Priminsime, kad šis skandalas kilo dėl Elektrėnų sav. ūkininko, kuris neturėjo galimybių įvykdyti NMA sankciją – grąžinti 137 351 tūkst. Eur, todėl teismas areštavo visą jo turtą. ŪP straipsnyje klausėme, ar būtinai reikėjo taip suvaržyti veikiančio ūkio turtą bei pinigines lėšas, kad ūkis beveik nebegalėtų normaliai dirbti. Paaiškėjo, kad ne...
Elektrėnų sav. Budilių k. ūkininkas, mėsinių galvijų augintojas Deimantas Steponavičius prieš keletą dienų ŪP korespondentui pasidžiaugė, kad NMA pagaliau pakvietė susitikti ir pasikalbėti. Susitikimas vyko pačioje agentūroje. Jos vadovo susitikime nebuvo. Dalyvavo NMA Teisės departamento direktorius Audrius Skaistys ir dar du teisininkai.
„Susitikimo metu NMA atstovai pagaliau sutiko su tuo, ko mes prašėme jau septynis mėnesius – panaikinti visam ūkiui ir jo turtui taikomą areštą, paliekant areštuotus tik vieną traktorių ir vieną priekabą. Būtent tokio sprendimo prašėme, tačiau iki šiol niekaip nepavyko jo pasiekti. Pasirodo, kad NMA, teismui priėmus sprendimą ir įregistravus turto areštą, privalėjo per 14 darbo dienų kreiptis į antstolį, kad šis aprašytų areštuojamą turtą. Tačiau agentūra taip nepasielgė. Kaip supratau iš pokalbio, jų praktikoje tokie dalykai apskritai nėra daromi. Į antstolį nesikreipiama, visas turtas paliekamas areštuotas, o kas tuo metu vyksta su ūkiu, niekam nerūpi“, – redakcijai pasakojo D. Steponavičius. Ūkininkas dar patikslino, kad jam pritaikytos sankcijos pagrįstumą yra apskundęs teismui, tačiau iki šios dienos net nėra paskirta teismo posėdžio data, todėl sankcijos teisėtumas dar neišnagrinėtas, o ūkis visą tą laiką turi gyventi visiškai suvaržytas.
„Jeigu NMA ir toliau taikys tokius turto areštus, ūkiai paprasčiausiai bus stumiami bankroto link, – tęsė ŪP pašnekovas. – Juk areštuojama absoliučiai viskas – visas ūkio turtas, žemės, sklypai, sodybos, gyvenamieji namai, banko sąskaitos. Viskas visiškai surišama. Net antstolis, vykdydamas išieškojimą, paprastai palieka žmogui tam tikrą pinigų sumą būtiniausiems poreikiams, kad būtų iš ko gyventi, vaikus išlaikyti. O šiuo atveju nepaliekama nieko. Negali mokėti nei darbuotojams atlyginimų, nei įmokų „Sodrai“, nei lizingo įmokų. Apskritai nieko negali daryti. Ūkio veikla faktiškai paralyžiuojama, tačiau niekam tai neįdomu.“ Elektrėnų sav. ūkininkas teigė daugiau kaip pusę metų varstęs įvairių institucijų duris, bandęs prisibelsti ir į NMA, ir kitur. Tačiau niekas jo problemos nesprendė. D. Steponavičiaus teigimu, pirmasis pagalbininkas buvo Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Jonas Vilionis, kurio dėka ūkininko problemą išgirdo ir žemės ūkio ministras. „Ministras K. Mažeika išklausė, su kokia bėda susidūrėme, tačiau po to buvo išpūstas toks didžiulis burbulas, kad net sunku suprasti, kas čia vyksta. Atrodo, jog žmogus jau nebegali niekur kreiptis su savo problemomis. Jeigu kreipiesi pagalbos, dar pats lieki kaltas, kad išdrįsai kreiptis kažkur, kur, pasirodo, tau nevalia. Išeina, kad žmogus turi tylėti, kentėti ir niekur nesiskųsti. Įdomi pas mus sistema“, – stebėjosi teisingumo viltį atgavęs ūkininkas. Jis patikslino, kad teismas jau priėmė nutartį, pagal kurią NMA sutinka palikti areštą tik vienam traktoriui ir vienai priekabai, o visą kitą turtą išlaisvinti iš arešto. Tačiau biurokratinės procedūros vis dar nesibaigia, todėl faktiškai šis sprendimas dar neįgyvendintas.
„Praėjusią savaitę Registrų centrui pateikėme teismo dokumentus, tačiau areštas registruose vis dar tebėra. Taigi, nors sprendimas jau priimtas, realiai dar negalime pasakyti, kad mūsų turtas išlaisvintas. Ir vėl turime laukti, kol biurokratinės institucijos atliks savo darbą. Tai tokia ta mano patirtis. Pusę metų reikėjo kovoti dėl to, kad būtų panaikinti pertekliniai turto suvaržymai ir ūkiui būtų sudaryta galimybė normaliai dirbti. O juk per tą laiką niekas nesustabdė nei ūkio įsipareigojimų, nei mokėjimų, nei kitų kasdienių rūpesčių. Ūkininkas privalo vykdyti visus savo įsipareigojimus, tačiau kai valstybės institucijos savo, galima sakyti, neteisėtais sprendimais suriša jam rankas, už pasekmes, panašu, niekas nenori atsakyti“, – mintimis dalijosi D. Steponavičius.
„Į mane, kaip LŽŪT pirmininką, kreipėsi Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) prezidentas Nerijus Gricius, – neseną istoriją prisiminė J. Vilionis. – Sakė, kad vienas ūkininkas jau daugiau nei pusę metų eina bankroto link, nes jam uždėtas turto areštas – areštuota turto už 5 mln. Eur ir dar skirta beveik 140 tūkst. Eur bauda. Žmogus negali nei gyvulių parduoti, nei kitu savo turtu disponuoti, nei pasėlių pasėti. Pinigų nėra, kreditų pasiimti negali, nieko negali daryti. Sakė, supranti, padėk tam žmogui.“ N. Gricius redakcijai teigė, kad tas ūkininkas iš Elektrėnų sav. nežinojo, kaip tokiu atveju elgtis, samdė advokatus ir pats aiškinosi santykius su NMA. LMGAGA, kuri yra LŽŪT narė, natūraliai savo asociacijos nario užtarimo kreipėsi į tarybos pirmininką.
„Paskambinau NMA direktoriui F. Dirginčiui ir paklausiau: „Direktoriau, yra tokia bėda. Kaip būtų galima padėti tam ūkininkui, kad jis bent kiek galėtų pajudėti iš vietos, pradėti dirbti? Juk jo tvartai pilni gyvulių, o žmogus nieko negali daryti.“ Direktorius atsakė, kad pasižiūrės. Kitą dieną vėl jam paskambinau. Jis dar kartą pasakė, kad pasižiūrės. Tada pasiūliau pirmadienį atvažiuoti kartu su ūkininku ir pasikalbėti, kaip būtų galima išspręsti šią problemą. Direktorius sutiko“, – ŪP pasakojo LŽŪT pirmininkas.
Tą dieną J. Vilionis jau buvo iš anksto susitaręs su žemės ūkio ministru K. Mažeika susitikti dėl eilės svarbių reikalų. Norėjo pasikalbėti apie kelionę į Briuselį, taip pat dėl tų 20 mln. Eur – kaip juos paskirstyti ūkininkams už gyvulius ir hektarus, buvo ir kitų klausimų, kuriuos reikėjo aptarti.
„Kai atvažiavome į ministeriją, ūkininkui pasakiau, kad dar turiu laiko, todėl galime nueiti pas ministrą ir pasikalbėti. Kartu nusivedžiau N. Gricių ir ūkininką D. Steponavičių. Pastarasis ministrui papasakojo savo situaciją. Ministras išklausė, pakraipė galvą, matyt, svarstydamas, kaip čia viską išspręsti. Aš pasakiau ministrui, kad dabar važiuosime pas NMA direktorių F. Dirginčių. Tačiau ministras paaiškino, kad direktorius kaip tik dabar turi ateiti į ministeriją, nes yra pakviestas pasikalbėti dėl kitų reikalų. Pasakė, niekur nevažiuokite, palaukite, čia visi pasikalbėsime“, – pasakojo J. Vilionis.
Netrukus atėjo F. Dirginčius, prasidėjo pokalbis. Ūkininkas norėjo išdėstyti savo problemas, tačiau direktorius pareiškė, kad pirmiausia kalbės jis pats. Pradėjo aiškinti, kad čia reikia viską nagrinėti, aiškintis, kažką daryti, keisti ir pan. „Kai NMA direktorius pradėjo taip kalbėti, aš jau supykau. Augalininkystės tarnyboje, sakau, vagia aukso luitus, narkotikai, milijonai, pinigai. Veterinarijos tarnyboje vadovai įklimpę į įvairias istorijas, teismuose visokius jų dalykus nagrinėja. O čia, sakau, tavo vadovaujamoje agentūroje irgi buvo tokių atvejų, kai vadovai patys sau ar savo giminaičiams projektus pasiimdavo. Tai kaip dabar tam ūkininkui elgtis? Kaip jam išgyventi, kaip išsaugoti ūkį? O direktorius vis kartojo: „Aš pasižiūrėsiu, aš pasižiūrėsiu“, – piktinosi LŽŪT pirmininkas.
Vėliau atsirado prielaidų manyti, kad F. Dirginčius pokalbį slapta įrašinėjo. J. Vilionis ŪP dar kartą patvirtino, kad jokio spaudimo NMA direktoriui nedarė. Jis tik klausęs, ar galima padėti tam ūkininkui, kad jis galėtų toliau dirbti ir kad jo ūkis nebankrutuotų. „Dabar sakau: duokite tą įrašą ir parodykite, kaip aš neva terorizavau F. Dirginčių. Ką aš ten pasakiau? Ar aš jį terorizavau dėl kokių nors savo interesų? Ne. Aš kalbėjau apie ūkininką, kuris atsidūrė labai sunkioje padėtyje ir kuriam gresia bankrotas. Norėjau, kad žmogus galėtų dirbti, išlaikyti savo ūkį, parduoti gyvulius ir atsiskaityti už įsipareigojimus“, – teigė ŪP pašnekovas.
Vėliau, J. Vilionio žiniomis, kai F. Dirginčius buvo pakeistas kitu NMA vadovu, tas ūkininkas nuvažiavo į agentūrą aiškintis savo situacijos. Ten su juo kalbėjo jau visai kitaip. Agentūros specialistai pripažino, kad kai kurie sprendimai buvo nelogiški, kad taip neturėjo būti ir kad viską buvo galima išspręsti kitaip. „Tai kaip dabar visa tai suprasti? – stebėjosi J. Vilionis. – Juk jau panaikinti turto areštai, žmogus gali toliau ūkininkauti. Vadinasi, mano reikalavimas ir prašymas padėti tam ūkininkui buvo teisingas. Aš ir sakiau, kad reikia ieškoti sprendimo, kad žmogus nebankrutuotų, nes jam, mano įsitikinimu, buvo nepagrįstai pritaikytos tokios griežtos sankcijos.“ Ir svarbiausia, dėl ko piktinosi LŽŪT pirmininkas, – kaip visa tai vyko anksčiau. Juk tas ūkininkas pasakojo, kad ne kartą bandė patekti į agentūrą, norėjo susitikti su jos vadovybe, pasikalbėti su pačiu direktoriumi F. Dirginčiumi, tačiau jo nepriėmė, neleido normaliai išsiaiškinti situacijos.
„Tai kodėl buvęs direktorius apsimetė nieko nežinantis? Kodėl vaidina, kad nieko nesupranta, kad čia kažkas ne taip? Juk viskas vyko jo vadovaujamoje agentūroje“, – retoriškai klausė J. Vilionis, stebėdamasis, jog dabar jau tie patys agentūros teisininkai sako, kad tokie sprendimai buvo nesąmonė, kad taip negalėjo būti.
Ir štai rezultatas – turto areštai panaikinti. Ūkininkas jau galės parduoti savo gyvulius, galės kreiptis dėl kreditų, pasirūpinti pašarais ir tęsti ūkinę veiklą. „Ką dabar pasakys tie, kurie mane kaltino, kad neva dariau kažkokį spaudimą? Kam aš tą spaudimą dariau ir dėl ko? Juk ne sau kažko prašiau. Neprašiau, kad man kas nors milijoną duotų ar kokią nors asmeninę naudą suteiktų. Aš tik norėjau padėti ūkininkui, kuris atsidūrė beviltiškoje padėtyje. Ne dėl savęs ten ėjau ir kalbėjau“, – redakcijai sakė LŽŪT pirmininkas. Jis taip pat teigė norintis šią istoriją paviešinti plačiau. „Jau viešai pareiškiau ir paprašiau, kad ūkininkai, kurie yra nukentėję nuo NMA sprendimų, kreiptųsi į mus. Tegul praneša „Ūkininko patarėjui“, man, kaip LŽŪT pirmininkui, ir pačiai LŽŪT. Norime žinoti, kiek tokių ūkininkų yra, už ką jie buvo nubausti, kokios sankcijos jiems pritaikytos, kiek jų iki šiol bylinėjasi ir kiek žmonių dėl tokių sprendimų patyrė nuostolių. Deja, daugelis ūkininkų bijo apie tai kalbėti. Bijo, kad paskui vėl sulauks tikrintojų, vėl bus ieškoma, prie ko prikibti“, – įsitikinęs J. Vilionis. Pasak jo, būna įvairiausių situacijų. Tikrinami rezervuarai, mėšlo laikymo vietos, gręžiniai, žiūrima, ar viskas uždengta, ar pedantiškai sutvarkyta. Suranda tikrintojai kokį nors trūkumą ir ūkininkas jau turi problemų. Paskui dėl tokių dalykų žmogus gali negauti išmokų. Arba pas kitą ūkininką atvažiavę ugniagesiai ar aplinkos apsaugos pareigūnai pavaikšto po kiemą, pamato kur nors numestą skudurą ar kokį kitą daiktą ir sako, kad už tai gali skirti mažiausiai 50 Eur baudą. Nubaudžia žmogų, o informacija apie pažeidimą pasiekia NMA. Tada agentūra dar ir išmokas sumažina.
„Tai ar čia teisinga, kai už kažkokį smulkų pažeidimą žmogui skiriama nedidelė bauda, o paskui jis dar praranda didelę dalį jam priklausančių išmokų. Ar tokia sistema yra normali? Ar taip turėtų būti elgiamasi su ūkininkais? – svarstė J. Vilionis ir pateikė daugybę pavyzdžių, kai ūkininkai būna apkaltinami neteisingai, bet dėl to, deja, atsisako kalbėti viešai, nes vis dar bijo to baubo – NMA tikrintojų. Iš tikrųjų, vos ne anekdotas – NMA tikrintojai kartais ūkininko klausia, kodėl tiek mažai obuolių ant medžių arba kodėl ridikai nesudygo. Argi ūkininkas gali garantuoti, kad viskas visada sudygs taip, kaip numatyta taisyklėse?
„Tai štai kokių istorijų yra Lietuvoje. Ir aš manau, kad tokių atvejų gali būti gerokai daugiau. Tik ne visi ūkininkai apie tai kalba, ne visi išdrįsta viešai pasakyti, su kuo susidūrė ir kaip buvo baudžiami. Todėl dabar parašiau oficialų raštą žemės ūkio ministrui. Paprašiau patikrinti ir pateikti duomenis, kiek per F. Dirginčiaus vadovavimo NMA laikotarpį buvo nubausta ūkininkų, kiek buvo iškelta bylų, kiek pinigų NMA turėjo grąžinti į Briuselį ir kiek ūkininkų dėl agentūros sprendimų nukentėjo. Reikia žinoti tikrąjį tokių atvejų mastą“, – įsitikinęs J. Vilionis.
Anot jo, reikia kalbėti ne apie tai, kad kažkas nuėjo pas ministrą ar agentūros direktorių ir paprašė padėti ūkininkui, o apie tai, kodėl apskritai susidaro tokios situacijos, kai žmogus nebegali dirbti, parduoti savo produkcijos ir išlaikyti ūkio. Ir kodėl tik po ilgų aiškinimųsi bei įsikišimo paaiškėja, kad problemą buvo galima išspręsti visai kitaip.
Spalio 6-ąją Lietuvos Angusų asociacijos prezidentas Gintautas Migonis raštu kreipėsi į žemės ūkio ministrą K. Mažeiką. Laiške jis aiškiai įvardijo žalingą NMA praktiką taikant turto areštus, išdėstė įstatymų reikalavimus, kurių, jo manymu, pastaroji institucija piktybiškai nevykdo. „Dėl NMA neatliekamų teisės aktuose numatytų veiksmų žlugdomi Lietuvos ūkiai, – teigiama laiške žemės ūkio ministrui. – Tvarka yra tokia. Teismas patvirtina NMA prašymus dėl laikinų apsaugos priemonių (turto arešto) taikymo, nurodydamas turto arešto apimtis, tačiau nenurodydamas konkretaus turto, kuriam taikomas areštas. Gavęs teismo nutartį, turto arešto registrų tvarkytojas (Registrų centras) laikinai uždeda turto areštą VISAM atsakovo turtui ir VISOMS banko sąskaitoms. Šis turto areštas uždedamas preziumuojant, kad bus atlikti toliau išvardyti veiksmai, apribojantys turto areštą iki teismo sprendime numatytos apimties. Tuo atveju, jei išsamūs areštuojamo turto duomenys nėra nurodyti teismo nutartyje – numatyta ieškovo pareiga per 14 dienų kreiptis į antstolį dėl turto suradimo ir aprašymo. Mano matytose teismo nutartyse (KB „Baltos avies kooperatyvas“, D. Steponavičius ir kt.) nėra išvardytas konkretus areštuojamas ribotos apimties turtas. Preziumuoju, kad ne tik minėtais atvejais, o ir visais kitais agentūros inicijuotų areštų atvejais NMA neatlieka savo pareigos kreiptis į antstolį, todėl neriboto dydžio turto areštas išlaikomas neribotą laiką, taip de facto sustabdant ūkių / įmonių veiklą ir padarant negrįžtamą žalą ūkiams (taip pat ir visam Lietuvos žemės ūkio sektoriui).“
Teismų praktika šiuo klausimu jau yra labai aiški. 2025 m. vasario 5 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) byloje Nr. eAS-299-492/2025 nagrinėjo būtent NMA prašytą 15 tūkst. Eur areštą.
Pirmosios instancijos teismas buvo leidęs lygiaverčiai areštuoti atsakovo turtą ir pinigines lėšas. LVAT tokią nutartį pakeitė.
Teismas nustatė aiškią logiką: pirmiausia – skolininko nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas; tik jeigu tokio turto nėra arba jo nepakanka – turtinės teisės ir piniginės lėšos sąskaitose. LVAT tiesiogiai konstatavo, kad žemesnės instancijos teismas nepagrįstai lygiaverčiai taikė areštą ir turtui, ir piniginėms lėšoms.
Tai yra ypač svarbu todėl, kad čia kalbame ne apie teorinę teisininkų diskusiją, o apie konkretų precedentą byloje, kurios pareiškėja buvo ta pati NMA. Be to, Civilinio proceso kodekso (CPK) 145 straipsnis numato, kad laikinųjų apsaugos priemonių bendra apimtis neturi būti iš esmės didesnė už reikalavimo sumą, o priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir mažiausios žalos principu.
Vykdymo procese CPK 675 straipsnis taip pat įtvirtina principą, kad negali būti areštuojama iš esmės daugiau turto, negu reikia skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Teismų praktika šią nuostatą aiškina kaip reikalavimą skolininko nuosavybės teises riboti proporcingai išieškotinai sumai.
LVAT praktikoje nuosekliai kartojama ir platesnė taisyklė: užtikrinimo priemonė turi būti adekvati siekiamam tikslui, negali pažeisti proporcingumo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.
LMGAGA prezidentas N. Gricius ŪP teigė, kad jau reikėtų viešai kalbėti ir panagrinėti šią situaciją, mat susiformavusi sistema veikia tikrai ne ūkininko naudai. „Ūkininkas įstumiamas į labai keblią situaciją. Kai teikiamas projektas, NMA reikalauja bent trijų komercinių pasiūlymų, iš kurių pasirenkamas pigiausias. Tačiau šiame etape apie būsimos sutarties sąlygas dar niekas nekalba – pateikiami tik komerciniai pasiūlymai. Kai projektas patvirtinamas ir agentūra sudaro paramos sutartį, ūkininkas jau turi tartis su projekto vykdytojais, rangovais ar tiekėjais dėl konkrečių darbų ir jų atlikimo sąlygų. Šiuo atveju kalbame apie statybos rangovus, tačiau kitais atvejais tai gali būti ir žemės ūkio technikos tiekėjai. Kai projektas ir paraiška jau patvirtinti, rangovai ar tiekėjai pradeda diktuoti jiems naudingas sutarties sąlygas. Būtent tada, sudarant sutartį tarp užsakovo – ūkininko – ir rangovo ar tiekėjo, ūkininkas atsiduria įspraustas į tam tikrus rėmus. Jo galimybės derėtis tampa labai ribotos. Žinoma, jis gali sutarties nepasirašyti, tačiau dažniausiai ją pasirašo, nes projektas jau patvirtintas ir jį reikia įgyvendinti“, – aiškino N. Gricius.
Tuomet prasideda pats projekto įgyvendinimas. Jeigu rangovas ima netinkamai vykdyti savo įsipareigojimus, vilkina darbus ar kyla kitų problemų, padėtis tampa sudėtinga, ypač jei artėja projekto įgyvendinimo termino pabaiga. Rangovas dažniausiai neprisiima didesnės atsakomybės, nes pats yra parengęs sau palankias sutarties sąlygas. Jam negresia tokie dideli finansiniai ar kitokie nuostoliai, kokie gali tekti ūkininkui. Todėl visas spaudimas tenka būtent ūkininkui. Pasitaiko, kad suteiktų paslaugų kokybė neatitinka ūkininko lūkesčių, darbai atliekami ne taip, kaip buvo numatyta, arba paprasčiausiai nekokybiškai.
„Čia ir slypi didžiausia problema, – įsitikinęs ŪP pašnekovas. – Agentūra iš esmės priverčia pasirinkti pigiausią pasiūlymą, tačiau sutarties sąlygų derinimą palieka pačiam ūkininkui ir rangovui. O rangovas, jau žinodamas, kad projektui skirtos lėšos, įgyja galimybę spausti ūkininką – tiek dėl darbų kokybės, tiek dėl jų apimties ar kitų sąlygų. Tokia sistema sudaro prielaidas piktnaudžiauti susiklosčiusia padėtimi. Be to, projekto įgyvendinimo metu pakeisti rangovą yra labai sudėtinga. Tam sukurtas toks biurokratinis mechanizmas, kad praktiškai tai tampa beveik neįmanoma. Ypač jeigu projektas jau artėja prie pabaigos arba baigiasi jo įgyvendinimui numatytas terminas ir ūkininko prisiimtų įsipareigojimų vykdymo laikas.“ Anot LMGAGA lyderio, tai yra didžiulė sisteminė problema. Kalbant konkrečiai apie šį Elektrėnų sav. ūkininko atvejį, jis labai aiškiai parodo, kad agentūra į ūkininko interesus žvelgia atmestinai. NMA biurokratinis mechanizmas veikia tarsi automatas, nepakankamai įsigilinantis į konkrečias aplinkybes.
„Elektrėnų sav. ūkininkas buvo įrašytas kone į blogiausių projektų vykdytojų sąrašą, sudarant įspūdį, kad vos nebuvo pasisavintos paramos lėšos. Tačiau iš tikrųjų projektas buvo įgyvendinamas, darbai tęsiami, buvo perkami galvijai ir vykdomi kiti numatyti įsipareigojimai. Todėl man susidaro įspūdis, kad visas šis biurokratinis aparatas dirba ne tiek ūkininko naudai, kiek taip, kaip patogiau patiems biurokratams. Būtent čia ir matau pagrindines problemas. Manau, kad nuo tokios sistemos yra nukentėjęs tikrai ne vienas ūkininkas, tik ne visi ryžtasi kovoti. Kai kurie tiesiog numoja ranka, grąžina agentūrai gautas paramos lėšas arba apskritai atsisako toliau įgyvendinti projektą“, – aiškino N. Gricius. Būtent toks nepakankamas agentūros bendradarbiavimas su paramos gavėjais – ūkininkais – ir sukelia šias problemas. Šis konkretus atvejis parodo, kad problema yra reali, o jos mastas gali būti gerokai didesnis. LMGAGA prezidento įsitikinimu, tai aktualu ne vienam ūkiui ar vienam rajonui, bet visos Lietuvos ūkininkams.
... Taigi, kol buvo ieškoma tariamų kaltųjų ministro kabinete, tikroji problema slėpėsi pačios NMA koridoriuose, kur biurokratiniai sprendimai ūkininkui vos nekainavo viso gyvenimo darbo. Dabar, kai NMA sutiko sušvelninti turto areštą, kyla gerokai nepatogesnis klausimas: kas atsakys už daugiau nei pusę metų paralyžiuotą ūkio veiklą ir kodėl šios istorijos eskaluotojams labiau rūpėjo ministro pokalbis, o ne ūkininko likimas? O gal visa ši audra stiklinėje buvo keliama tam, kad visuomenė žiūrėtų į Žemės ūkio rūmų įstatymą klibinantį ministro kabinetą, tik nepastebėtų, kas iš tiesų dedasi pačioje NMA?
– Kodėl taip atsitiko, kad tik po apsilankymo pas žemės ūkio ministrą K. Mažeiką Elektrėnų sav. ūkininkui D. Steponavičiui pavyko išvengti ūkio bankroto?
– Svarbu pažymėti, kad NMA 2026 m. kovo 17 d. sprendimu Paramos gavėjui pritaikyta 138 369,06 Eur sankcija nėra panaikinta ar pakeista. Pažymėtina, kad tik po pasikeitusių aplinkybių dėl Pareiškėjo įkeičiamo turto vertės ir būklės teismo nutartimi buvo keičiama reikalavimo užtikrinimo priemonė, atitinkanti proporcingumo principą.
– Kodėl po susitikimo su NMA teisininkais ūkininkui pasisekė išspręsti 9 mėn. trukusią problemą?
– Pareiškėjas kreipėsi į NMA, susitikimo metu buvo sprendžiamas klausimas išimtinai tik dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo proporcingumo ir galimybės surasti abiem šalims priimtiną sprendimą dėl ES ir Lietuvos Respublikos finansinių interesų užtikrinimo ir reikalavimo užtikrinimo priemonių proporcingumo.
Klausimas ir toliau buvo sprendžiamas teisiniu keliu, visi sprendimai buvo patvirtinti teismo.
Paramos gavėjas įsipareigojo atnaujinti tam tikrą viešuosiuose registruose esančią informaciją, ištaisyti kitus trūkumus.
Juos ištaisęs, t. y. atsiradus naujoms aplinkybėms, paramos gavėjas kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti nutartimi taikomas reikalavimo užtikrinimo priemones. NMA pateikė teismui nuomonę, kurioje nurodė, kad tam neprieštarauja, nes turto vertė ir būklė atitinka ir yra pakankama NMA reiškiamo reikalavimo užtikrinimui.
Teismas peržiūrėjo papildomai pateiktus įrodymus ir įvertino pasikeitusius duomenis dėl areštuojamo turto vertės bei būklės ir pakeitė teismo ankščiau taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones.
Jūsų klausime įvardyta informacija dėl 9 mėn. trukmės yra tikslintina – nuo pirmąja teismo nutartimi priimto sprendimo iki naujos šį sprendimą pakeitusios teismo nutarties praėjo 5 mėn.
– Kodėl NMA per 14 d. nesikreipė į antstolį dėl šio ūkininko areštuoto turto ir sankcijų įvertinimo?
– NMA atliko veiksmus pagal teismo nutarties nurodymus. Nurodymo kreiptis į antstolį nebuvo.
Autoriaus, Deimanto STEPONAVIČIAUS ir freepik.com nuotraukos
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.