„Mūsų tarnyba pati taip pat kreipėsi į AAP platintojus ir importuotojus ar jų atstovus bei atlieka papildomus vertinimus, kad daugėtų registruotų AAP ir būtų pateiktos paraiškos arba išplėsti kai kurių AAP naudojimo pareiškiniai dokumentai. Pvz., jeigu tinka žirniams, gal tiktų ir pupoms. Be to, ir AAP paklausa kartais būna palyginama su vienais ar kitais mūsų kaimynais, matuojant vien tik skaičiais, bet neįsigilinant į turinį, kam mažesnis ar didesnis AAP kiekis yra skirtas. Štai Lenkija turi labai daug AAP, skirtų daržovėms, kaulavaisiams – obuoliams, kriaušėms, trešnėms. O Lietuvoje to nėra. Ir kartais „nuogi“ skaičiai neatskleidžia viso turinio. Didžiausius nuogąstavimus girdime iš grūdinių kultūrų augintojų. Vis tik negalėtume teigti, kad drastiškai mažėja AAP ar veikliųjų medžiagų.
Europos Sąjungoje (ES) AAP gali būti dešimtys prekinių pavadinimų, bet veiklioji medžiaga – ta pati. Tai galima palyginti su įvairių pavadinimų šokoladu, kurį gamina, pvz., penkios įmonės, bet jo sudėtyje yra ta pati kakava. Tarnybos atlieka papildomus vertinimus savarankiškai ir dar kreipiasi į platintojus bei gamintojus, kad šie pateiktų papildomas paraiškas praplėsti AAP naudojimo paskirtį. Tada atsiranda ir didesnis vieno ar kito AAP naudojimo spektras.
Mūsų speciali patariamoji ekspertų grupė paskutinį kartą buvo susirinkusi vasario 11-ąją. Nors šios grupės sudėtis patvirtinta VAT direktoriaus įsakymu, joje dalyvauja ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro bei įvairių asociacijų atstovai. Tai tokia platforma, kurioje girdime nuomones ir galime iš karto operatyviai reaguoti. Tai pasiteisinęs formatas, mes renkamės spręsti aktualių klausimų šiandien ar tų, kurie dar gali atsirasti.“
„Kodėl trūksta veikliųjų medžiagų? Reikia pasižiūrėti 20, o gal šiek tiek daugiau metų atgal, kai tuo metu ES buvo registruotos 987 veikliosios medžiagos, šiandien yra šiek tiek daugiau nei 350, o iš jų Lietuvoje – 150. Jeigu analizuotume trumpesnį laikotarpį, pvz., šešerius metus, tai per šį laiką buvo uždraustos 84 cheminės veikliosios medžiagos, iš sąrašo išbrauktos 5 biologinės ir 7 vadinamosios bazinės medžiagos. Per tą laikotarpį registruota tik viena nauja veiklioji medžiaga. Tad labai akivaizdu, kokios tendencijos ir kodėl ūkininkai sako, kad mažėja produktų, mažėja legalių sprendimų. Kalbant dar plačiau, žaliojo kurso fone, buvo manoma, kad visas problemas išspręs biologiniai produktai, jog biologinė apsauga bus tarsi kažkokia auksinė kulka, bet taip neatsitiko. Pirma, biologiniai produktai turi labai siaurą veikimo spektrą, ir jeigu norime pakeisti vieną cheminį, tai jį reikėtų keisti penkiais, šešiais ar dar didesniu kiekiu biologinių produktų. Be to, biologinių produktų kelias iki vartotojo irgi yra gana ilgas ir sudėtingas. Jeigu lygintume situaciją ES su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, pamatytume, kad ES labai stipriai atsilieka nuo kitų pasaulio regionų.
Tai, kad VAT pranešė registravusi naujus penkis AAP, iš dalies yra tiesa, iš dalies netiesa – todėl, kad produktai nauji, bet veikliosios medžiagos tai juk senos. Iš esmės nauji produktai galbūt keičia kažkokias rinkos sąlygas, daro didesnį pasirinkimą tarp AAP naudotojų, bet nesukuria naujo sprendimo. Todėl turėtume akcentuoti kompanijas, kurios investuoja į inovacijas, ir palengvinti inovatyvių sprendimų kelią iki vartotojo, nes priešingu atveju iš tikrųjų pasirinkimo asortimentas bus vis mažesnis ir mažesnis. Šis inovatyvių produktų kelias iki vartotojo yra labai ilgas ir labai sudėtingas. Reikia atlikti daugiau nei 100 tyrimų ir procesas trunka jau ne šešerius metus, skaičiuojama, kad atlikti tyrimus, surinkti duomenis, parengti dokumentaciją užtrunka 6–8 metus, o po to dar registracijos procesas yra ne trumpesnis kaip 6 metai, o dažnai ir 10 ar daugiau metų. Šis procesas ilgas ir dėl to, kad nueita tokiu keliu, jog AAP buvo uždraudžiami neužtikrinant, kad jiems bus alternatyvų. Šiandien susiduriame su tokia situacija, kad rinkoje mažėja legalių produktų.
Jeigu atkreipėte dėmesį, VAT pranešime teigiama, kad registruotas produktas, pavadintas kalkių siera. Iš tikrųjų tai yra kalcio polisulfidas, jo naudojimo norma – 18 l/ha. Tai prisiminkime žaliojo kurso kalambūrą – sumažinti AAP naudojimą iki 2030 m. per pusę. Kai mes keičiame 200 g/ha sintetinį fungicidą tokiu mineraliniu junginiu, kurio reikia 18 l/ha, mano klausimas – kaip kiekine išraiška mes tą naudojimą mažinsime?
Dar svarbu. Registracijos tikslais ES buvo suskirstyta į tris zonas. Tai pietinė, centrinė ir šiaurinė zona. Mes kartu su Latvija, Estija ir Skandinavijos šalimis priskirti šiaurinei zonai. Esame kitoje zonoje nei Lenkija, bet galime pasinaudoti vadinamąja abipusio duomenų pripažinimo procedūra, kai Lenkijos registracija yra pripažįstama Lietuvoje.
Tačiau mes kartu su lenkais esame toje pačioje klimato zonoje pagal Europos ir Viduržemio jūros organizacijos skirstymą žemėlapyje. Todėl, taikant abipusio duomenų pripažinimo procedūrą, tie produktai, kurie yra Lenkijoje, galėtų būti pas mus registruojami, bet Lietuva turi savo nacionalinius reikalavimus. Kol Lietuva taikys nacionalinės registracijos procedūras, nes produktų registracija yra nacionalinė, tol bus tokia situacija.
Dabar veikia tik toks mechanizmas – jeigu Lietuvoje nėra produkto, kuriuo galima išspręsti vieną ar kitą problemą, pvz., išplitę skėriai, o prieš juos nėra užregistruoto produkto, išduodamas trumpo galiojimo – 120 dienų – ir tada galima tą produktą atsivežti. Bet yra didelė biurokratija, reikia pateikti daug dokumentų ir prieš, ir po atvežimo.
Kitas dalykas – sunkiai prognozuojamas procesas, nes AAP turi būti pagaminti, o gamyba planuojama atsižvelgiant į pramonės ir net ūkininkų poreikius. Būtų daug geriau, kad Lietuva turėtų platesnio asortimento AAP pasirinkimą, tada visiems būtų paprasčiau planuoti veiklas, nes 120 dienų leidimas – tai kaip defibriliatorius, ištikus klinikinei mirčiai. Taip, kai kuriais atvejais jis sprendžia problemas, bet, žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, vis dėlto reikėtų persvarstyti nacionalinius kriterijus, kurie trukdo produktų patekimui į rinką bei turėti didesnį AAP asortimentą.“
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. kovo 10 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.