Atsargiai: į sodą atklydęs nekviestas svečias grasina dideliais nuostoliais

Kuo šis atvykėlis ypatingas ir ar verta sunerimti?

Šis kenkėjas yra tikras polifagas, t. y. maitinasi skirtingomis augalų rūšimis. Jam gardus kąsnelis braškių lysvė, rododendras sode, vijoklinė gebenė, tuja ar avietės lapas kieme. Šis kenkėjas apgraužia lapus, o jo lervos vystosi dirvoje ir naikina augalų šaknis. Toks ,,dvigubas smūgis“ augalui reiškia sulėtėjusį augimą ar net visišką sunykimą. Šis invazinis kenkėjas pasižymi atsparumu šalčiui – gerai prisitaiko prie mūsų klimato. Turi ilgą kiaušinėlių dėjimo laikotarpį – nuo gegužės mėnesio iki pat rudens.

Kaip šis kenkėjas atsidūrė Lietuvoje?

Vabalas neturi sparnų, tad vienintelis jam įmanomas būdas keliauti yra per augalų prekybą su dekoratyviniais augalais iš Vakarų ar Centrinės Europos. Šis straubliukas yra kilęs iš Alpių regiono (Šveicarijos, Italijos, Austrijos, Prancūzijos), bet pastaraisiais metais sparčiai plinta visoje Europoje – aptiktas jau ir Švedijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Danijoje, Olandijoje, Vengrijoje, Didžiojoje Britanijoje, o dabar ir Lietuvoje.

Kiekvienas pastebėjimas – reikšmingas žingsnis

Otiorhynchus pseudonothus – tai ne šiaip nekviestas svečias, o tylus užkariautojas, kuris sėkmingai įsitvirtina mūsų soduose ir daržuose. Jo gebėjimas prisitaikyti, plisti per prekybą augalais, o svarbiausia – daryti ilgalaikę žalą tiek žemės ūkiui, tiek mėgėjiškai augalininkystei, verčia mus ne tik stebėti, bet ir veikti. Šis vabzdys kol kas dar nėra gerai žinomas plačiajai visuomenei, todėl kiekvienas pastebėjimas, kiekviena informacija – tampa svarbia žinių dėlionės dalimi.

Būtent dėl to kreipiuosi į Jus – skaitytoją, sodininką, ūkininką ar tiesiog žmogų, kuriam tai rūpi. Jei savo aplinkoje pastebėjote augalų – ypač braškių, rododendrų, tujų, gebenių ar kitų dekoratyvinių rūšių – lapų pažeidimų ar įtartinų vabalų, būčiau nuoširdžiai dėkingas už galimybę apžiūrėti radinius vietoje ar gauti informaciją. Tai gali turėti didelę mokslinę ir praktinę vertę.

Kiekvienas Jūsų pastebėjimas padeda mums ne tik geriau suprasti šio kenkėjo paplitimą, bet ir kurti veiksmingas apsaugos strategijas – tokias, kurios padės ateityje išvengti didesnių nuostolių mūsų soduose ir ūkiuose.

Susisiekti galite el. paštu vytautas.rackauskas@gamtc.lt

Vytautas RAČKAUSKAS, Gamtos tyrimų centro darbuotojas

Dr. Sandros Radžiūtės nuotraukos