Bendruomeniniai, gydomieji, terapiniai sodai: nauda žmonėms ir gamtai

Pasak Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos viceprezidentės, Profesinių kompetencijų tobulinimo centro ekspertės Miglės Maniušytės, klimato iššūkiai reikalauja tam tikro solidarumo – nebeužtenka galvoti tik apie individualų komfortą.

„Bendruomeniškumas tampa neatsiejamas nuo gyvenimo su klimato kaitos pasekmėmis: ekstremalios karščio bangos, liūtys, sausros tampa vis dažnesnės, o stipri, įsitraukusi bendruomenė gali reaguoti greičiau, dalintis ištekliais ir padėti vieni kitiems. Bendruomenės kartu gali diegti gamtai artimus sprendimus, pvz. bendras lietaus vandens surinkimo sistemas, žaliuosius stogus, sodus ar gėlynus, bendrai įsigyti saulės elektrines. Todėl klimato kaitai, jos prevencijai labai svarbu burti bendruomenes ir jas įgalinti“, – sako M. Maniušytė.

Lankydamasi užsienio šalyse ji teigia pastebėjusi, kad ne tik viešose bendruomenių erdvėse, bet ir šalia socialinių paslaugų, globos ir slaugos įstaigų, ligoninių dažnai įkuriami gydantys (angl. healing garden) ar terapiniai (angl. therapeutic garden) sodai, kokių Lietuvoje dar trūksta.

Tai paskatino inicijuoti ir parengti žmonėms su demencija draugiškų sodų kūrimo rekomendacijas. Šios rekomendacijos gali padėti Lietuvos socialinės globos ir kitų socialinių paslaugų įstaigų darbuotojams kartu su įstaigos bendruomene suformuoti savojo sodo viziją ir taip padėti ne tik gamtai, bet ir žmonėms.

Kaip sugrąžinti bendruomeniškumą?

Pašnekovės teigimu, šiuo metu Lietuvoje dar trūksta bendruomeniškumo. Sovietmečiu bendruomenės buvo nugalintos, nepripažįstamos, po truputį nyko kaimynų solidarumas, bendruomeniškumas, tarpusavio pagalba. Dėl to dabar visuomenės užduotis – visa tai atkurti ir sugrąžinti pasitikėjimą bendruomenėmis bei jų galia.

„Lietuvoje daug iniciatyvių žmonių, tik jiems reikia palaikymo ir ilgalaikio planavimo, o ne pavienių smulkių projektų. Reikia profesionalių socialinių darbuotojų, kurie tirtų bendruomenes, ieškotų jų lyderių, aiškintųsi žmonių stiprybes ir galimybes. Turime siekti sukurti bendruomenes, kurios kuo mažiau priklauso nuo valdžios ir sistemų, kuriose klesti savitarpio pagalbos iniciatyvos, žmonės gauna patikimą informaciją, gali priimti jiems palankius sprendimus. Žmonės turi būti stiprūs kurti savo gerovę patys – jau dabar savivalda yra nutolusi ir ne visada atliepia žmonių poreikius, todėl reikia stiprių bendruomenių, kurios būtų pajėgios šiuos poreikius tenkinti“, – kalba M. Maniušytė.

Paklausta, nuo ko pradėti kurti tokias bendruomenes, ji sako, kad galima tiesiog kurti sąlygas žmonėms susitikti. Tai gali būti paprasti, maži dalykai: kaimynų arbatėlė, pasidalijimo daiktais kampelis daugiabučio laiptinėje ar bendruomenės sodo įrengimas.

Per bendras veiklas kaimynai pradeda vieni kitus matyti kaip konkrečius žmones su jų vardais ir gyvenimiškomis patirtimis. Socialiniai darbuotojai čia gali tapti tarpininkais, padedančiais įtraukti labiau pažeidžiamus žmones, skatinti dialogą tarp skirtingų nuomonių kaimynų, inicijuojančiais kad ir mažas savanorystės veiklas, kurios vėliau užaugina stiprią bendruomenę.   

„Tyrimai rodo, kad viena iš žmogaus laimės paslapčių – dalijimasis. Todėl savanoriškos veiklos turėtų būti natūralia gyvenimo dalimi, o ne išimtimi, akcija. Miestų sodai šiuo požiūriu – puiki erdvė susitikti, padėti, kartu kurti ir matyti pokytį čia pat. Valstybė ir savivaldybės turėtų aktyviau remti tokias iniciatyvas, o socialiniai darbuotojai – būti jų profesionaliais kuratoriais, matančiais, girdinčiais ir telkiančiais žmones“, – teigia ji.

Ne tik grožėtis, bet ir geriau jaustis

M. Maniušytė pastebi, kad Lietuvoje vyrauja dekoratyviniai sodai, atliekantys grožio ir estetinę funkciją, o užsienio šalyse žaliosios erdvės dažnai kuriamos išmaniau, siekiant ne tik jomis pasigrožėti, bet ir didinti fizinę, emocinę, socialinę sveikatą, bendrą žmogaus gerovę.

Kaip pavyzdį ji pateikia Ispanijos Koslados mieste sukurtą gydantį sodą „Los Sentidos“, kuriame lankosi aplinkinių mokyklų moksleiviai, šeimos su mažais vaikais, vieniši vyresnio amžiaus žmonės ir kasdien vyksta įvairios specialistų vedamos veiklos. Vieni dalyvauja edukacijose, kiti iš augalų kuria menines kompozicijas, verda sriubas, treti lanko relaksacijos užsiėmimus, ketvirti užsiima daržininkyste. Sodas tampa bendruomenės susitikimų ir bendrystės erdve, kurioje žmonės susipažįsta, susitinka, bendrauja.        

„Lietuvoje kai kurios globos įstaigos, sveikatos priežiūros įstaigos yra įkūrusios sensorinius sodus. Tokius sodus galima pamatyti Santaros klinikų Vaiko raidos centro kiemelyje, asociacijos „Vilniaus lietaus vaikai“ dienos centro kiemelyje. Tačiau sertifikuoti, užsienio ekspertų metodikomis grįsti gydantys sodai dar nėra plėtojami, nes tam reikia nemažų lėšų: toks sodas turi atitikti universalaus dizaino principus (platūs takai ir praėjimai, pakankamai vietos poilsiui, visiems žmonėms pritaikyti daržininkystės įrankiai ir t.t.), jame veiklas turi vykdyti ergoterapeutai, socialiniai darbuotojai, psichologai“, – vardija ji.

Kalbėdama apie gydančių sodų ir klimato kaitos pasekmių mažinimo sąsajas, M. Maniušytė sako, kad, pirmiausia tai susiję su biologine įvairove. Gydančiuose soduose daugiausiai sodinami vietovei būdingi augalai, yra didelė jų įvairovė, kuria siekiama pritraukti paukščius, vabdžius, jiems įrengiamos lesyklos, girdyklos, inkilai, vabdžių namai.

Sodai, įrengti miestuose, taip pat mažina aplinkos temperatūrą karštomis vasaros dienomis ir suteikia žmogui vėsų, jaukų prieglobstį, kurio dažniausiai pritrūksta tvankiuose daugiabučiuose.

„Šiuose soduose laikomasi ekologinės sodininkystės principų, nenaudojami chemikalai. Sodas ir jame esančios gėrybės naudojamos tvariai, visus metus. Pavyzdžiui, vasarą renkami ir džiovinami augalai bei sėklos, iš kurių daromi įvairūs dirbiniai: meno kūriniai, kvepiantis muilas, dekoruojami velykiniai kiaušiniai, rudenį skaptuojami sode užaugę moliūgai, džiovinami spalvoti lapai, žiemą puošiama sode žaliuojanti eglė, šveičiami ir dažomi vazonai, lesyklose lesinami paukščiai“, – pasakoja Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos atstovė.

Jos teigimu, gydančiuose soduose kuriama tokia gamta, kuri padeda kiekvienam žmogui. Vieniems aktyvios veiklos padeda atgauti ar sustiprinti prarastus darbinius gebėjimus, kitiems saugus gamtos prieglobstis leidžia atrasti sielos ramybę, gyti nuo patirto smurto ir traumų, tretiems sugrąžina malonius prisiminimus, kurie blėsta dėl patiriamų sveikatos sutrikimų, tokių kaip Alzheimerio liga ar demencija, ir panašiai.

www.klimatoreporteriai.lt