Kaunas +3,1 °C Debesuota
Pirmadienis, 11 Geg 2026
Kaunas +3,1 °C Debesuota
Pirmadienis, 11 Geg 2026




„Energy cells“ nuotr.

Augant komercinių balansavimo paslaugų pasiūlai, „Litgrid“ mažina „Energy cells“ teikiamos balansavimo paslaugos apimtį

2026/05/05


Padidink tekstą

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ nuo gegužės mėnesio mažina iš energijos kaupimo sistemos operatorės „Energy cells“ perkamos balansavimo paslaugos (aFRR) apimtį. Kaip ir planuota, prie elektros perdavimo tinklo prisijungus naujiems komerciniams baterijų parkams ir „Litgrid“ atlikus rinkos pakankamumo analizę, tokį sprendimą patvirtino Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). 

„Prie Lietuvos elektros perdavimo sistemos jau prisijungė pirmosios komercinės baterijų energijos kaupimo sistemos ir pradeda dalyvauti balansavimo energijos rinkoje, todėl, kaip ir planavome, mažiname paslaugų, perkamų iš „Energy cells“, apimtį. Kaip paskirtoji kaupimo sistemos operatorė, ši bendrovė visų pirma teikia  perdavimo sistemai būtiną izoliuoto darbo rezervo paslaugą. Siekdami  užtikrinti patikimą elektros sistemos veikimą ir sumažinti elektros kainą galutiniams vartotojams, iš jų įsigyjame nedidelę dalį balansavimo paslaugų. Toliau stebime situaciją, atliekame reguliarius skaičiavimus, vertiname balansavimo pajėgumų rinkos pakankamumą ir, augant pasiūlai balansavimo rinkoje, planuojame paslaugas įsigyti tik iš nesusijusių rinkos dalyvių“, – sako Donatas Matelionis, „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas.

Pagal  VERT sprendimą, nuo gegužės 1 d. maksimali nustatyta galia, kuria „Energy cells“ galės teikti automatinio dažnio atkūrimo rezervo (aFRR) paslaugą, yra 30 MW. Iki šiol šiai balansavimo paslaugai „Energy cells“ buvo nustatyta 40 MW maksimali riba. 

Paklausos mažinimo išteklių naudojimas leidžia nepertraukiamai užtikrinti reikiamus balansavimo pajėgumus ir sumažinti bendrus balansavimo pajėgumų kaštus vartotojams išvengiant privalomo dujinių elektrinių aktyvavimo. „Energy cells“ paklausos mažinimo ištekliai sukūrė 26,5 mln. Eur ekonominę vertę balansavimo rinkai per pastaruosius 12 mėnesių, o reali nauda buvo dar didesnė dėl mažesnio poreikio užsakyti brangesnius balansavimo pajėgumus rinkoje.

Šiuo metu elektros sistemos balansavimui naudojami ištekliai yra įtraukti į rinkos optimizavimo mechanizmą kaip paklausos mažinimo ištekliai (angl. demand reduction resources). Estijoje ir Latvijoje šiuos išteklius valdo elektros perdavimo sistemų operatorės, o Lietuvoje – elektros energijos kaupimo sistemos operatorė „Energy cells“. Šios bendrovės negauna atlygio už šių įrenginių balansavimo pajėgumus – jie aukcionų metu įtraukiami į pasiūlymų sąrašą už nulinę kainą.  

Praėjusių metų lapkritį Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės paskelbė balansavimo paslaugų iš susijusių paslaugos teikėjų ar valdomų įrenginių atsisakymo planą. Kai rinkos sąlygomis veikiančių kaupiklių aFRR pajėgumas taps pakankamas sistemos poreikiams užtikrinti, ši paslauga bus perkama tik iš nesusijusių rinkos dalyvių ir „Energy cells“ nebus naudojami balansavimo paslaugų teikimui.

Balansavimui naudojamų susijusių įrenginių apimtis gali būti keičiama kiekvienos iš valstybių nacionalinių reguliavimo institucijų (Lietuvoje – VERT) sprendimu.

„Litgrid“ kas tris mėnesius atlieka rinkos pakankamumo analizę, remiantis ja VERT sprendžia dėl aFRR paslaugos pirkimo sumažinimo arba atsisakymo iš „Energy cells“.

Iš viso balansavimo pajėgumų rinkos poreikis Baltijos šalyse 2026 metais siekia apie 1600 MW, iš kurių dažnio išlaikymo rezervo (FCR) poreikis siekia 28 MW, automatinio dažnio atkūrimo rezervo (aFRR) – 96–120 MW (aktyvavimui aukštyn) ir 104–120 MW (aktyvavimui žemyn), rankinio dažnio atkūrimo rezervo (mFRR) – 580–604 MW (aktyvavimui aukštyn) ir 675–691 MW (aktyvavimui žemyn).

 

„Litgrid“ informacija

Dalintis
2026/05/11

Pieno produktų rezervas: gelbėjimo ratas sektoriui?

Pieno sektoriui neišbrendant iš krizės, raginama sukurti nacionalinį pieno miltelių ir sviesto rezervą, superkant pieną iš pripažintų žemės ūkio kooperatyvų. Ši ir kitos priemonės minimos Lietuvos socialdemokratų partij...
2026/05/11

Žemės ūkio paskirties žemė: ką svarbu žinoti apie paskirties keitimo galimybes

Įsigyjant ar valdant žemės ūkio paskirties žemę svarbu žinoti, kad jos naudojimui taikomos aiškios taisyklės. Praktikoje vienas dažniausių klausimų būna dėl galimybės keisti šios žemės paskirtį ir naudoti ją kitai veiklai. Nacionalin...
2026/05/11

„Norvelita“ pernai pasitraukė iš Ukrainos, tikisi toliau dirbti pelningai

Žuvies produktų gamybos ir prekybos grupė „Norvelita“, pernai uždirbusi 11,5 mln. eurų grynojo pelno, galutinai pasitraukė iš Ukrainos pardavusi nuomotas gamybos patalpas.
2026/05/10

Ar tikrai tuoj neliks miškų?

Viešojoje erdvėje dažnai pasigirsta nuogąstavimų apie esą masiškai kertamus miškus Lietuvoje. Pasak miškininkystės sektoriaus atstovų, dalijimasis emocijas provokuojančiais kirtimų vaizdais visuomenėje sėja nepagrįstą p...
2026/05/10

Limuzinų augintojas: reikalavimų kartelė – aukščiausia, bet išmokos – mažiausios

Kelmės r. Ūpainių k. ūkininkas Vytautas Barkauskas pirmuosius limuzinus įsigijo prieš tris dešimtmečius. Tuomet iš Vokietijos buvo įvežta dešimt telyčių ir bulius reproduktorius. Patyręs limuzinų augintojas nuo „Ū...
2026/05/10

Kiek sveria miestas? Nuo dangoraižių iki taršos pėdsakų

„Tankiai užstatytuose miestų centruose apkrova gruntui gali siekti 5–20 tonų vienam kvadratiniam metrui. Vadinasi, vieno kvadratinio kilometro miesto apkrova gali siekti iki 20 mln. tonų, o kai kuriuose didmiesčiuose bendra urbanistinė...
2026/05/10

Atnaujintas paraiškų teikimo grafikas: rudenį startuos papildomi kvietimai investicijoms į valdas

Pasikeitė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinių priemonių paraiškų priėmimo tvarkaraštis. Svarbiausia naujiena ūkininkams – šių metų pabaigoje numatyti du papildomi ...
2026/05/10

Per savaitę ES šalyse dyzelino ir benzino kainos pakilo

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, Europos Sąjungos šalyse vidutinė svertinė benzino kaina per savaitę padidėjo 1,1 proc., o dyzelino kaina kilo 0,1 procento. Lietuvos degalinėse per savaitę vidutinės mažmeninės benzino ir dyzelino ...