Augančios pajamos išgelbėjo Kalėdas: kodėl žuvies brangimas nepavertė švenčių prabanga

Vis dėlto naujausia Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) analizė atskleidžia intriguojantį paradoksą: žuvies produktai per penkerius metus pabrango apie trečdalį, tačiau šventės daugeliui šeimų tapo netgi lengviau įperkamos – vidutinės pajamos augo kur kas sparčiau.

Gruodį žuvies pardavimai išauga iki 7 kartų

Pasak dr. Irmos Jankauskienės, ŽŪDC Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovės, gruodį žuvies paklausa Lietuvoje pasiekia metines aukštumas. Didžiųjų prekybos tinklų statistikos analizė rodo, silkės parduodama 5–6 kartus, o karpio – net 6–7 kartus daugiau nei įprastai.

Tai vieni ryškiausių sezoninių pokyčių maisto rinkoje. Jie rodo, kad žuvis šventėms pasirenkama ypač dažnai – ji atsiduria ir ant Kūčių, ir ant Kalėdų stalo.

Kuri žuvis populiariausia?

Statistika rodo, kad šventiniu laikotarpiu daugiausia suvartojama karpio – apie 1,5 kg. Karpis, tradiciškai laikomas Kūčių stalo simboliu, populiarus ir per Kalėdas.  Antroje vietoje – jūrinė lydeka (1 kg), trečioje – menkės filė (1,0–1,2 kg).

Lietuviai renkasi ir kelias silkės rūšis: apie 0,8 kg sūdytos silkės ir 0,7 kg silkės filė. Tai atskleidžia, kad šventinis stalas išlaiko pusiausvyrą tarp tradicinių ir modernesnių patiekalų.

Sūdyta silkė – brangimo rekordininkė

Nors šventinio stalo meniu nesikeičia, tačiau kainos – keičiasi nuolat. Labiausiai brango sūdyta silkė: per penkerius metus jos kaina šoktelėjo 78 proc., daugiau nei bet kurio kito šventinio produkto.

Menkės filė brango 55 proc., jūrinė lydeka – apie 30 proc., o karpis, nors gruodį perkamas labiausiai, per penkerius metus pabrango tik 21 proc. Tai vienas žemiausių augimų visoje žuvies kategorijoje.

Toks kontrastas kuria įdomų švenčių ekonomikos paradoksą: sparčiausiai brangsta ne prabangūs produktai, o tie, kurie paprastai laikomi kukliausiais.

„Šventinis stalas labai gerai atspindi lietuvių įpročius: nors kainos keičiasi, pasirinkimai išlieka tie patys. Tradiciniai produktai brangsta sparčiau, nes būtent juos žmonės renkasi dažniausiai, tačiau vartojimo kiekiai parodo, kad šių patiekalų lietuviai atsisakyti neketina“, - aiškina dr. Irma Jankauskienė, ŽŪDC Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovė.

Pagrindinių žuvies produktų brangimas per 5 metus

Kaip keitėsi žuvies krepšelio kaina – amerikietiški kalneliai

Skaičiuojant visų produktų sumą, vidutinės šeimos 4,5 kg žuvies krepšelis šiemet kainuoja 35,43 euro.
2021 m. toks pats krepšelis būtų kainavęs apie 26 eurus – vadinasi, per penkerius metus jis pabrango maždaug 36 procentais.

Pasak ŽŪDC Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vyriausiojo ekonomisto dr. Evaldo Stankevičiaus, kainų augimą pastaraisiais metais skatino brangstanti energija, transportas, svyruojančios žaliavų kainos ir augantys perdirbimo kaštai. Todėl labiausiai pabrango produktai, jautriausi šiems pokyčiams – sūdyta silkė ir menkė.

Per pastaruosius trejus metus šventinio krepšelio kaina patyrė tikrą amerikietiškus kalnelius. 2022–2023 m. ji kilo sparčiausiai – po 14–16 proc. kasmet.
Po tokio šuolio 2024 m. atnešė palengvėjimą: kainos ne tik sustojo, bet ir nežymiai smuktelėjo (–0,7 proc.). Šiemet augimas vos pastebimas – 3,4 proc., tad kainų kreivė pagaliau stabilizuojasi.

Šventinio žuvies krepšelio kaina 2021–2025 m.

Pajamos augo sparčiau nei žuvies kaina

Vis dėlto kyla klausimas: ar vien brangstantys produktai reiškia ir brangstančias šventes?

ŽŪDC analizė rodo priešingą vaizdą – žuvies kainos nevertinamos atskirai nuo platesnio ekonominio konteksto. Per penkerius metus gyventojų pajamos augo kur kas sparčiau nei šventinio krepšelio vertė: vidutinis atlyginimas „į rankas“ padidėjo 57 proc., o minimalioji alga – net 66 proc.

2021 m. žuvies krepšelis sudarė 2,79 proc. vidutinio atlyginimo, 2025 m. – jau tik 2,43 proc. Tai reiškia, kad šventinio stalo našta sumažėjo, nors produktai brango. Tai viena retų situacijų, kai produktai brango, tačiau žmonėms jie tapo santykinai lengviau įperkami.

„Žuvies krepšelis per penkerius metus nepigo, tačiau reali jo našta sumažėjo. Pajamų augimas buvo spartesnis nei pagrindinių žuvies produktų brangimas, todėl daugumai gyventojų šventės netapo finansiškai sunkesnės. Vis dėlto mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms kainų pokyčiai vis dar labiau jaučiami“, – komentuoja dr. Evaldas Stankevičius.

Kalėdų stebuklas: tradicijos stipresnės už kainas

Galiausiai ryškėja viena paprasta tendencija: labiausiai brangsta ne prabangūs, o patys tradiciškiausi šventiniai produktai. Sūdyta silkė, ilgai buvusi kuklus Kūčių patiekalas, pabrango labiausiai, o karpis išliko stabiliausios kainos produktas.

Gruodžio pardavimai rodo, kad lietuviai tradicijų laikosi tvirtai – žuvis tebėra neatsiejama šventinio stalo dalis, o suvartojami kiekiai išlieka praktiškai tokie pat. Tai ir sukuria Kalėdų ekonomikos paradoksą: tradicijos gali brangti, tačiau žmonių įpročių tai nepakeičia.

---

ŽŪDC kainų analizė atlikta remiantis didžiųjų prekybos tinklų parduotuvių duomenimis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Marijampolėje. Vidutinėms kainoms apskaičiuoti akcijos ir laikini pasiūlymai nebuvo vertinami.

ŽŪDC informacija