Ne veltui Rosita vadinama bazilikų karaliene – jos šiltnamiuose ir lauke auga daugiau nei 200 skirtingų rūšių bazilikų. Vaikštant po bazilikų karaliją, šeimininkė kviečia ne tik pauostyti kiekvieną augalą, bet ir paragauti jo lapelių – tik taip, anot jos, galima atskleisti tikrąjį skonį ir pajusti kiekvienos rūšies savitumą. Leiskimės į svaiginančią pažintį su šiuo kvapniu ir gydančiu augalu kartu su ,,Ūkininko patarėjo“ skaitytojais.
„Kartą užsukau pas kaimynę Rozaną, armėnų tautybės moterį, kuri tuomet dar gyveno Lietuvoje. Kvietė avienos šašlykų. Avienos nemėgau, bet kvapas nuo laužo sklido fantastiškas – jokio avies aromato, vien prieskonių dvelksmas. Pasirodo, mėsą ji marinavo vos prieš kelias valandas, o pagrindinis ingredientas – armėniškas bazilikas su svogūnais, pipirais ir druska. Tądien Rozana man padovanojo armėniško baziliko sėklų. Pasėjau – išaugo vešlūs krūmai. Sėklomis pasidalinau su broliu, draugais – visiems patiko“, – pasakoja Rosita.
Iš pradžių manydama, kad bazilikai būna tik žali, violetinių net nebandė. Tačiau vėliau ėmė eksperimentuoti. Kelionių metu atsiveždavo vis naujų sėklų, ir kolekcija greitai perkopė trisdešimt rūšių, o dabar jau artėja prie 215.
„Skaičiavau iki 200, bet dabar jau nebeseku. Tiek tikrai turiu“, – šypsosi Rosita. Nors ne visas rūšis atpažįsta iš lapų ar stiebo, kvapas ir skonis išduoda viską. „Pauostai ar paragauji – iškart žinai, ar tai pipirinis, cinamoninis, anyžinis, mėtinis, citrininis ar net karamelinis“, – komentuoja ji.
Dauguma rūšių išoriškai primena klasikinį baziliką, tačiau skoniai – visai kiti. Beje, klasikinio baziliko Rosita neaugina – jis jos nesužavėjo. „Neįdomus“, – sako tiesiai. Iš viso ji augina apie 15–17 daugiamečių bazilikų. Dabar, turėdama specialų apšvietimą, tikisi juos išlaikyti per žiemą. „Bazilikas mėgsta šviesą. Žiemą be lempos – jokių šansų“, – pabrėžia ji.
Vienų bazilikų lapeliai dantyti, kitų – purpuriniai ar net aksominiai. „Tai pati gražiausia puokštė, suskinta iš skirtingų bazilikų rūšių šakelių. Tokias dovanoju draugams“, – šypsosi augintoja ir susitikimo proga įteikia kvapnią dovaną.
Paklausta apie mylimiausią rūšį, ilgai negalvoja. „Jeigu reiktų išskirti, tai būtų tas pirmasis – armėniškas. Esu jam dėkinga – jis atvėrė man duris į bazilikų pasaulį. Kai įeinu į šiltnamį, sakau: ,,Labas, mano meile, aš tave labiausiai myliu“, kol neprieinu iki kito“, – juokiasi Rosita.
,,Po bazilikų, turbūt antra meilė... bazilikai“, – atvirai pripažįsta jų augintoja.
Įprasta manyti, kad bazilikas yra žalias ar violetinis. Tačiau Rositos šiltnamyje jų spalvų įvairovė tiesiog stulbina.
„Visi citrininiai yra šviesūs, net geltonoki. Vieną turiu tamsiai žalią, o laimo – jau sodresnės žalios spalvos. Kiti būna violetiniai su taškeliais, brūkšneliais, margi, baklažano atspalvio, murzinai žali. Yra žali su dėmelėmis, su violetiniais taškiukais, net žali su raudonomis viršūnėmis. Jie auga kaip bokštai – aukšti, viršūnės raudonuoja“, – pasakoja Rosita. Kai bazilikai pradeda žydėti, pasak jos, jie virsta tikromis gėlėmis: „Žiedynai kaip šluotos – vieni stiebiasi į viršų, kiti plečiasi į plotį, kartais lapų net nesimato“.
Prieš septynerius metus atradusi šventąjį baziliką Ocimum sanctum, Rosita ėmė garinti hidrolatus. „Bazilikų vanduo ramina kosulį, malšina gerklės sudirgimą, padeda esant akių uždegimui, spartina diabeto pažeistų žaizdų gijimą“, – vardija ji. Tačiau pabrėžia, kad hidrolatas privalo būti kruopščiai nukoštas, kad neliktų nė lašelio eterinio aliejaus – kitaip gali sudirginti odą ar akis.
Pasak Rositos, šis augalas ypatingas ne tik dėl poveikio sveikatai, bet ir dėl dvasinio efekto. „Šventasis bazilikas – tai tarsi visų geriausių augalų savybių junginys. Jis – ir kvapas, ir vaistas, ir ramybė. Man tai – išrinktųjų augalas“, – sako Rosita.
Šis bazilikas kilęs iš Indijos, ajurvedos tradicijoje žinomas jau 5 tūkst. metų. Indijoje jis garbinamas, vadinamas Krišnos baziliku. Rosita taip pat jaučia dvasinį ryšį su šiuo augalu: „Šventasis bazilikas man reiškia ne tik meilę, bet ir pagarbą. Kai jaučiuosi prastai – nueinu prie jų, atsigulu, liečiu, pasikalbu. Kvapas – kaip geriausi natūralūs kvepalai, išvalo ne tik kūną, bet ir mintis“.
R. Liubomirskienė pripažįsta, kad ilgai nedrįso iš šio baziliko gaminti pagardų, tačiau laikui bėgant išdrįso kurti gydomuosius produktus – hidrolatus, sirupus. „Sirupas nuo kosulio – ypač vaikams. Skonis – lyg gvazdikėliai su medienos poskoniu. Cukraus stengiuosi dėti kuo mažiau – vietoj jo dedu medų, bet tik gamybos pabaigoje, kad išliktų visos naudingosios savybės“. Rosita ilgai stebėjo šį baziliką, kol prisiruošė jį perdirbti į smilkalus. Jie, pasak jos, valo namų energetiką ir pašalina nemalonius kvapus. „Krišnos baziliko žiedų niekam neduodu – gal truputį išprotėjusi esu“, – šypsosi ji.
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. liepos 25 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.