Ar dar ilgai ūkininkai šers biurokratus?

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas PRANAUSKAS:

„Tai, kad „Tyrimas dėl supaprastinimo ir administracinės naštos ūkininkams ir kitiems BŽŪP paramos gavėjams“, kuris vykdytas pasinaudojant DG AGRI parama ir patarimais, buvo įtrauktas į EK 2025 m. gegužės 14 d. BŽŪP supaprastinimo dokumentų paketą, tikrai nėra atsitiktinumas. Tereikia atsiversti, pvz., praėjusių metų lapkričio mėn. ŪP laikraščio publikaciją, kurioje buvo aprašyta Europos Vadovų tarybos patvirtintoje Budapešto deklaracijoje paskelbta supaprastinimo revoliucija. Tiesa, Lietuvoje ši publikacija jokių diskusijų, tiksliau sakant, iš viso jokio atgarsio nesulaukė...

Tyrimo skaičiai iškalbingi ir iliustratyvūs. Administracinei-biurokratinei naštai, kurią daugelis įsivaizduoja kaip abstrakčias kliūtis, nesuskaičiuojamo dydžio klausimynus, patikras ir kt., ši studija suteikė konkretų turinį, kurį reikia pervardinti beprasmiškai taškomomis ir perteklinėmis, konkurencingumą mažinančiomis išlaidomis. Kodėl beprasmiškomis ir perteklinėmis? Todėl, kad studija įrodo, jog mūsų kaimyninės šalys tvarkosi kelis kartus geriau. Žinoma, tyrime pateikti skaičiai nėra absoliučiai tikslūs. Tačiau faktas, kad Lietuvoje žemės ūkio subjektams sukeliama biurokratinė našta (2 340 Eur per metus) pagal dydį yra penkta ES ir 2–3 kartus didesnė negu kaimyninėse Latvijoje (767 Eur) Lenkijoje (1 164 Eur), Estijoje (1 461 Eur), yra sukrečiantis. Tai tolygu lenktyniavimui su kaimynais tame pačiame bendrosios rinkos stadione, su prie kojų pririštais dešimtkilograminiais svarmenimis. Supratimas, kad mūsų šalies maitintojai vis dar išgali atplėšti kojas nuo žemės, verčia pagarbiai nusilenkti jiems už neišsemiamą ištvermę ir begalinę kantrybę bei tikėtis, kad Lietuvoje taip pat pagaliau atsiras valios imtis realių veiksmų, nukeliant akmenis nuo žemdirbio kupros, užuot pūsčiojant dulkes.“

Žemės ūkio ministras dr. Ignas HOFMANAS:

„Šio tyrimo pabaigoje parašyta, kad duomenis teikia patys žemdirbiai. Duomenys nebūtinai gali būti absoliučiai tikslūs, bet kad yra biurokratinė našta, kad ši problema egzistuoja, aš visiškai pripažįstu ir suprantu. Galbūt taip ir yra, kad Latvijoje daug paprasčiau, bet noriu pasakyti, kad pati EK kartais ir sukuria tas problemas. Kai aš nuvažiuoju į Ministrų Tarybą, ten tariasi, kalba, kad reikia mažinti biurokratinę naštą, bet kai mes kartais ką nors padarome, pabandome sumažinti, tada jau ateina atgalinis signalas, kad galbūt neužtikriname kontrolės, reikalavimų laikymosi, galimai galime sulaukti ir sankcijų.

Turėkime vilčių – žemės ūkio komisaras yra naujas, neseniai atėjęs, ir galbūt EK darbas šiek tiek prasilenkia su komisaro vizija. Taip jau būna, nes EK – toks darinys, kaip garvežys, važiuojantis ant savo bėgių, tiktai mašinistas keičiasi. Tikiuosi, kad mes EK, kalbant apie šį konkretų atvejį, įrodysime, kad nepadarėme nieko blogo ir tikrai mažinsime biurokratiją. Ir norime ją sumažinti. Bet kas atsitinka – kartais atrodo labai paprasta problema, imsime ir greitai ją išspręsime, bet tuomet atsiremiame į kažkokias taisykles, o kai pabandome pakeisti jas, pamatome, kad atsimušėme į ministro įsakymą, tada atsiranda koks nors europinis reglamentas ir užsikuria visa grandinė. Pvz., ta pati Nitratų direktyva – mėšlo tvarkymas, kuri patvirtinta labai seniai – 1991 m. Norint ją įgyvendinti, atsiranda Mėšlo tvarkymo aprašas, kurį pasirašo du ministrai, atsiranda valdymo reikalavimas, tręšimo planas, tręšimo žurnalas, ir nekaltai atrodanti direktyva apauga dar papildomais teisės aktais ir taip išauginama biurokratija.

EK taip pat turi daryti kai kuriuos žingsnius. Gerai yra tai, jog dabar apie biurokratijos mažinimą jau kalba ir pati EK. Domėtis biurokratijos mažinimu jau tapo netgi madinga. Tai yra „ant bangos“, nes visos sritys apie tai kalba, tarp jų ir visi politikai, tik norėtųsi, kad tai neliktų tik devalvuota fraze, kad būtų realūs sprendimai.“

Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis KAUZONAS:

„Pirmiausia, mes per daug stengiamės įgyvendinti visus europinius direktyvinius sprendimus. Kitos ES šalys pirmiau diskutuoja su EK ir išsidera išlygas bei turi mažiau pakeitimų. Juk Lenkija ir kitos ES šalys išpildo tik 20–30 proc. direktyvinių nurodymų, o Lietuvoje ta našta yra turbūt daugiau nei 90 proc. Pas mus labai dažnai trūkdavo dialogo su suinteresuotomis pusėmis. Dabar jau nebegalime skųstis, kad to dialogo nėra su Žemės ūkio ar Aplinkos ministerijomis. Vis tik ilgą laikotarpį jo trūko ir priiminėjant teisės aktus buvo „važiuojama buldozeriu“. Panašiai dabar yra su kelių mokesčiu – Susisiekimo ministerija neįsiklauso į suinteresuotų šalių argumentus, turi savo viziją ir daro ką nori. Manau, kad tai ir yra tie faktoriai, kurie daro didžiausią įtaką administracinės naštos kiekiui.

Štai dar viena naujiena – pagal galiojantį Statybos techninį reglamentą teks keisti žemės ir fermų paskirtis jau dešimtmečiais gyvulininkystės veiklą vykdantiems ūkininkams. Ar ūkininkai pajėgs priversti savivaldybių administracijas keisti bendruosius planus? Paprastai jos tai daro kartą per 10–15 metų. Mat per tuos daugelį metų buvo prigalvota įvairių paskirčių –
pramonės paskirties, vištidės, paukštidės, fermos ir kitokių paskirčių. Dabar pagal reglamentą turi būti žemės ūkio paskirties ir gyvūnų auginimo. Bus labai sunku pakeisti paskirtį. Žemės ūkio paskirties teritorija turės būti atitinkamai pažymėta savivaldybės plane. Jeigu bus pažymėta kaip ne žemės ūkio paskirties, o, pvz., pramoninė teritorija, savivaldybės administracija privalės daryti pakeitimus bendrajame plane. Tai priklausys ir nuo savivaldybių administracijų galimybių, ir noro, nes bendruosius planus jos keičia kartą per keliolika metų. Aišku, jos gali daryti taškinį pakeitimą, bet tos savivaldybės politikai turės susitarti. Tai procesas, kuris užtruks metus. Jeigu jie laiku neras sprendimo, ūkininkams bus užmautos nesunešiojamos klumpės.

Kokie galimi šios problemos sprendimai? Paprasčiausia būtų įteisinti statybų reglamentavimo įstatyme, tai turėtų padaryti AM, kuriai priklauso statybų reglamentai, teritorijų planavimas. Pastatais, kurie iki šio statybos reglamento priėmimo turėjo paskirtį – galvijininkystės, fermos ar paukštidės, ir toliau galėtų būti naudojamasi, neturėtų būti reikalaujama keisti tą paskirtį pagal naujus reikalavimus, nes tie reikalavimai gali keistis kas kelerius metus. Ateis naujas ministras su savo matymu ir ūkio subjektai nespės kaitalioti paskirties. Tai iš tikrųjų labai komplikuotas dalykas. Kol kas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) tik pirštu pabado, kad yra problema, jog reikės susitvarkyti, bet dar neatiminėja veiklos leidimų ir pan. Kažkaip teks susitvarkyti, jeigu nebus priimti kokie nors to teisės akto pakeitimai, išlygos. Jau pradėjome diskusiją su AM, kalbėsimės ir su VMVT.“

Asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė Zita VARANAVIČIENĖ:

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. gegužės 20 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.