Biblioteka – vieta, kur juntamas gyvenimo pulsas

Kiek kitokia

Bibliotekininkė Jūratė Samulionienė, kalbėdama su „Ūkininko patarėju“, pripažino: „Išmanieji telefonai žmones atitolino nuo bendravimo, pakeitė skaitymo įpročius, sumenko popierinių spaudinių poreikiai, bet ištikimųjų vis dar yra. Biblioteka išliko gyva, triukšminga, veikli, tik ji dabar kitokia.“

Kad kitokia – tikra tiesa. Buvusioje žydų sinagogoje esanti Kupiškio r. savivaldybės viešoji biblioteka, rekonstruota prieš trejus metus, moderni ir šiuolaikiška, su interaktyviomis erdvėmis vis dar yra naujiena saviems ir atvykėliams. Čia gausu grupinių ir pavienių ekskursijų, keliautojų iš Lietuvos ir užsienio šalių. Svečiai žavisi, giria, stebisi. O savieji lankytojai turi savo kasdienę rutiną, įpročius.

Kiekvienam pagal poreikius

Kasdien popietėmis būna daug vaikų. Jie pasklinda iš žaidimų erdvės po visą biblioteką, eina pabūti prie kompiuterių, ruošia namų darbus, laukia, kol tėvai baigs darbą ir vešis namo. Jaunimas, ypač vasarą, atsineša asmeninius kompiuterius, dirba. Yra įrengta individualaus darbo kabina dirbti kompiuteriu, kai reikia susikaupti, atsiriboti nuo bendros erdvės. Vyresnio amžiaus žmonės antradieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais iš ryto ateina paskaityti laikraščių, vietinio ir šalies, kiek jų belikę popierinių. Skaitykla kai ką iš kultūrinės spaudos gauna dovanų, taip pat prenumeruoja 9 laikraščius, 23 žurnalus, Tarp jų ir „Ūkininko patarėją“. Laikraštis turi savo nuolatinius skaitytojus.

„Ateina ūkininkai, tiksliau, ūkininkų žmonos, prašo nukopijuoti kai kuriuos straipsnius apie valdžios sprendimus ar kitą svarbią žemės ūkio informaciją, paieškoti ankstesnių metų komplektų. Moterims rūpi praktiškai patarimai apie buitį, augalus, sodybų tvarkymą“, – pasakojo bibliotekininkė Jūratė, palydėdama po erdvią skaityklą. Būna, kad susidaro eilutė laukiančiųjų vieno laikraščio.

O ką veikti atėjusiems, kai nuo skaitymo pavargsta akys? Bibliotekininkė J. Samulionienė rodė už širmos įrengtą masažinę kėdę, kur galima prisėsti ir atsipalaiduoti. Čia yra minkštų kampelių, atskiras stalas ramesniam pabuvimui. Jeigu oras gražus, lankytojai gali išeiti į atvirą terasą ant pastato antrojo aukšto stogo. Čia planuojama įrengti užuovėją nuo kaitrios saulės ar lietaus – jau įgyvendinamas projektas „Bibliotekos burės“. Taip pat galima pasižvalgyti po skaityklos stiklines vitrinas ir lentynas virš knygų – ten visada atsiras kokių nors įdomybių. O jei žmogus namuose pamiršo skaitymo akinius, bibliotekininkė ir tuo pasirūpino – nupirko įvairių akinių, kad kiekvienas galėtų išsirinkti tinkamiausius.

Pačios bibliotekininkės įdirbis

Šiuo metu skaitykloje eksponuojama degtukų dėžučių kolekcija. Priešais ant lentynos sudėta keraminių indų kolekcija – visokios vazos, vazelės, puodeliai, bokalai ir lėkštelės tik mėlynai nuspalvinti. Anksčiau buvo surengtos suvenyrinių drambliukų, raktų pakabukų, jūros akmenėlių, įvairių rankdarbių, nėrinių, piešinių parodos, įvairių asmeninių suvenyrų kolekcijų. Kaip gimsta tokių parodėlių idėjos?

Bibliotekininkė Jūratė prisipažino pati esanti nuo vaikystės atkakli visokių dalykėlių kaupėja ir rinkėja. Gauna dovanų, būna gaila išmesti, nes viskas pasakoja apie praeitį, buvusį gyvenimą, sutiktus žmones, pažintis. Kadaise rinko pašto ženklus, vaikiškas knygeles, atvirukus, kalendoriukus, magnetukus, dabar kolekcionuoja rašiklius, kvepalų buteliukus, kavos puodelius su užrašais, įvairių šalių monetas.

ŪP pašnekovė juokėsi: „Kas rūpi, tą aplinkui pirmiausia ir matau, ieškau, klausinėju, dairausi, kai po Kupiškį vaikštinėju ar su sese dviračiais po rajoną važinėjame. Yra daug nagingų, kūrybingų žmonių mūsų kaimuose, miesteliuose, jie turi ypatingų, įdomių savo sukurtų darbų, perdarytų sendaikčių, bet jau prikalbinti viešai autorius rodytis – sunkiai įveikiama užduotis. Kolekciją ar darbus imk, rodyk, o pavardės neminėk, esą niekam nenori aiškintis, nėra menininkas ir jokia žymybė. Gerbiant tokį žmogaus norą, kartais tenka parašyti – anonimas.“

Žmogaus minties laisvė

Bibliotekininkė J. Samulionienė užsiminė ir apie įvairias suaugusiųjų užimtumo veiklas, išaugusį dėmesį antriniam daiktų panaudojimui bei tvarumo aktualijoms. Tai artima jos požiūriui į aplinką, praeitį ir žmonių buitį bei istoriją liudijančius daiktus, todėl skaitykloje tikrai netrūks parodų ir asmeninių kolekcijų pristatymų. Visi bibliotekos skyriai rengia tokias nedideles parodas. O žvilgsnį į skaityklą šįkart nukreipė viena detalė – dėžutė su skaitymo akiniais. Taip į modernią erdvę ateina namų jaukumas ir atidus rūpestis kiekvienu, kuris peržengia bibliotekos slenkstį. Kažkuris iš lankytojų pastebėjo, kad niekur Lietuvoje to neteko matyti.

Autorės nuotraukos

Projektą iš dalies finansuoja