Brazilija žengia dar vieną žingsnį, kad išvengtų draudimo eksportuoti mėsą ir kitus gyvūninės kilmės produktus į Europos Sąjungą. „Reuters“ duomenimis, Brazilijos žemės ūkio ministerija suderino savo mėsos ir gyvūninės kilmės produktų tikrinimo taisykles su ES reikalavimais dėl antimikrobinių medžiagų naudojimo.
Brazilijos ministerijos pranešime teigiama, kad įmonės, turinčios leidimą eksportuoti į ES, privalo įdiegti audituojamą kontrolę, kad įrodytų atitiktį Europos reglamentams. Sistema apims gyvūnų ir žaliavų atsekamumą, taip pat įrodymų, kad tam tikra prekių partija atitinka siuntimo į ES rinką sąlygas, saugojimą.
Tačiau ES reikalavimai neapsiriboja vien tik eksporto dokumentais. Europa reikalauja, kad trečiosios šalys, norinčios ES rinkoje parduoti mėsą ir kitus gyvūninės kilmės produktus, patvirtintų, jog gyvūnai nebuvo gavę draudžiamų antimikrobinių medžiagų. Tai apima medžiagas, naudojamas augimui spartinti arba gamybai didinti, taip pat antibiotikus, skirtus tik žmonėms vartoti.
Naujosios taisyklės kyla iš Komisijos reglamento (ES) 2023/905 ir atitinka ES politiką, kuria siekiama sumažinti atsparumą antibiotikams. Nuo šių metų rugsėjo 3 d. ne ES šalys turi būti įtrauktos į šalių, kurios pripažintos atitinkančiomis šiuos reikalavimus, sąrašą, o kiekviena siunta turi būti atitinkamai sertifikuota.
Kaip teigia „Business World“, Brazilija buvo išbraukta iš šio sąrašo, kadangi Europos Komisija negavo garantijų, jog šalis šalis įgyvendino būtinas priemones, kad atitiktų kelių produktų kategorijų, įskaitant galvijus, paukštieną, akvakultūros produktus, medų ir žarnas, reikalavimus.
Dėl to Brazilija patvirtino protokolą, pagal kurį sertifikuojami galvijai, neturintys specifinių antimikrobinių medžiagų. Taip sureaguota į Briuselio kritiką, mėginant išlaikyti prekybą su ES. Tačiau dabar baiminamasi, jog šios procedūros pradedamos pernelyg vėlai, o naujųjų reikalavimų įgyvendinimo data artėja.
„Reuters“ skelbia, kad Europos Sąjunga yra svarbi Brazilijos mėsos pirkėja. 2025 m. Brazilijos paukštienos eksportas į ES buvo įvertintas maždaug 800 mln. JAV dolerių, o jautienos eksportas – daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių. Todėl galimi apribojimai paveiktų ne tik atskiras įmones, bet ir didelę Brazilijos mėsos sektoriaus dalį.
Tuo tarpu „Global Banking and Finance Review“ praneša, jog praėjusiais metais Brazilija į ES eksportavo maždaug 368 000 tonų gyvūninės kilmės produktų, kurių vertė siekia apie 1,8 mlrd. JAV dolerių, todėl Bendrija brazilams yra reikšminga rinka, kurios labai nesinori prarasti.
Dar neseniai Brazilija ES sprendimo nelaikė mėsos kokybės problemos įrodymu, o Brazilijos institucijų atstovai teigė, kad Briuselis siekia papildomų procedūrinių garantijų, nenurodydamas konkrečių nesaugaus maisto atvejų. Tačiau jų retorika pastaruoju metu pasikeitė.
Briuselio sprendimas jau sukėlė Brazilijos kritiką dėl Europoje neva vykdomo protekcionizmo ir konkurencijos ribojimo, prisidengiant visuomenės sveikatos apsauga. Tačiau tokios kalbos jau seniai nėra naujiena, ypač atsižvelgiant į ES ir „Mercosur“ šalių prekybos derybas.
Vis dėlto Europos ūkininkams ir pramonės organizacijoms Lotynų Amerikos šalių mėsos importo klausimas iki šiol yra svarbus – ES ūkininkai siekia vienodų sąlygų užtikrinimo. Kadangi ES gamintojai privalo laikytis konkrečių antimikrobinių medžiagų apribojimų, panašūs reikalavimai turėtų būti taikomi ir iš trečiųjų šalių importuojamam maistui.
Brazilija dabar bando įrodyti, kad gali atitikti ES lūkesčius. Tačiau iki rugsėjo 3 d. liko mažiau nei du mėnesiai. Jeigu naujosios procedūros neįtikins Europos Komisijos, didžiausia pasaulyje jautienos eksportuotoja gali prarasti prieigą prie vienos svarbiausių savo rinkų.
Parengė Ričardas Čekutis