Anglies ūkininkavimas: ar neteks grąžinti pinigų...

Globos EK

Apie anglies kreditų rinką buvo diskutuota Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK). Situaciją Lietuvoje pristačiusi Aplinkos ministerijos (AM) Klimato politikos grupės patarėja Irma Kragnytė negalėjo pasakyti jokių skaičių – kiek yra išduota sertifikatų ir kokie plotai yra sertifikuoti. Valstybė to neprižiūri ir neturi tokios statistikos, nes ūkininkai nėra įpareigoti teikti tokių duomenų. Dažniausiai tai yra privačios tarptautinės sertifikavimo sistemos, kuriose ūkio subjektai dalyvauja savanoriškai.

„Problema ta, kad šios sertifikavimo sistemos nėra reglamentuotos nei nacionaliniame, nei europiniame lygyje, todėl matome rizikų – galimai generuojami abejotinos kokybės kreditai, mažėja vartotojų ir investuotojų pasitikėjimas, galimi teisminiai ginčai.

Tokie kreditai nėra įtraukiami į nacionalinius ir Europos Sąjungos (ES) registrus, valstybės narės apie tai dažniausiai turi ribotą kiekį informacijos. Be to, dabartiniai savanoriški kreditai gali būti nesuderinami su ES sertifikavimo reglamente įtvirtintais metodais, atskaitomybės ir stebėsenos reikalavimais“, – dėstė AM atstovė.

2024 m. gruodį įsigaliojo naujas anglies dioksido absorbentų sertifikavimo ES reglamentas. Jis apima tris veiklų grupes – ilgalaikį anglies dioksido absorbavimą, anglies saugojimą produktuose ir anglies kaupimo ūkininkavimą, kuris ir yra aktualiausias žemdirbiams. Šią sistemą „globoja“ Europos Komisija (EK), bus kuriamas registras, kur bus registruojami sugeneruoti sertifikavimo schemų kreditai, turės būti užtikrintas tų kreditų atsekamumas, kad jie būtų parduoti, panaudoti ir užskaityti tik vieną kartą. Visos sertifikavimo schemos turės atitikti reglamento reikalavimus, jeigu norės dalyvauti europinėje sistemoje. O ES valstybės narės atliks tarpininko vaidmenį tarp EK ir sertifikavimo veiklą vykdančių platformų.

„Dabar pačios privačios sertifikavimo platformos sprendžia, kur, kam ir kiek parduoti, ir būtent dėl to atsiranda rizika dėl vadinamojo „greenwashingo“ („žaliojo smegenų plovimo“), nes nėra jokio reglamentavimo, kam tos sertifikavimo schemos yra atskaitingos. EK stengiasi sukurti sistemą, kad schemos, kurios nori turėti paklausą rinkoje ir kurių kreditai turės atitinkamą kainą, būtų tiesiogiai atskaitingos EK. Siekiama į rinką paleisti naują žaidėją – ES sertifikavimo sistemą ir sukurti jos kreditų paklausą.

Mūsų tikslas – skatinti ūkio subjektus, organizacijas akredituotis pagal ES reikalavimus. Kadangi tai yra visiškai nauja sistema, tai AM mano, jog dabar bus didelis pasiekimas, jei įsteigsime daugiau nei vieną nacionalinę kompetentingą instituciją, kuri užtikrintų kokybiškas konsultacijas tokių veiklų paskatai“, – aiškino AM Klimato politikos grupės patarėja.

Įvardijo problemas

KRK narys Tadas Prajara sakė esąs susipažinęs, kaip veikia anglies sertifikavimo sistema, ir įvardijo vis ryškėjančias problemas: „Deklaruota tokių plotų daugiau nei 20 tūkst. ha ir ūkininkai laukia pinigų. Viena didesnių problemų, kad mokėjimas už anglies kreditus yra įstrigęs, nors marketingas prasidėjo prieš kokius 5 metus ir pirmaisiais metais tam tikros sumos gana greitai įkrito į ūkininkų sąskaitas.“

Jis pastebėjo, kad įsitraukimo į šią sistemą procesas yra paprastas ir lengvas: internetu užpildai anketą, surašai tai, ką darai – taikai neariamąją žemdirbystę, naudoji mėšlą, kalkini ir t. t., gauni pliusus ir kreditus. „Bet čia gali būti manipuliuojama ir ūkininkai tikriausiai ne visada gaus tuos pinigus, kurių jie tikisi, todėl reikia palaikyti kontrolę“, – ragino parlamentaras.

Žiūri skeptiškai

Prieš metus ir anksčiau kai kurie „Ūkininko patarėjo“ kalbinti žemdirbiai, savanoriškai dalyvaujantys anglies sertifikavimo sistemose, džiaugėsi, kad už vadinamąjį anglies ūkininkavimą ir anglies kreditus yra gavę nors ir nedidelius, bet realius pinigus. Tačiau tuo pasigirti gali ne visi. Radviliškio r. ūkininkas Renatas Rimavičius tikino, kad už anglies kreditus nėra gavęs jokio paskatinimo, nors sakė tame dalyvaujantis jau trečius metus. Jis ŪP neslėpė, kad į tai žiūri gana skeptiškai, ir mano, jog anglies kreditai sugalvoti galbūt daugiau dėl kažkokio „pliusiuko“ nei naudos. „Man nė karto neišmokėjo už kreditus –
neuždirbau nė cento. Ir, kiek žinau, tokioje situacijoje esu ne vienas“, – tvirtino ūkininkas.

Jis svarstė, kad sudėtinga gali būti tikėtis anglies sukaupimo dirvožemyje efekto, nebent anglies ūkininkavimą pradedi nuo nulio – anksčiau arei žemę 35 cm gyliu ir tik dabar pradedi taikyti neariamąją technologiją.

Kam naudinga?

Anglies kreditų idėja tokia – juos rinkoje turėtų pirkti taršios įmonės, pavyzdžiui, oro linijos, ir taip kompensuoti lėktuvų keliamą taršą, o tvariai dirbdami ūkininkai, miškininkai ir kiti „užrakina“ anglį ir parduoda anglies kreditus teršėjams. „Jeigu oro linijų kompanijos pirks anglies kreditus ir toliau lėktuvai terš, tai koks šios priemonės tikslas? Tai panašu į pinigų „vaikščiojimą“. Mano supratimu, tai sugalvota tam, kad uždirbtų tarpininkai, o žemdirbiui naudos gali būti mažai ar iš viso nebūti. Man tai labai primena pensijų fondus. Ūkininkai ir taip dirba, kad ilgalaikėje perspektyvoje išsaugotų dirvožemį ir užtikrintų ūkio pelningumą“, – KRK savo nuomonę išsakė Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos (LNTŽA) pirmininkas agronomas Tautvydas Beinoras.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos atstovas Saulius Daniulis siūlė turėti omenyje, kad sukaupti anglies kreditai gali praversti patiems ūkiams, nes neilgai trukus gali tekti juos panaudoti savo taršai „padengti“. „Danijos gyvulininkystės ūkiai jau skaičiuoja taršą ir patys moka, jeigu teršia. Tik laiko klausimas, kada ir pas mus taip bus“, – įsitikinęs ūkininkas.

Kita vertus, anot jo, daugiau reikėtų kalbėti ne apie anglies kreditų pardavimą, panaudojimą ir priežiūrą, bet apie jų kaupimą. „Turėtų būti apgalvotai sudėliota visa sistema, kaip „užrakinama“ anglis dirvožemyje, kaip tai įvertinama ir t. t. Kai kalba, kad pasižiūrės nuotoliu per palydovą ir matys išmetimus, tokios kalbos man primena brolių Grimų pasakas“, – rėžė S. Daniulis.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis kvietė įvertinti tai, ar nereikės grąžinti kreditų, jeigu žemės ir miško savininkai bei ūkininkai neišpildys prisiimtų įsipareigojimų. „Mokama ne už procesą – neariamąją žemdirbystę ir ką kita, bet už anglies pokytį dirvožemyje, miškuose. Kai mūsų tokie įvairūs dirvožemiai, rezultatą įvertinti sudėtinga. Jei gavus pinigus už anglies kreditus po 5 ar 10 metų pasirodys, kad anglies kiekis dirvožemyje nepadidėjo, ar nereikės tų kreditų grąžinti?“ – atkreipė dėmesį profesorius.

Panašu į spektaklį?

Nemažai klausimų dėl anglies kreditų turi ir politikai. „Panašu, kad kol kas ūkininkai yra silpnoji grandis, nors realiai jie savo darbu ir įsipareigojimu atlieka pagrindinį vaidmenį. Turėtume atkreipti dėmesį į dirvožemio tyrimus, nes sertifikuojanti įmonė ima dirvožemio mėginius, kasmet tikrina, kiek sukaupta CO2. Stebina tai, kad tyrimai atliekami kitų šalių laboratorijose, siunčiami į Vokietiją, nors mes turime savo Agrocheminių tyrimų laboratoriją. Ar čia ne paradoksas?“ – stebėjosi KRK pirmininkas Kęstutis Mažeika.

KRK narys Viktoras Pranckietis neslėpė, kad jam anglies kreditų kūrimas dabar yra panašus į spektaklį, kai vyksta netikras veiksmas, bet atsiranda realūs pinigai. „ES dar tik kuria sertifikavimo metodikas, o čia jau veikia kažkokios schemos, atsiranda kažkokie pinigai. Ar visada ta anglis sukaupiama, ar kas nors tai patikrins? Ar čia tik galimybė gauti pinigų sistemoje, kurios mes dar nevaldome? Organinės anglies ar humuso pokyčiai gali būti pastebėti ne anksčiau kaip po 4–5 m., tad jei kasmet vertinsime, tai ar bus objektyvus rodiklis, nebent žiūrime į panaudotas priemones, o ne į rezultatą. Kitas dalykas, ar mes, įsipareigodami ir gaudami pinigus už tuos anglies kreditus, neperkame taršos?“ – klausimą po klausimo žėrė parlamentaras.

Kodėl nemato žemdirbių indėlio?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. gegužės 20 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.