų, nepaisant to, kad, siekiant to išvengti, taikomos išsamios kokybės kontrolės priemonės“.

Tačiau svarbu, jog daugelis Danijos pieno ūkių jau pareiškė ketinantys iki 2026 m. ištisus metus naudoti „Bovaer“. „Matyt, daugelis ūkininkų yra patenkinti“, – sako tyrėjas.

Praėjusiais metais Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) padarė išvadą, kad „Bovaer“ neturėjo neigiamo poveikio pieninių karvių sveikatai. Danų pieno koncernas „Arla“ taip pat atliko bandymus, naudodamas „Bovaer“ pašaruose, tačiau jokių problemų nerado.

Parengė Ričardas Čekutis