Bendruomenės stiprybė – vienybėje ir jaunatviškame veržlume

– Kiek narių turi Neveronių kaimo bendruomenės centras? Ar svarbu, kad šis skaičius augtų?

– Oficialių narių, kurie moka bendruomenės nario mokestį, yra veikiausiai trisdešimt penki, bet turime nemažai bendruomenės bičiulių, kurie nuolat yra šalia ir mielai įsitraukia į bendras veiklas. Prisikviesti naujų narių galima labai greitai, jei kyla gera idėja, bet juos išlaikyti ilgą laiką, užtikrinti, kad neprarastų susidomėjimo ir matytų prasmę, labai sudėtinga.

Pagrindinę mūsų komandą sudaro branduolys aktyvių narių, kurie teikia idėjas, rengia projektus, atstovauja bendruomenei, o kiti prisideda pagal poreikį ir asmeninį interesą arba mums pakvietus į tam tikrą veiklą ar siekiant pasitarti priimant sprendimus. Manau, kad bendruomenės narių kiekis nėra labai reikšmingas. Jei turėtume šimtą žmonių, abejoju, ar kažką darytume kitaip ar būtume daugiau nuveikę. Geriau dešimt iniciatyvių žmonių, kurie domisi, deda pastangas, randa laiko, nei daugybė pasyvių.

– Kokius didesnius projektus jau esate įgyvendinę?

– Per pastaruosius penketą metų, kai esu bendruomenės vadovas, esame nemažai nuveikę. Įgyvendinome Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) finansuotą projektą jaunimui – rengėme kūrybiškumą ir saviraišką skatinančių renginių ciklą „Mes ateiname garsiai“. Jo metu skatinome mūsų bendruomenėje esančius jaunus žmones, pasižyminčius talentu dainuoti, išlįsti į dienos šviesą. Pagalvojome ir apie tuos, kurie galbūt turi mažiau muzikinių gebėjimų – pasiūlėme jiems pabandyti save realizuoti šiuolaikinės elektroninės muzikos srityje, mokytis didžėjavimo. Specialiai tam supirkome reikalingą garso ir šviesos aparatūrą. Pavyko visai neblogai, nors tuo metu dar buvo COVID-19 pandemija. Labai susidomėjo Neveronių gimnazijos jaunimas, o projektą vainikavo muzikos ir šviesų festivalis „Neveronių naktys“, kuris tapo tęstiniu – rugsėjo 6-ąją jį surengėme jau penktą kartą. Galima sakyti, kad festivalis tapo mūsų miestelio švente. Tęsiasi ir projekto metu pradėtos didžėjų diskotekos „Neveronių party“. Tikrai labai vykęs projektas.

– Kokius dar renginius organizuojate?

– Rengiame diskotekas, festivalius, kalėdinės eglutės įžiebimą. Šiais metais prasidės dar vienas didelis NMA finansuojamas projektas tvarumo tema. Veiks mobilioji filmavimo studija, kurioje filmuosime tinklalaides. Veiklos bus dvejiems metams.

– Regis, daugelis projektų skirta jaunimui. O kaip vyresnioji Neveronių bendruomenės dalis?

– Esame priemiesčio bendruomenė šalia Kauno, vyresni bendruomenės nariai šiek tiek išrankesni, kiek mažiau įsitraukia į veiklas. Tačiau tikrai yra užsiėmimų skirtingo amžiaus žmonėms. Šiuo metu rengiami geros savijautos vakarai, į kuriuos kviečiame žmones, gyvenime ieškančius prasmės, siekiančius atsakymų į tam tikrus klausimus. Rengiame ir Šv. Rašto skaitymus.

Visgi labiau esame susikoncentravę į jaunimą, nes matome, kad jiems labai reikia įvairių veiklų, projektų. Jaunimas domisi, įsitraukia, rodo iniciatyvą. Kasmet su jaunimu organizuojame Neveronių gimnazijos sezono uždarymą ir metų apdovanojimus. Gimnazijai išėjus atostogų, visi susirenkame į gražų, teminį išleistuvių vakarą, kurį savarankiškai paruošia gimnazistai – pradedant scenarijumi, kostiumais, šokių ir dainų pasirodymais, baigiant technine dalimi. Aš, kaip bendruomenės pirmininkas, labiau atsakingas už finansavimą, esu daugiau renginio globėjas. Visa kita padaro iniciatyvus jaunimas.

Jei būtų poreikis ir matytume norą prisijungti prie veiklų, neabejotinai sugalvotume, kaip labiau įtraukti ne tik moksleivius, bet ir jų tėvus.

– Kokios veiklos, projektai jums pačiam buvo įdomiausi?

– Visi mūsų projektai su jaunimu, nes jie turi ir išliekamąją vertę, toliau vyksta. Nepatinka, kai projektas įgyvendinamas, padedamas taškas ir graži iniciatyva tiesiog pradingsta. Visi mūsų projektai su jaunimu įgauna pagreitį, nes užtenka pirminio impulso, o tada jaunimas viską tęsia toliau. Jie taip pat patys siūlo idėjas, rodo iniciatyvą, kuria. Neseniai Neveronių jaunimas noriai prisijungė prie iniciatyvos dalyvauti kuriamame miuzikle „Brėmeno muzikantai“, kurio premjera įvyko renginyje „Neveronių naktys“. Jaunimas buvo ir aktoriai, ir šokėjai, ir dainininkai. Atlikėjai rinkosi repetuoti net vasarą, kad bendruomenė galėtų pasidžiaugti gražiu reginiu. Tai daug ką pasako. Iš tokio jaunimo galima daug ko pasimokyti, jeigu jiems duodi laisvės. Jie labai kūrybingi, įdomūs, smalsūs, kartu galime sukurti daug gražių naujų dalykų. Galbūt tai lemia amžius? Suaugę žmonės visi yra asmenybės, individualistai, o jaunuoliai labiau atviri vienas kitam ir įvairioms idėjoms, todėl smagu su jais dirbti ir matyti, kaip jie švenčia jaunystę.

– Kokią naudą pats gaunate iš savo veiklumo?

– Pasitenkinimą matant kuriančius, atsipalaidavusius jaunus žmones, taip pat galutinį jų sukurtą rezultatą. Jaučiu prasmę savo veikloje, nes tikiu, kad veiklos, į kurias dabar įsitraukę jauni žmonės, jiems padės įgauti įgūdžių, pasitarnausiančių ateityje, galbūt net profesinėje srityje. Patinka pats bendruomeniškumas, nes prieš penketą metų to nebuvo. Pats dažnai esu įvairių renginių rėmėjas, man gera, kai galiu kažką duoti savo bendruomenei.

– Daugelis jūsų paminėtų projektų ir veiklų yra daugiau pramoginio pobūdžio. O kokias problemas tenka spręsti?

– Kalbant apie rimtesnes veiklas, daugiausia tenka atstovauti bendruomenei įvairiose institucijose – savivaldybės administracijoje, ministerijose. Per Neveronis eis „Rail Baltica“ – bus tiesiami nauji keliai, klojami geležinkelio mazgai. Reikia užtikrinti, kad nauja infrastruktūra neturėtų neigiamo poveikio mūsų bendruomenei ir aplinkai. Nuolat vyksta susitikimai ir derinimai su „Lietuvos geležinkeliais“, Susisiekimo ministerija, savivaldybės administracija.

Vienas mūsų pagrindinių uždavinių yra atstovauti bendruomenės interesams, o dažniausi klausimai yra kelių infrastruktūra ir viešosios erdvės. Taip pat tenka spręsti naujų verslų atėjimo problemas – ar jie sėkmingai integruojasi į mūsų bendruomenę. Bendruomenės centras savivaldybės administracijai siūlo įvairias idėjas, kaip galėtų pagerinti, pagražinti mūsų miestelį.

– Kokiomis sėkmės istorijomis galite pasidalyti?

– Savivaldybės administracija, pagelbstint Europos Sąjungos fondų lėšoms, įrengė rekreacinę zoną prie Neveronių tvenkinių, toliau tikimės, kad pavyks gauti finansavimą ir toje pat vietoje nutiesti dviračių bei pėsčiųjų takams. Pernai laimėjome Kauno r. savivaldybės biudžeto konkursą ir įrengėme vaikų žaidimų aikštelę, šiuo metu, laimėjus konkursą, įgyvendinama ir sporto parko idėja. Vienas svarbiausių dalykų bendruomenei ir yra viešosios erdvės, gatvės, šaligatviai, kad būtų užtikrintas patogus ir saugus susisiekimas, gražios poilsio zonos.

– Ką jums reiškia žodžiai „stipri bendruomenė“?

– Kai jaučiamas palaikymas. Bendruomenė ir bendruomenės centras yra du skirtingi dalykai. Bendruomenės centras veikia kaip atskiras juridinis vienetas, vienijantis aktyvius bendruomenės narius. Bendruomenė, plačiąja prasme, yra visi Neveronių gyventojai. Mūsų centras yra tarsi centrinė ašis, aplink kurią bandome suburti visą bendruomenę. Labai glaudžius ryšius palaikome su gimnazija, lopšeliu-darželiu, seniūnija, kultūros centru ir Neveronių laisvalaikio sale. Tai, kad prie vieno projekto ar renginio prisideda keli ar net visi mūsų partneriai, ir yra mūsų stiprybė. Kai kyla idėja ar problema (nesvarbu kuriam), visi atsiliepiame, kartu ieškome išeičių. Kai stengiamės vieni kitiems padėti, kartais net atsisakydami tam tikrų ambicijų ar požiūrio skirtumų, tada nuoširdžiai dirbame dėl vieno – savo krašto. O jei prasideda konkurencija tarp organizacijų ar žmonių, tada atsiranda pleištai ir išblėsta vienybė. Džiaugiuosi, kad šiandien esame kaip niekada stiprūs, vieningi ir bendraujantys įvairiais klausimais. Tikiuosi, kad ir ateityje mus lydės vienybė ir stiprybė, tokiu atveju galėsime pasidžiaugti dar ne vienu įgyvendintu projektu ar idėja.

Laimono TERESOS nuotraukos

Projektą „Lietuvos kaimas: vakar, šiandien, rytoj“ iš dalies finansuoja