Ar žvejų pinigai tikrai panaudojami žuvivaisai?

Aplinkos apsaugos organizacija „Lietuvos žuvys“ teigia, jog „pastarosiomis savaitėmis kilo nemažas susidomėjimas ir pasipiktinimas dėl vandens telkinių įžuvinimui skiriamų lėšų“.

Konkrečiai buvo minimi 300 000 eurų, kuriuos skiria Aplinkos ministerija, o nepasitenkinimas, pasak organizacijos, kilo dėl pernelyg menko finansavimo, kuris niekaip „neatliepia pabrangusių mėgėjų žvejybos leidimų“.

Kitaip sakant, žvejai-mėgėjai piktinasi, jog už leidimus žvejoti valdžia surenka pinigų vis daugiau, o įžuvinimui skiria vis mažiau. Čia verta paminėti, jog per visus 2025 metus už mėgėjų žvejybos leidimus buvo surinkta apie 2,47 mln. eurų, tad žvejų pasipiktinimas, atrodytų, turi pagrindo.

Kaip yra iš tikrųjų?

Minėta aplinkosaugos organizacija pamėgino išsiaiškinti, kaip yra iš tikrųjų, ir nustatė, jog šiuos 300 000 eurų iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos (AARP) Aplinkos ministerija skyrė tik žuvų įsigijimui iš privačių žuvininkystės ūkių.

Tuo tarpu Žuvininkystės tarnyba, naudodama jai skiriamą biudžetinį finansavimą, pati savarankiškai taip pat vykdo žuvų veisimą, auginimą, išleidimą. Praėjusiais metais šiai tarnybai iš biudžeto buvo skirta apie 3,5 mln. eurų visoms jos funkcijoms, ne tik žuvivaisai.

„Lietuvos žuvys“ akcentuoja, jog iki šiol nėra teisiškai nustatytos proporcijos, kiek žuvivaisai reikia skirti lėšų nuo surinktų už mėgėjų žvejybos leidimus.

Tačiau jau nuo šių metų gegužės 1 d. įsigalioja nuostata: Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose programai skiriama ne mažiau kaip 50 procentų iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti metams skirtų lėšų.

Pinigų nepakanka

„Įvertinus visus šiuos faktus galima susidaryti tikslesnį vaizdą apie įžuvinimą ir tam skiriamas valstybės lėšas“, – konstatuoja aplinkosaugininkai. – „Mūsų nuomone, įžuvinimas yra būtina žuvų išteklių atkūrimo priemonė, tačiau jis turi būti tikslingas, pagrįstas moksliniais tyrimais ir tinkamai finansuojamas“.

Organizacijos nuomone, šiuo metu tam skiriamos lėšos nėra pakankamos: „Vis dėlto vien įžuvinimas problemų neišsprendžia – būtina stiprinti aplinkos apsaugos kontrolę, tiek kovojant su brakonieriavimu, tiek užtikrinant, kad žvejai mėgėjai laikytųsi nustatytų taisyklių“.

Tokie pareiškimai netrukus susilaukė ir žvejų mėgėjų bei kitų internautų dėmesio.

Ministerijos informacija

Kaip pranešė Aplinkos ministerija, žuvivaisai skiriamos lėšos naudojamos žuvų įveisimui tik valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, t. y. neišnuomoti vandens telkiniai. Išnuomotus vandens telkinius įžuvina jų nuomininkai pagal 10 metų galiojančius žuvų įveisimo planus.

„Siekiant išlaikyti pakankamą plėšrių žuvų kiekį vandens telkiniuose, daugiausiai įveisiama lydekų, kurias dažnai žvejoja žvejai mėgėjai. Pernai už Aplinkos ministerijos skirtas lėšas įveista daugiau nei 100 tūkst. šiųmečių lydekų, taip pat baltųjų amūrų ir margųjų plačiakakčių 38 valstybiniuose vandens telkiniuose... Šiais metais įžuvintų žuvų skaičius turėtų būti dar didesnis“, – nurodo Aplinkos ministerija.

Pažymima, kad plėšriųjų žuvų gausa ypač svarbi vandens telkiniuose, kurių ekologinė būklė dėl praeityje buvusios taršos turėtų būti gerinama. Tokiais atvejais taikomos mokslinių tyrimų rekomendacijomis pagrįstos biomanipuliacijos priemonės, kurių įgyvendinimo metu padidinamas plėšriųjų žuvų kiekis, o karpinių žuvų kiekis sumažinamas.

Plėšriųjų žuvų kiekis dar labiau padidinamas įžuvinant lydekomis. Norint efektyviai kontroliuoti planktofaginių ir bentofaginių žuvų gausą vykdant biomanipuliaciją, plėšrūnų biomasė turėtų sudaryti bent 25 proc. bendros visų žuvų biomasės.

Komentarai

Internete netrūksta tokio pobūdžio komentarų: „O mes galvojam, kad dauginti reikia žuvis, o ne gamtosauginius etatus....užtenka biudžeto išlaikytinių ir taip... Taip, taip...demagogija skamba gražiai, 1000 priežasčių naujiems valstybininkų giminaičiams įdarbinti į „šiltas“ vieteles...“

Martynas Počebutas atsako į tokius priekaištus: „Dauginti žuvis be apsaugos ir kontrolės – puikus lėšų švaistymas iš to paties biudžeto. Iš mūsų visų kišenės veisti žuvis, bet neužkardyti brakonieriavimo tikrai nėra išeitis. O ar inspektoriai yra išlaikytiniai, ar savo pareigas atliekantys pareigūnai – čia jau požiūrio klausimai“.

Žvejys mėgėjas Ruslanas Gusevas piktinasi: „Tai gal verslininkai tegul steigia savo žuvų ūkius, o nebesemia iš valstybinių ežerų, ir baigsis nesąmonės... Dar vienas dalykas: pagauna juos su papildomais tinklais nežymėtais ir skiria minimalias baudas, tai stabdykit jų verslą už pažeidimus. Lietuvos įstatymų kūrėjai grybą pjauna, verslininkai kažkam duoklę duoda, ir įstatymai patvarkomi pagal juos, korupcija baisi...“

Rimvydas Laukis nepastebi jokio teigiamo efekto dėl leidimų kainų didinimo: „Na va, po tokios buvusios reklamos apie poreikį didinti leidimų kainas, apeliuojant į lėšų trūkumą žuvų ištekliams gausinti, prie suskilusios geldos liko tik žvejai mėgėjai, nes žuvų daugiau nebus, o leidimai pabrangę. Tai kur dabar balsas žinomų ir televizijoje bešmėžuojančių žvejų, kurie taip palaikė leidimų kainos didinimą?“...

Parengė Ričardas Čekutis