Ar Europos ūkininkai sustabdys ES susitarimą su „Mercosur“?

Praėjusių metų pabaigoje EK paskelbė apie beveik 25 metus trukusių derybų su Pietų Amerikos šalimis dėl susitarimo turinio pabaigą. Oficialiai skelbiamas susitarimo tikslas – pašalinti prekybos kliūtis, supaprastinti procedūras ir atverti rinkas abiejose Atlanto pusėse. Tačiau susitarimui nepritaria dalis ES narių, ketinančių ginti savo ūkininkų interesus.

Pasipriešinimas ir pritarimas

Didžiausias ginčas kyla dėl žemės ūkio produktų importo iš Pietų Amerikos, o Prancūzija ir Lenkija vis dar priešinasi susitarimui, baimindamosi neigiamų pasekmių Europos ūkininkams – šios šalys nerimauja, kad Europos rinka atsivers Pietų Amerikos maisto produktams, kurių standartai yra daug žemesni nei keliami ES ūkininkams.

Airių portalas rte.ie pranešė, jog ir Airijos vyriausybė priešinasi dabartinei susitarimo formai. Dublinas pareiškė, kad susitarimo nepalaikys, nebent bus pakankamai garantijų, kad Airijos ūkininkai nenukentės ir bus laikomasi Europoje priimtų maisto standartų. Dėl tų pačių priežasčių savo abejones reiškia ir Nyderlandai bei Austrija.

Italija šiuo klausimu tebėra susiskaldžiusi, o jeigu ji pasisuks į „ne“ stovyklą, sutartis gali žlugti.

Tuo tarpu Vokietija, Švedija ir Danija tvirtai laikosi nuomonės, kad sutartis turėtų būti ratifikuota.

Šią popietę 27 ES komisarams priėmus sutarties projekto ratifikavimo tekstą, jis bus išsiųstas valstybėms narėms ir Europos Parlamentui.

Tačiau ūkininkų grupės visoje Europoje pažadėjo priešintis šiam susitarimui, ypač dėl to, kad jis atveria Europos rinkas Pietų Amerikos jautienos ir paukštienos eksportui. O Lobistų grupė „European Coordination via Campesina“ (ECVC) teigė, kad sutartis sumažins ūkininkų pragyvenimo šaltinius ir padidins nesąžiningą konkurenciją, užtvindydama Europos rinkas pigiais produktais be aplinkosaugos ar maisto saugos garantijų. 

Rengiamas protestas

Tuo metu ūkininkai rytoj, rugsėjo 4 d., Briuselyje ketina protestuoti prieš susitarimą. ECVC skelbia, jog 17 val. Briuselyje, Liuksemburgo aikštėje, ECVC ūkininkai iš Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Nyderlandų prisijungs prie pilietinės visuomenės veikėjų, kad paragintų nutraukti ES ir „Mercosur“ laisvosios prekybos susitarimą: „Šis laisvosios prekybos susitarimas, kartu su ES ir JAV prekybos susitarimu bei siūlomu BŽŪP panaikinimu, yra nuoseklūs Europos Komisijos išpuoliai prieš ūkininkų pajamas ir teises pastaraisiais mėnesiais. Nepaisant pažadų spręsti mažas ūkininkų ir žemės ūkio darbuotojų pajamas bei mažinti kainas, Europos Komisija skatina politiką, kuri vienu metu sumažins tiek ūkininkų rinkos pajamas, tiek sektoriaus paramą, iš tikrųjų gilindama žemės ūkio sektoriaus krizę“.

...ūkininkai iš Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Nyderlandų prisijungs prie pilietinės visuomenės veikėjų, kad paragintų nutraukti ES ir „Mercosur“ laisvosios prekybos susitarimą...

Minėta grupė mano, jog ES ir „Mercosur“ laisvosios prekybos susitarimas kelia grėsmę ūkininkų pragyvenimui ir teisei į deramas pajamas, nes jis gerokai padidins nesąžiningą konkurenciją, užtvindydamas Europos rinkas pigesniais produktais, neatsižvelgiant į riziką Europos strateginiam nepriklausomumui ar Europos maisto gamybos sistemos stabilumui, taip pat į aplinkos ir sveikatos, socialines bei darbo sąlygas abiejose Atlanto pusėse.

Komisijos vizija

Tuo tarpu susitarimo siekianti EK aiškina, jog „Mercosur“ yra vienintelė prekybos partnerė Lotynų Amerikoje, su kuria ES neturi lengvatinio prekybos susitarimo. Tuo tarpu ES šiam blokui yra antra pagal dydį prekybos partnerė po Kinijos, lenkdama net Jungtines Valstijas.

Susitarimas su „Mercosur“ esą skirtas pašalinti prekybos kliūtis Europos įmonėms, įskaitant didelius muitų tarifus. Susitarime taip pat numatytos supaprastintos verslo su ES procedūros ir nuo tarptautinių standartų besiskiriančių reglamentų bei techninių standartų panaikinimas.

Vis dėlto labiausiai komplikuota susitarimo dalis išlieka ES rinkos atvėrimas „Mercosur“ žemės ūkio produktams, todėl numatoma apriboti tam tikrų jautrių žemės ūkio produktų, tokių kaip jautiena, etanolis, kiauliena, medus, cukrus ir paukštiena, importą iš Pietų Amerikos.

2023 m. ES eksportas į „Mercosur“ siekė 56 mlrd. EUR, o 2022 m. – 28 mlrd. EUR. Be to, ES yra didžiausia užsienio investuotoja „Mercosur“, o visos bendrijos investicijų kapitalas 2021 m. siekė 340 mlrd. EUR.

Komisija taip pat teigė, kad susitarimas esą bus naudingas Europos ūkininkams, nes juo bus sumažinti iki 35 proc. tarifai į Lotynų Ameriką eksportuojamam europietiškam sūriui ir kitiems pieno produktams, taip pat vynui, spiritiniams gėrimams ir šokoladui.

Prieštaravimai

Airijos ūkininkų asociacija (IFA) teigė, kad susitarimas su „Mercosur“ reikštų, jog į ES rinką iš Lotynų Amerikos pateks 99 000 tonų jautienos ir 180 000 tonų paukštienos, abiem atvejais taikant nulinį muitų tarifą, o tai gali tiesiog sunaikinti tiek Airijos, tiek ES jautienos ir paukštienos sektorius. Nuogąstaujama, jog apie 18 proc. dabartinės ES produkcijos tiesiog bus išstumta iš vidinės Bendrijos rinkos.

„Šis susitarimas labiausiai paveiktų Airiją, nes esame didžiausi jautienos eksportuotojai ES“, – teigiama IFA informaciniame pranešime. – „Kad būtų aiškiau, siūloma 99 000 tonų papildomos jautienos iš „Mercosur“ šalių atitinka maždaug 22 proc. viso metinio Airijos jautienos eksporto.“

Europos Komisija teigė, kad 99 000 tonų jautienos sudaro tik 1,6 proc. viso Europos jautienos suvartojimo, o paukštienos importas atitinkamai sudarytų 1,4 proc. suvartojimo.

Kaip konstatuoja „Financial Times“, Komisija stengėsi išsklaidyti abejojančiųjų nuogąstavimus, ypač pažadėdama kompensacijų fondą nukentėjusiems ūkininkams: „Netrukus paaiškės, ar to pakaks, kad būtų pašalinta pakankamai priešininkų ir užtikrintas sutarties priėmimas. Tačiau Komisija teisingai elgiasi, skatindama greičiau priimti sprendimą, o ne laukdama sunkiai pasiekiamo sutarimo. Taryba ir parlamentas taip pat neturėtų ilgiau vilkinti reikalų ir galėtų paskatinti greičiau balsuoti dėl susitarimo“.

Copa-Cogeca pozicija

Siekis ratifikuoti ES ir „Mercosur“ susitarimą dar labiau padidins atotrūkį tarp ūkininkų bendruomenių ir Europos Komisijos, teigiama Europos ūkininkų ir žemės ūkio kooperatyvų organizacijos Copa-Cogeca pareiškime: „Galimybė pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ratifikuoti susitarimą, kuris iš esmės dar nepasikeitė, ir taikyti procedūrą, kuri prilygsta politiniam stūmimui, yra labai žalinga ir siunčia dar vieną neigiamą signalą šio naujo politinio sezono pradžioje. Jei tai bus patvirtinta artimiausiomis dienomis, ES ir „Mercosur“ susitarimo pristatymas papildytų vasarą paskelbtų neigiamų pranešimų seriją – nuo ​​žemės ūkio biudžeto paketo mažinimo iki BŽŪP bendro matmens silpninimo ir nuolaidų pagal ES ir JAV susitarimą – visa tai rodo, kad Europos žemės ūkis yra nustumiamas į antrąją Sąjungos prioritetų grandį. Toks ratifikavimas būtų dar vienas ženklas, rodantis didelį atotrūkį tarp pareiškimų, padarytų pirmininkės Ursulos von der Leyen kadencijos pradžioje, ir Komisijos iki šiol atliktų veiksmų“.

Todėl Copa-Cogeca ragina Komisiją visapusiškai apsvarstyti daugialypį poveikį, kurį sukeltų toks ratifikavimas: „Manome, kad ES ir „Mercosur“ susitarimas dar niekada nebuvo toks ekonomiškai ir politiškai žalingas Europos ūkininkams, kaimo bendruomenėms ir vartotojams“.

Manome, kad ES ir „Mercosur“ susitarimas dar niekada nebuvo toks ekonomiškai ir politiškai žalingas Europos ūkininkams, kaimo bendruomenėms ir vartotojams (Copa-Cogeca).

Patvirtinimo procedūra

Kol kas išlieka neaiškumai ir dėl susitarimo ratifikavimo proceso. Kaip analizuoja portalas farmer.pl, jei susitarimas apims tik tas sritis, kurios priklauso išimtinei Europos Komisijos kompetencijai, pavyzdžiui, prekybą ar užsienio investicijas, jam patvirtinti pakaks Europos Parlamento pritarimo ir kvalifikuotos daugumos ES Taryboje (t. y. bent 15 šalių, atstovaujančių 65 proc. ES gyventojų),.

Tačiau jei susitarimas apims ir kitas sritis, pavyzdžiui, aplinkosaugos standartus ar viešuosius pirkimus, jis bus laikomas vadinamuoju mišriuoju susitarimu ir jį turės ratifikuoti visų 27 valstybių narių nacionaliniai parlamentai.

Egzistuoja ir dar vienas susitarimo patvirtinimo variantas, sutarties dokumentą padalinus į dvi dalis: vieną dalį, priklausančią išimtinei ES kompetencijai, ir vadinamąją mišrią dalį. Tuomet ratifikacijos procedūra būtų vykdoma šiomis dalimis ir, tikėtina, gerokai užsitęstų.

Parengė Ričardas Čekutis