Ar direktyvos užkirs kelią medaus klastotėms?

Europos pirkėjai įvairiuose prekybos tinkluose nuolat susiduria su vadinamaisiais „medaus mišiniais“, atgabentais iš trečiųjų šalių. Šie surogatiniai produktai ne tik yra nekokybiški, bet ir sudaro nesąžiningą konkurenciją vietos bitininkams, kadangi jų savikaina yra gerokai mažesnė.

ES direktyva

„ES ir ne ES šalių mišinys“ – vartotojų organizacijos „FoodWatch“ teigimu, toks neaiškus kilmės nurodymas ant medaus stiklainių etikečių pasako tik tiek, kad medus yra iš „planetos Žemės“.

Siekdama, kad ateityje vartotojams būtų aiškiau nurodyta medaus kilmė, ES dar praėjusių metų kovo mėnesį priėmė naują vadinamąją Pusryčių direktyvą, kurioje aiškiai apibrėžta ir medaus ženklinimo tvarka.

Naujos taisyklės bus taikomos nuo 2026 m. birželio 14 d. Kilmės šalis turi būti nurodytos etiketėje mažėjančia tvarka, o mišinių atveju turi būti nurodyta kiekvienos kilmės šalies medaus procentinė dalis, apskaičiuota remiantis veiklos vykdytojo atsekamumo dokumentais, taikant 5 proc. leidžiamą paklaidą kiekvienai atskirai mišinio daliai.

Valstybės narės turi galimybę nustatyti, kad medaus mišinių, kuriuose yra medaus iš daugiau kaip keturių skirtingų kilmės šalių, atveju leidžiama nurodyti tik keturių didžiausių dalių procentus, jei jos kartu sudaro daugiau kaip 50 proc. viso kiekio. Visos likusios kilmės šalys turėtų būti nurodytos mažėjančia tvarka.

Vokiečiai jau įgyvendina

ES direktyva dabar įgyvendinama nacionaliniu lygmeniu: Vokietijos Bundesratas (Federalinė Taryba) patvirtino atitinkamą Federalinės maisto, žemės ūkio ir vartotojų apsaugos ministerijos išleistą reglamentą. Ministerijos teigimu, naujieji reglamentai turėtų įsigalioti kaip ir visa ES direktyva, t. y. kitų metų  birželio 14 d., tačiau į Vokietijos teisės sistemą ji turi būti integruota iki šių metų gruodžio 14 d.

Federalinis žemės ūkio ministras Alois Raineris sakė: „Tiksliai nurodant kilmę, tampa aišku, iš kur atkeliauja kiekvienas medaus stiklainis. Būtent tokio skaidrumo mums ir reikia“. Jo manymu, tai užtikrins didesnį sąžiningumą ir paskatins vartotojus rinktis daugiau vietos bitininkų medaus.

Tuo tarpu Vokietijos vietinė medaus gamyba gerokai neatitinka paklausos. Remiantis ministerijos duomenimis, praėjusiais metais savarankiškumo lygis sumažėjo iki 37 procentų, o Vokietija importavo 72 600 tonų medaus. Bendra medaus gamyba šalyje pernai siekė maždaug 31 800 tonų.

Didžiausią importuoto medaus kiekį į Vokietiją tiekė Ukraina – 22 proc. Argentina – 14 proc., o Rumunija ir Meksika – po 7 proc. Šios keturios šalys tiekė daugiau nei pusę importuoto medaus 2024 m.

Tuo tarpu bitininkai tikisi, kad ES Medaus direktyva padidins informuotumą apie regioninių produktų svarbą ir šiek tiek palengvins medaus rinkos padėtį. Ji jau daugelį metų patiria spaudimą. Šios šalies bitininkai, kaip ir kitose Europos vietose, turi konkuruoti su pigiu medumi iš trečiųjų šalių – jie yra priversti jį parduoti taip pigiai, kad nepadengia gamybos sąnaudų.

2021 ir 2022 metais ES patikrino importuotą medų ir nustatė, kad beveik pusė medaus, kaip įtariama, yra padirbta. Nepaisant šių skaičių, praėjusiais metais medaus importas į Vokietiją tik išaugo.

Suskubo ir lietuviai

Lietuvoje mėginta paankstinti Pusryčių direktyvos įgyvendinimą ir jau nuo šių metų birželio 1 d. etiketėje, pagrindiniame regėjimo lauke, mažėjančia tvarka reikalauti nurodyti medaus kilmės šalis, kartu nurodant kiekvienos jų procentinę dalį.

„To iki šiol nebuvo, nes ženklinant pakakdavo nurodyti, kad medaus kilmės šalis – Europos Sąjungos narė arba ne, tad įsigaliojus pakeitimams vartotojai konkrečiai žinos, kokios šalies medų perka. Iki šiol nebūdavo nurodoma ir tai, kiek ir kokios šalies medaus yra produkte, todėl pokyčiai bus palankūs pirkėjams, norintiems tiksliai žinoti, kokios kokybės medų įsigyja“, – jau po ES direktyvos priėmimo komentavo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vedėja Jolita Martutaitytė.

Pakuotėse, kuriose yra mažiau nei 30 g medaus, kilmės šalių pavadinimai gali būti nurodyti naudojant dviejų raidžių kodą. Taip pat panaikinamas terminas „filtruotas medus“, jo savybės priskiriamos konditerinio medaus kategorijai.

Tačiau teisinis reguliavimas pas mus kiek nusikėlė. Kaip informuoja šalies Bitininkų sąjunga, „Lietuva siekė ankstesnio Medaus direktyvos įsigaliojimo datos (t. y. 2025 m. birželio 1 d.) nei numatyta Pusryčių direktyvoje (t. y. 2026 m. birželio 14 d.). Tačiau EK pateikdama pastabas dėl Projekto pažymėjo, kad nacionalinių priemonių, kuriomis įgyvendinama Direktyva (ES) 2024/1438, taikymo pradžios data jau nustatyta toje Direktyvoje, ir tai nepaliekama valstybių narių nuožiūrai. Jeigu Lietuvos Vyriausybė nesilaikytų Direktyvoje numatytų įpareigojimų, EK gali perduoti šį klausimą svarstyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Taigi, atsižvelgiant į EK pastabas, Medaus direktyvos įsigaliojimo data nustatoma nuo 2026 m. birželio 14 d.

Šiemet Latvijos bitininkų asociacijos su Lietuvos bitininkų sąjunga iš Estijos laboratorijos „Celvia CC AS“ gavo medaus mėginių rezultatus. Paaiškėjo, jog iš 20 mėginių tik 6 atitinka autentiško medaus standartą, 14 – neautentiški, neatitinkantys natūraliam medui keliamų reikalavimų. Kaip teigia Lietuvos bitininkų sąjunga, iš esmės tai yra „suklastotas medus, nors parduodamas kaip tikras produktas. Taip apgaudinėjami vartotojai ir diskriminuojami Lietuvos bitininkai, sąžiningai gaminantys autentišką, kokybišką medų“.

Parengė Ričardas Čekutis