Asmeniui, nuteistam už žiaurų elgesį su gyvūnais, draudžiama juos veisti ir laikyti

Nuteistoji kasaciniame skunde nurodė, kad abiejų instancijų teismai nepagrįstai jai paskyrė draudimą laikyti gyvūnus augintinius ir augintinių, kuriems nebuvo pašalintos balso stygos, konfiskavimą.

Teisėjų kolegija nustatė, kad teismai netinkamai aiškino baudžiamojo poveikio priemonės – teisės užsiimti tam tikra veikla – turinį ir nepagrįstai nuteistajai paskyrė draudimą laikyti gyvūnus augintinius. Kasacinis teismas nustatė, kad teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimas yra uždraudimas asmeniui užsiimti tam tikra ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla. O gyvūno augintinio laikymas paprastai nėra veikla, kuria užsiimama siekiant pelno, nes jie laikomi estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti.

Teisėjų kolegija papildomai pažymėjo, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodyta, jog gyvūno laikytoju negali būti asmuo, kuris yra teistas už žiaurų elgesį su gyvūnais, – vykdant teismo sprendimą ir dešimt metų įvykdžius teismo sprendimą. Taigi nuteistajai, kuri yra pripažinta kalta ir nuteista už pirmiau nurodytą nusikalstamą veiką, yra draudžiama laikyti visų rūšių gyvūnus pagal šį įstatymą.

Abiejų instancijų teismai paskyrė nuteistajai baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) ir konfiskavo visus iš jos paimtus šunis – ir tuos, kuriems balso stygos buvo pašalintos, ir nesuluošintus.

Teisėjų kolegija nustatė, kad nesuluošinti gyvūnai, t. y. šunys, kuriems balso stygos nebuvo pašalintos, nebuvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, todėl negali būti konfiskuoti pagal BK 72 straipsnį.

Teisėjų kolegija nurodė, kad Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnyje yra nustatyta teismo pareiga išspręsti daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimą. Tačiau šiame straipsnyje nėra sureguliuota situacija, kai gyvūnai nepripažintini konfiskuotinu turtu pagal BK 72 straipsnį, tačiau dėl netinkamo elgesio su jais jų negalima grąžinti nuteistajai kaip teisėtai savininkei.

Teisėjų kolegija išaiškino, kad, sistemiškai aiškinant atitinkamas BPK 94 straipsnio ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio nuostatas, nesuluošinti šunys turėtų būti perduoti valstybei. Taigi, abiejų instancijų teismų sprendimas perduoti visus gyvūnus – dešimt suluošintų ir septyniolika nesuluošintų šunų – nuolatinei globai dabartiniams VšĮ „Būk mano draugas“ surastiems globėjams yra pagrįstas, tačiau toks sprendimas turėtų būti grindžiamas ne BK 72 straipsniu, o atitinkamomis BPK 94 straipsnio ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatomis.

2025 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-165-976/2025. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos aukščiausiojo teismo informacija