Bankininko akimis: kas bus, jei ūkininkas taps UAB

Įsiskolinę „iki lubų“

Paskolų bankuose ar kredito unijose, R. Juknevičiaus teigimu, turi didžioji dalis ūkininkų, nemažai jų įsiskolinę „iki lubų“ – tiek, kiek apskritai bankai imasi kredituoti, įvertindami galimybę atskaityti. Tik pavieniai ūkininkai vadovaujasi filosofija neinvestuoti skolintų lėšų, o tik savas. „Būtent dėl tokios politikos jie yra mažesnių ūkių savininkai. Kuo didesnis ūkis, tuo didesnį kiekį paskolų jis yra prisiėmęs“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo LŪS vadovas.

Jis įvardijo ir tendenciją: anksčiau paskolos būdavo trumpalaikės – trejiems metams, išimtiniais atvejais – iki penkerių, o dabar tampa dar ilgesnės – septyneriems metams ar net dar ilgesniam laikotarpiui, ypač kai ūkio galimybės atsikaityti yra kuklios.

ŪP pašnekovo žodžiais, tai labiausiai susiję su žemės įsigijimu, nes žemės rinka nuo 2014 m. yra labai suaktyvėjusi. „Dažnu atveju žemė tik teoriškai yra ūkininko, o realybėje ji užstatyta bankui, – tvirtino R. Juknevičius. – Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymas kalba apie didesnį ūkininkų pelno apmokestinimą, tai reiškia, kad ūkininko galimybės atsiskaityti su banku gali labai pablogėti. Stambieji ūkininkai įsiskolinę labiausiai, o mokesčių progresyvumas gali lemti, kad pelnas bus apmokestintas daugiau nei 100 proc., palyginti su tuo, kiek už pelną mokėjo iki šiol.“

LŪS pirmininko žodžiais, ūkininkai, kurie matė perspektyvą, rizikavo ir investavo, statomi į nepatogią padėtį. „Mokesčių pokyčiai pablogins galimybes skolintis, jei ūkininkas susidurs su sunkumais, reikės peržiūrėti esamas sutartis, bus nustatytas mažesnis EBITDA, sutarčių pakeitimas bus labai neparankus ūkininkams. Perėjimas į kitą formą bankams neatrodys elementarus ir priimtinas dėl paprastos priežasties: jei būdamas fizinis asmuo ūkininkas už kreditą atsakė visu savo turtu, tapus juridiniu asmeniu, savo reikmėms įsigytu automobiliu, pastatytu gyvenamuoju namu ūkininkas jau neberizikuos. Kadangi palūkanos atspindi projekto rizikingumą, jos neišvengiamai didės“, – konstatavo R. Juknevičius.

Pasidalyti savo įžvalgomis ŪP paprašė „Luminor“, SEB, „Swedbank“, „Citadele“ ir „Artea“ bankus, „Kreda“ ir LKU kredito unijas. Atsakymus gavome tik iš keturių, belieka tikėtis, kad jie sumažins ūkininkų nerimą ir nuogąstavimus.

Kieno portfelis didžiausias?

Anksčiau daugiausia žemdirbių skolinosi iš tuomečio Žemės ūkio banko, kuris, kelis kartus pakeitęs pavadinimą, dabar vadinasi „Luminor“. „Yra ūkininkų, kurie pastovūs ir tikriausiai tebėra šios finansų įstaigos klientai. Kiti, kuriems bankas, keisdamas pavadinimą ir savininkus, neįtiko, migravo į kitus bankus. Dabar yra platus komercinių bankų ir kredito unijų pasirinkimas, tokių duomenų, iš kokių finansų įstaigų ūkininkai skolinasi dažniausiai, neturime, – sakė LŪS vadovas. – Neseniai teko bendrauti su LKU, lietuviško kapitalo įmone, džiaugiuosi, kad unijai, nepaisant sugriežtinimų, pavyko augti ir užimti šiek tiek didesnę rinkos dalį nei anksčiau.“

R. Juknevičiaus įžvalgas redakcijai patvirtino „Luminor“ banko Verslo klientų skyriaus vadovas Darius Tamašauskas: „Žemės ūkio sektorius yra viena iš strateginių „Luminor“ banko veiklos krypčių. Dalis mūsų klientų – ūkininkai, jie su mumis bendradarbiauja nuo pat banko įkūrimo, o maždaug kas antras naujas traktorius ir kombainas Lietuvoje yra finansuojamas būtent „Luminor“ grupės įmonių. Tai rodo mūsų nesikeičiantį ilgalaikį įsipareigojimą šiam sektoriui ir pasitikėjimą, kurį pelnėme bėgant metams.“

D. Tamašauskas informavo: pirmąjį šių metų ketvirtį „Luminor“ banko paskolų suma Baltijos šalyse žemės ūkio, žuvininkystės ir miškininkystės sektoriuje siekė 323,3 mln. Eur. Tai sudaro beveik 8 proc. viso banko paskolų portfelio.

Rūtos Gucu, SEB banko Verslo klientų ir institucijų departamento vadovės, tvirtinimu, žemės ūkis jau daugiau kaip 20 m. yra SEB banko strateginis sektorius. „Turime jį su kuo palyginti, sukaupėme daug teigiamos patirties, aktyviai finansuojame ir planuojame finansuoti ateityje. Nemažai mūsų partnerių mažus ūkius per bendradarbiavimo metus išaugino iki gana didelių. Bankas yra suteikęs didelę dalį šios ūkio šakos paskolų, – redakcijai teigė R. Gucu. – Pastaraisiais metais nuotaikos žemės ūkio sektoriuje gerėja. Iš 2024 m. finansinių ataskaitų matome, kad geresni yra tiek likvidumo, tiek skolos rodikliai, didėja pelningumas ir ūkininkai, perdirbimo bendrovės vėl planuoja investicijas.“

Pasak SEB banko Verslo klientų ir institucijų departamento vadovės, kaip ir anksčiau, dažniausiai ūkininkai sudaro sutartis dėl ilgalaikių paskolų ar išperkamosios nuomos (žemės ūkio technikai, fermų statyboms, žemės sklypams įsigyti), taip pat trumpalaikių kreditų, kurie dažnai būna reikalingi apyvartinėms lėšoms finansuoti.

Jolita Česonienė, Jungtinės centrinės kredito unijos administracijos vadovė ir valdybos narė, teigė, kad „Kreda“ grupės kredito unijos aktyviai finansuoja ūkininkus visoje Lietuvoje – vien per šių metų pirmąjį ketvirtį bendra jiems suteiktų paskolų suma viršijo 100 mln. Eur.

„Ūkininkai aktyviai skolinosi tiek trumpajam laikotarpiui, pavyzdžiui, ruošdamiesi naujam sezonui, tiek ir investicijoms į ilgalaikius projektus: modernią techniką, gamybos bei kitą įrangą, naujų pastatų statybą ar atsinaujinančios energijos šaltinius. Žemės ūkio kreditavimo poreikį augino ir valstybės parama, pavyzdžiui, lengvatinės paskolos ūkininkams, kurias teikia ir „Kreda“ grupės kredito unijos“, – tvirtino J. Česonienė.

Ūkininkams svarbūs klausimai

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. gegužės 30 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.