Atskleista masinė korupcija Graikijos žemės ūkyje

Graikijoje korupcijos skandalas, susijęs su Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) lėšų grobstymu, šįkart palietė ir vyriausybę. Dėl skandalo atsistatydino keli asmenys, įskaitant žemės ūkio ministrą Konstantiną Tsiarą.

Jis, kartu su kitais Graikijos parlamento nariais, įtariamas neteisėtai pasisavinęs daugiau nei 20 mln. eurų iš ES žemės ūkio biudžeto. Pranešama, kad atsistatydino ir K. Tsiaro pavaduotojas bei Klimato ir nelaimių apsaugos ministras.

Įtariama, kad per penkerių metų laikotarpį, pradedant 2017 m., buvo išvogta beveik 300 mln. eurų.

Ant Olimpo kalno „augino“ bananus...

Europos prokuratūra (EPPO) tyrimą atlieka nuo 2025 m. birželio mėn. Ji įtaria organizuotą sukčiavimo schemą, susijusią su žemės ūkio subsidijomis ir Graikijos BŽŪP mokėjimo agentūros (OPEKEPE) pareigūnų korupcija. Jau tyrimo metu ši mokėjimų agentūra Graikijos valdžios buvo panaikinta, o jos pareigas perėmė vietos Mokesčių ir finansų administracija (AADE), tačiau nuo korupcijos tai neapsaugojo...

Panašu, kad piktnaudžiavimas buvo gana įžūlus, tikintis, jog niekas netikrins. Pasak ES tyrimų institucijos, nuo 2019 iki 2022 m. daugybė asmenų, kaip įtariama, apsimetė jaunais arba naujais ūkininkais ir rinko išmokas iš ES žemės ūkio biudžeto nacionalinio rezervo. Pranešimuose nurodoma, kad tarp deklaruotų plotų buvo tariama alyvmedžių giraitė karinėje bazėje, o kanalas „France24“ net praneša apie fiktyvią bananų plantaciją ant legendinio Olimpo kalno...

Dėl šių kaltinimų praėjusį spalį buvo surengta virtinė reidų ir areštų, taip pat ilgai truko graikų ūkininkų protestai, nes jiems buvo sustabdytos teisėtos subsidijos.

Masinė korupcija

Praėjusią savaitę Europos prokuratūra (EPPO) paragino Graikijos parlamentą panaikinti vienuolikos parlamento narių imunitetą. Pranešama, kad tyrimai atliekami prieš iš viso apie dvi dešimtis aktyvių parlamento narių, buvusių parlamentarų bei ministrų.

Teigiama, kad visi įtariamieji priklauso valdančiajai premjero Kyriakoso Mitsotakio partijai „Naujoji demokratija“ (ND). Ji priklauso Europos liaudies partijos (EPP) politinių partijų šeimai.

Įdomu ir tai, jog K. Tsiaro įpėdinis yra ND narys Margaritis Schinas. Graikas gerai žinomas daugeliui stebėtojų Briuselyje: pirmojoje Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen kabineto kadencijoje – nuo ​​2019 iki 2024 m. – jis buvo Europos Komisijos viceprezidentas, atsakingas už Graikiją ir „europietišką gyvenimo būdą“. Nuo 2014 iki 2019 m. jis ėjo Europos Komisijos vyriausiojo atstovo spaudai pareigas.

Premjero reakcija

Kalboje, transliuotoje per nacionalinę televiziją, šalies ministras pirmininkas K. Mitsotakis bandė apibūdinti atskleistą informaciją kaip „lūžio tašką“, kuris esą dar labiau sustiprino jo įsipareigojimą išnaikinti įsišaknijusią korupciją: „Prašau Europos prokuratūros, kai tik bus panaikintas mūsų parlamentarų imunitetas, nedelsiant imtis visų tyrimo priemonių“...

„Siekiu Graikiją paversti modernia Europos valstybe“, – sakė jis, pripažindamas egzistuojančią klaninę-korupcinę politinę sistemą. „Tai yra naujas atspirties taškas kovoje su „gilumine valstybe“, – cituoja premjerą „The Guardian“.

Skandalo įkarštyje Graikijoje sustiprėjo raginimai surengti pirmalaikius rinkimus. Kritika K. Mitsotakiui, kuris paprastai mikliai tvarkosi su krizėmis, taip pat sustiprėjo, nepaisant to, kad jo atstovai akcentavo, jog sukčiavimo schema prasidėjo dvejais metais anksčiau, nei jis atėjo į valdžią 2019 m.

Gilios šaknys

Akivaizdu, jog šioje srityje korupcija yra giliai įsišaknijusi. Jau 2021 m. Europos prokuratūra (EPPO) pradėjo tirti pirmuosius subsidijų sukčiavimo atvejus. Vėliau buvo atskleista per daugelį metų susiformavusi sistema, kurią sudarė suklastotos paraiškos, fiktyvūs ganyklų plotai ir neskaidrios biurokratinės struktūros.

Žemė buvo registruota daug kartų, užsienyje esančios teritorijos deklaruotos kaip Graikijos žemės ūkio paskirties žemė, o neaiškios nuosavybės situacijos tiesiog ignoruojamos. Daugeliu atvejų graikų pareiškėjai gaudavo ES žemės ūkio subsidijas už ganyklas. Tačiau žemė jiems nepriklausė, o jie jos net nebuvo išsinuomavę. Vien nuo 2017 m. prokurorų paskaičiavimais neteisėtai galėjo būti išmokėta iki 170 mln. eurų.

Ir tai dar ne viskas. Kitais atvejais OPEKEPE tiesiog neišmokėjo ūkininkams jau patvirtintų lėšų. Kalbame apie 87 milijonus eurų. Ypač akivaizdu, kad sąžiningi OPEKEPE darbuotojai, kurie bandė ištirti šiuos pažeidimus, buvo sistemingai atleidžiami arba perkeliami.

EPPO jau buvo informavusi Graikijos valdžios institucijas apie didelius pažeidimus. 2024 m. kovo mėn. Europos Komisija sureagavo gana griežtai: Graikijai skirta 283 mln. eurų bauda, ​​agentūra perduota ES priežiūrai ir galiausiai neteko savo įgaliojimų. Tuometinis OPEKEPE vadovas buvo atleistas.

Parengė Ričardas Čekutis