„Prie Lietuvos elektros perdavimo sistemos jau prisijungė pirmosios komercinės baterijų energijos kaupimo sistemos ir pradeda dalyvauti balansavimo energijos rinkoje, todėl, kaip ir planavome, mažiname paslaugų, perkamų iš „Energy cells“, apimtį. Kaip paskirtoji kaupimo sistemos operatorė, ši bendrovė visų pirma teikia perdavimo sistemai būtiną izoliuoto darbo rezervo paslaugą. Siekdami užtikrinti patikimą elektros sistemos veikimą ir sumažinti elektros kainą galutiniams vartotojams, iš jų įsigyjame nedidelę dalį balansavimo paslaugų. Toliau stebime situaciją, atliekame reguliarius skaičiavimus, vertiname balansavimo pajėgumų rinkos pakankamumą ir, augant pasiūlai balansavimo rinkoje, planuojame paslaugas įsigyti tik iš nesusijusių rinkos dalyvių“, – sako Donatas Matelionis, „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas.
Pagal VERT sprendimą, nuo gegužės 1 d. maksimali nustatyta galia, kuria „Energy cells“ galės teikti automatinio dažnio atkūrimo rezervo (aFRR) paslaugą, yra 30 MW. Iki šiol šiai balansavimo paslaugai „Energy cells“ buvo nustatyta 40 MW maksimali riba.
Paklausos mažinimo išteklių naudojimas leidžia nepertraukiamai užtikrinti reikiamus balansavimo pajėgumus ir sumažinti bendrus balansavimo pajėgumų kaštus vartotojams išvengiant privalomo dujinių elektrinių aktyvavimo. „Energy cells“ paklausos mažinimo ištekliai sukūrė 26,5 mln. Eur ekonominę vertę balansavimo rinkai per pastaruosius 12 mėnesių, o reali nauda buvo dar didesnė dėl mažesnio poreikio užsakyti brangesnius balansavimo pajėgumus rinkoje.
Šiuo metu elektros sistemos balansavimui naudojami ištekliai yra įtraukti į rinkos optimizavimo mechanizmą kaip paklausos mažinimo ištekliai (angl. demand reduction resources). Estijoje ir Latvijoje šiuos išteklius valdo elektros perdavimo sistemų operatorės, o Lietuvoje – elektros energijos kaupimo sistemos operatorė „Energy cells“. Šios bendrovės negauna atlygio už šių įrenginių balansavimo pajėgumus – jie aukcionų metu įtraukiami į pasiūlymų sąrašą už nulinę kainą.
Praėjusių metų lapkritį Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės paskelbė balansavimo paslaugų iš susijusių paslaugos teikėjų ar valdomų įrenginių atsisakymo planą. Kai rinkos sąlygomis veikiančių kaupiklių aFRR pajėgumas taps pakankamas sistemos poreikiams užtikrinti, ši paslauga bus perkama tik iš nesusijusių rinkos dalyvių ir „Energy cells“ nebus naudojami balansavimo paslaugų teikimui.
Balansavimui naudojamų susijusių įrenginių apimtis gali būti keičiama kiekvienos iš valstybių nacionalinių reguliavimo institucijų (Lietuvoje – VERT) sprendimu.
„Litgrid“ kas tris mėnesius atlieka rinkos pakankamumo analizę, remiantis ja VERT sprendžia dėl aFRR paslaugos pirkimo sumažinimo arba atsisakymo iš „Energy cells“.
Iš viso balansavimo pajėgumų rinkos poreikis Baltijos šalyse 2026 metais siekia apie 1600 MW, iš kurių dažnio išlaikymo rezervo (FCR) poreikis siekia 28 MW, automatinio dažnio atkūrimo rezervo (aFRR) – 96–120 MW (aktyvavimui aukštyn) ir 104–120 MW (aktyvavimui žemyn), rankinio dažnio atkūrimo rezervo (mFRR) – 580–604 MW (aktyvavimui aukštyn) ir 675–691 MW (aktyvavimui žemyn).
„Litgrid“ informacija