Ar jau gyvename ateities Lietuvoje?

Kaip skelbia patys organizatoriai, „Future Predictions 2026“ išsiskiria tuo, kad čia susitinka ne tik verslas ar technologijos, bet ir tarpdisciplininės idėjos: nuo kosmoso technologijų ir jų pritaikymo Žemėje iki inovacijų žemės ūkyje, dirbtinio intelekto sporte ar ateities dizaino sprendimų: „Pranešėjai dalinosi ne tik įžvalgomis, bet ir vizijomis, kurios jau šiandien tampa realiais projektais. Tai renginys tiems, kurie nori suprasti ne tik kas vyksta dabar, bet ir kas bus toliau, bei kaip prie to prisitaikyti ar net kurti pokytį patiems.“

Beveik stebuklai

Lietuvos inovacijų centro Projektų valdymo departamento direktorius Sigitas Besagirskas specialiai „Ūkininko patarėjui“ pakomentavo šio renginio prasmę: „Tai jau antrus metus iš eilės organizuojamas renginys, kuriame įvairių sričių atstovai-profesionalai pristato daugelį įdomybių – dažniausiai tai būna žmonės iš verslo pasaulio, taip pat, žinoma, ir iš mokslo bendruomenės: renginys tiesiogine prasme bando nuspėti ateitį savo srityje maždaug 20–30 metų į priekį, t. y. kas įvyks, kaip pasikeis sektorius ir pan.“

Pašnekovas paminėjo ir jam pačiam labiausiai „įstrigusius“ ankstesnius pranešimus bei juose girdėtas inovacijas: „Štai vienas pranešėjas, besispecializuojantis žemės ūkyje, pristatė net penkis mokslinius tyrimus, kurie jau dabar praktiškai baigiami įgyvendinti. Pavyzdžiui, kaip dirbtinis intelektas vykdo augalų selekciją? Jeigu anksčiau, tarkime, norėdamas išvesti tulpę su dryžuotu žiedu turėdavai dirbti maždaug 40–50 metų, dabar bereikia dvejų metų, kad gautum tokį patį rezultatą. Arba dar vienas tyrimas, kaip sojos „kalbasi“ su palydovais: sojos turi savo nuotaikas, jos spinduliuoja bangas, o palydovai tas bangas pagauna, ištransliuoja į mūsų norimą įrenginį, o pagal tai mes galime priimti atitinkamus sprendimus: nereikia nei dirvos, nei augalo tyrimų, tiesiog su bangų pagalba nustatoma sojų būklė... Kitas pranešėjas pristatė pramonę po 20-ies metų – kaip atrodys robotai, kuo jie skirsis nuo dabartinių ir pan. Pavyzdžiui, įdomus faktas, kad ateities robotai dirbs visiškoje tamsoje, nes jų davikliams geriausia aplinka yra aklina tamsa... Ir dar daug tokių, sakykime, įdomių faktų. Šiemet mes „paėmėme“ kiek kitą kryptį – tai miestų bei dizaino plėtra, taip pat transhumanizmas, t. y. žmogaus ir roboto hibridas, nes vis daugiau tyrimų daro šioje srityje didieji koncernai, Elonas Muskas ir kiti: bandoma į žmogų implantuoti tam tikras mikroschemas, kad tas žmogus įgautų papildomų funkcijų... Kaip tai vyks, kaip tai atrodo, kas sekasi, kas – nesiseka ir t. t. Kitaip sakant, tai bus bandymas burti iš kavos tirščių, bet mokslininkų lūpomis.“

Ministro žodis

Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas taip pat specialiai „Ūkininko patarėjui“ pakomentavo tokių renginių prasmę bei apžvelgė Lietuvos situaciją inovacijų srityje: „Šiuo atveju tikrai noriu pasidžiaugti Lietuvos inovacijų centru, kad tokį renginį organizuoja, o pirmiausia – kad prisideda prie inovacijų populiarinimo. Visuomenei juk taip pat svarbu žinoti, kokį viešąjį gėrį tai atneša, jeigu kalbame apie inovacijų diegimą viešajame sektoriuje. Kita vertus – kiek Lietuvos valstybei sukuriama konkurencingumo per inovacijų kūrimą bei diegimą būtent versle...“

Ministras kartu rado ir kuo didžiuotis: „Tai akcentuodamas, noriu pasidžiaugti, jog štai ir vakar sulaukėme puikių žinių – Lietuva pasiekė rekordinę poziciją vadinamajame inovacijų indekse, o tai yra vienas esminių statistinių rodiklių, atspindinčių, kaip valstybė veikia inovacijų srityje. Tai Lietuva juda tikrai gera kryptimi, o mes save ir užsienyje dažniausiai pristatome kaip pažangią, dinamišką, skaitmenizuotą valstybę, kai kalbame apie viešąjį sektorių. Na, o mūsų verslai, kurie kuria ir diegia inovacijas, turi produktų, kurie neturi jokio analogo pasaulyje, ir tai padeda Lietuvai įsilieti į pasaulines tiekimo grandines. Ir tai ne šiaip sau – Lietuva yra pirma pasaulyje pagal „vienaragių“ sukuriamą vertę vienam gyventojui. Būdami sąlyginai maža valstybe, mes jau turime šešis „vienaragius“, ir tikiu, kad jų dar daugiau užsiauginsime. Čia kalbu apie technologijų startuolius, kurie išauga iki milijardo ir daugiau vertės įmones. Taigi, inovacija yra raktas į sėkmę mūsų valstybei, nes tikrai mes neturime naudingų iškasenų, neturime deimantų kasyklų, esame tam tikroje nepalankioje geopolitinėje pozicijoje, tačiau būtent drąsūs, inovatyvūs žmonės savo kuriamais sprendimais garsina Lietuvą.“

Naujausia žemės ūkio inovacija

„Agrokoncerno“ Tiksliųjų technologijų centro „AgroTTC“ vadovas Arnas Radzevičius specialiai „Ūkininko patarėjui“ papasakojo apie naujausią inovaciją žemės ūkio augalininkystės sektoriuje: „Dabar didžiausia naujovė, jau duodanti apčiuopiamus rezultatus ūkiuose, yra su dirbtinio intelekto pagalba sukurtos veislės, o konkrečiai – žieminių rapsų veislė „KWS SKOROS“... DI šifruotus genomus poruoja tarpusavyje, siekiant gauti iš veislių hibridų tam tikrus geresnius rezultatus, o selekcininkai, naudodamiesi šiuo įrankiu, iš tikrųjų sukuria produktyvesnius hibridus. Mes apie tai kalbame jau kelinti metai, bet šiemet buvo pirmieji metai, kai tos sėklos davė konkrečius rezultatus Lietuvoje.“

Pasak pašnekovo, ši žieminių rapsų veislė buvo auginama 160-yje ūkių mažais kiekiais ir nedideliuose plotuose: „Tačiau dar nepasidarėme ūkininkų apklausų, nes jiems dabar įtemptas laikas ir nesinori trikdyti, tačiau netrukus tikrai juos apklausime ir turėsime daugiau informacijos po kokio mėnesio. Tačiau jau dabar galima pasakyti, kad šios veislės rapsai yra augančios rinkos flagmanų tarpe, o produktyvumas ūkiuose, kur auginama senesnė genetika, skiriasi tikrai žymiai – buvo fiksuojami pusės tonos ir netgi didesni skirtumai... O kalbant apie ateitį, tai matysime – šiemet išplatinome visas sėklas, kurias turėjome, tad turėsime Lietuvoje apsėtą kur kas didesnį plotą ir 2027 metų derliuje matysime objektyvesnius rezultatus. Bet jau dabar pastebime, kad ta veislė ypatingai gerai naudoja azotą, kas mums itin aktualu prie aukštų azoto kainų – tai yra efektyviausiai azotą naudojanti veislė, kurią esame matę savo tyrimų centre, be to, tą patį indikuoja ir Vokietijos tyrimai bei duomenys.“