Arklio diena miške

„Kadangi patys esame arklių augintojai, tad Arklio dienos neminėti tiesiog negalime“, – šypsosi renginio bendraorganizatorė, ūkininko V. Indrašiaus žmona Agnė Indrašienė.

Pasak jos, tai – tradicinė šventė, kurią stengiamasi paminėti bet kokiu oru. „Džiaugiamės, kad šiemet viskas pavyko neblogai, oras šventės nesugadino. Renginys buvo uždaras, artimųjų ir draugų rate, nusprendėme, kad šiemet jis bus mažesnės apimties. Ačiū tiems, kurie nepabūgo prasto oro ir prisijungė švęsti“, – sakė A. Indrašienė.

Arklys šiais laikais kaimo vietovėse jau retai sutinkamas gyvūnas – jį išstūmė sunkioji technika. A. Indrašienės teigimu, renginys suteikia progą prisiliesti prie žirgo ir apskritai daugiau laiko praleisti gamtoje. „Bendrystė, vienybė, geras kartu praleistas laikas“, – teigė A. Indrašienė.

Vienas iš renginio dalyvių pasidalino savo įspūdžiais: „Arklių vežimai buvo paruošti svečius vežti į už kelių kilometrų esantį mišką – renginio vietą. Tad romantiškai, lietui lynojant, važiavome tik arkliais traukiamais vežimais pažliugusiu keliu. Šventė tikrai buvo graži: žaidimai vaikams, jodinėjimas ant arklių ir, žinoma, aplankė Kalėdų senelis. Iš miško grįžome jau sutemus“,- teigė pašnekovas, užsiminęs, jog šventės dalyviai buvo vaišinami tortu.

Vilė LEŠČINSKIENĖ / BIRŽIEČIŲ ŽODIS

Stanislovo Vadapolo nuotr.