Biometanas: proveržio nėra ir jo nematyti

Daugiausia – svetur

Pastaraisiais metais biometano sektorius sparčiai didina gamybos pajėgumus, tačiau proveržio, biodujas naudojant vietos reikmėms, vis dar nėra. Energetikos ministerijos (EM) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 7 biometano jėgainės, kurios pagamintą biometaną tiekia į perdavimo ir skirstymo sistemą. Per 2024 m. į dujų tinklus buvo patiekta apie 126 gigavatvalandžių (GWh) biometano, o per 2025 m. pirmąjį pusmetį – 92 GWh. Strateginiuose šalies dokumentuose numatyta biometano gamybą padidinti iki 1,4 teravatvalandžių (TWh) 2030 m. ir iki 3,4 TWh 2040 m.

Tam tikrų poslinkių, naudojant biometaną vidaus rinkoje, yra, tačiau jie toli gražu nereikšmingi. Pasak Atsinaujinančių degalų asociacijos „Future Fuel“ prezidento Vytauto Kisieliaus, gamtinių dujų operatoriaus „Amber Grid“ duomenimis, 2024 m. į šalies perdavimo sistemą buvo įleista apie 130 GWh biometano – beveik tris kartus daugiau nei 2023 m., kai jo buvo pagaminta daugiau nei 47 GWh.

„Šiuo metu Lietuvoje pagamintas biometanas daugiausiai yra eksportuojamas į Vakarų Europą ir tik nedidelė jo dalis suvartojama Lietuvos transporto sektoriuje.

Norint užtikrinti stabilią biometano rinkos plėtrą, vien eksporto nepakaks – būtina skatinti vietinę paklausą“, – „Ūkininko patarėjui“ komentavo atsinaujinančių degalų gamintojų atstovas.  

Didžiausias potencialas

V. Kisielius akcentavo, kad biometaną galima naudoti pramonėje ar šildant pastatus, tačiau didžiausias potencialas – transporto sektoriuje, kuris Lietuvoje ypač priklausomas nuo naftos degalų, sudarančių 95 proc. visos transporte sunaudojamos energijos. Naudojant biometaną transporte, mažinamas iškastinio kuro vartojimas ir stiprinama šalies energetinė nepriklausomybė, be to, mažinamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos, skatinama žiedinė ekonomika.

„Biometanas yra ypač perspektyvi energijos rūšis, siekiant dekarbonizuoti sunkųjį transportą, kuriame elektrifikacija šiuo metu sunkiai įmanoma dėl brangių technologijų ir didelio baterijų svorio. Lietuvos keliais šiuo metu važinėja 600 biometanu varomų transporto priemonių. Skaičiuojama, kad 2030 m. Lietuvos transporto sektoriuje bus suvartota 1,0 TWh – tam reikėtų, kad Lietuvos keliais kasmet važinėtų 3,2 tūkst. biometanu varomų autobusų ir vilkikų“, – aiškino Atsinaujinančių degalų asociacijos „Future Fuel“ prezidentas.

Jo nuomone, šį kiekį pasiekti yra realu, tačiau tam reikia valstybės paskatų. V. Kisielius ŪP aiškino, kad verslas investuos į biometanu varomą transportą, jei naudojimosi transporto priemone savikainos skirtumas tarp biometano ir dyzelino pasieks 15 ct/km. Dabar šis skirtumas siekia kelis centus biometano naudai.

„Tam reikia, kad valstybė skatintų biometano naudojimą, pavyzdžiui, įvestų kelių rinkliavos nuolaidas biometanu varomam transportui, suteiktų paramą tokiems autobusams ir vilkikams įsigyti. Be to, valstybė pati galėtų viešaisiais pirkimais įsigyti daugiau netaršių transporto priemonių“, – vardijo pašnekovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad biometaną galima naudoti viešajame transporte, ir čia yra gerų pavyzdžių – biometanu varomi autobusai jau važinėja Klaipėdoje ir Šiauliuose.

Perdėm didelės ambicijos

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius sutiko, kad biometano gamyba ir biodujų panaudojimas turi perspektyvą, tačiau šioje srityje politikų užsibrėžtos perdėm didelės ambicijos, kurios nesutampa su gyvenimiškomis realijomis ir ekonominiais skaičiavimais, todėl spurto nėra – biodujų naudojimas pas mus labai mažas. 

 „Lietuvoje jau yra jėgainių, kuriose generuojamos žaliosios dujos, kai kur yra ir taškinė infrastruktūra, kur biometano dujos išgryninamos iki tokio lygio, kad galėtų būti naudojamos kaip degalai ar tiekiamos į dujų tinklus. Taip pat yra pavyzdžių, kad biodujos gali būti naudojamos žemės ūkio technikoje, bet kol kas tai labiau pilotiniai projektai ir bandymai, plačiau nėra taikoma“, – aiškino LŪS pirmininkas. 

Nepriklausomai nuo to, kad biometano gamyba ir panaudojimas liaupsinamas kaip puiki alternatyva iškastiniam kurui dėl mažesnių ŠESD emisijų, žiediškumo naudos, žemės ūkio technika, viešasis ir sunkusis transportas vis dar daugiausia varomas dyzeliu. „Pirmiausia nėra žaliųjų dujų naudojimo infrastruktūros, masiškumo, todėl verslininkams, taip pat ir ūkininkams nenaudinga dalyvauti tokioje schemoje. Žinome, kuo baigėsi „AUGA group“ hibridinio traktoriaus projektas – jis subliuško, nes norint, kad atsipirktų, turėtų būti pagamintas ne vienas, o tūkstančiai ar dar daugiau vienetų tokios technikos. Tikiu, kad tas traktorius dirba, nėra išmontuotas, bet serijinės gamybos nėra. Tik masto ekonomija leistų atpiginti gamybą ir konkuruoti su jau nusistovėjusiomis ir plačiai naudojamomis technologijomis“, – samprotavo R. Juknevičius.

LŪS pirmininkas svarstė, kad biodujų naudojimas turbūt labiau pasiteisina kitose srityse, o ne žemės ūkyje. „Jeigu yra vietos, kur gali transporto priemones užpildyti biodujomis, važinėji nuolatiniais maršrutais nuo vieno taško iki kito ir žinai, kad reikiamu laiku galėsi užpildyti degalų baką, tada gal ir prasminga įsigyti tokią techniką ir naudoti žaliąsias dujas. O žemės ūkio gamyba vyksta visoje Lietuvoje, vadinasi, tokių taškų turėtų būti daug kartų daugiau. Tai, kas yra ekonomiška, prigyja. Bet kai politikai pradeda kelti labai ambicingus tikslus, iš karto vertinu atsargiai, nes neretai tai prasilenkia su gyvenimo realijomis, nes gyvenimas eina savo tempu“, – akcentavo ŪP pašnekovas.

Balsuoja pinigais

Pasvalio r. ūkininkas Aurimas Garlauskas antrino, kad žmonės bet kokias naujoves priima pirmiausia balsuodami pinigais. „Jei apsimoka, tai domisi ir naudojasi. Bet jeigu „nesueina skaičiai“, nei ūkininkų, nei verslininkų nepriversi investuoti ir kažką nenaudingo daryti“, – įsitikinęs grūdų augintojas. 

Jis užsiminė, kad Pasvalio krašte yra biodujų gamintojas, įrengta ir užpildymo dujomis stotelė, tačiau žemdirbiai į ją žiūri iš tolo, nes neturi dujomis varomos technikos. „Reikia išplėtotos infrastruktūros, tada gal kas aktyviau ir vystysis šia kryptimi. Kitas dalykas – ekonomika, dabar biodujoms nėra taikomas akcizas, jos pigesnės už dyzeliną, bet akcizai gali susivienodinti. Be to, reikia turėti omenyje, kad biodujomis varomas sunkvežimis yra gerokai brangesnis, tad visur ir viską reikia skaičiuoti. Biodujomis varomų traktorių yra, bet masiškai jie nenaudojami, nemanau, kad tokia technika plačiau prigytų žemės ūkyje. Bent jau šiuo metu“, – mąstė ūkininkas.

Pristatė galingesnį

Prieš keletą metų Lietuvos žemdirbiams biometano dujomis varomą traktorių „New Holland“ T6.180 pristačiusios AB „Lytagra“ komercijos direktorius Rimas Norvilas ŪP aiškino, kad šis traktorius jau yra išbandomas ūkiuose, skaičiuojamas degalų suvartojimas, vertinami užpildymo niuansai ir t. t. Jis aiškino, kad pirmasis dujinis „New Holland“ traktorius buvo labiau universalus ir gal daugiau orientuotas į komunalinių darbų sritį megapoliuose, kur yra daugiau taršos ir didesnis poreikis ją mažinti, o žemės ūkiui gal kiek pritrūko jo galingumo.

„Tarptautinėje žemės ūkio technikos parodoje „Agritechnica“ „New Holland“ gamintojas pristatė dar galingesnį 270 AG biometano dujomis varomą serijinės gamybos traktorių 270. Vadinasi, perspektyva yra, kitaip gamintojas neinvestuotų į tokią techniką“, – pastebėjo „Lytagros“ komercijos direktorius.

Lemia valdžios prioritetai

R. Norvilas pabrėžė, kad biometano gamybos ir biodujų naudojimo vietos rinkoje perspektyvos priklauso ir nuo valdžios nustatytų prioritetų. „Gyvulininkystės ūkiuose, kur galima biodujų gamyba, dėl dujinio traktoriaus panaudojimo galimybių nėra net abejonių. Bet aišku, kad be paramos tokie projektai negali „užsikurti“. Be to, reikia ir laiko, kad būtų galima perprasti ir įvertinti visus biometano gamybos, kaip žiedinės ekonomikos ir energetinio nepriklausomumo dalies, privalumus“, – dėstė ŪP pašnekovas.

Jis akcentavo, kad Lietuvoje yra didelis biometano gamybos potencialas, kaip ir dujų poreikis. „Remiant biometano gamybą, būtina skatinti žaliųjų dujų paklausą ir vystyti jų naudojimo infrastruktūrą. Kai yra tinkama infrastruktūra, tai ir sunkusis transportas, ir komunalinė, ir žemės ūkio technika gali naudoti biodujas. Ir mažinant taršą tai yra nepalyginamai geresnis variantas“, – aiškino „Lytagros“ komercijos direktorius.

Abejojo dėl perspektyvos

Bendrovės „Rovaltra“ vykdantysis direktorius Jonas Trainaitis teigė, kad įmonė nesiūlo žemdirbiams dujinių traktorių, ir abejojo, ar biometano dujomis varoma žemės ūkio technika turi didelę perspektyvą. Jis ŪP priminė, kad žemės ūkio technikos gamintojas „Valtra“ dar prieš 10–15 m. buvo pristatęs dujomis varomą traktorių, tačiau rinkoje sėkmė jo nelydėjo.

„Gal per anksti pradėjo, gal kažkas netiko ar nepatiko. Kita vertus, juk nėra ir infrastruktūros naudotis biodujomis. Reikia turėti omenyje ir tai, kad, dirbant dujine technika, visuomet išlieka sprogimo rizika“, – komentavo J. Trainaitis.

Jis užsiminė, kad dabar ūkininkai labiau domisi elektra varoma žemės ūkio technika, bet ir jos vis dėlto pirkti neskuba.

Pirmauja vokiečiai

Panaudojant biometanu varomą žemės ūkio techniką stebuklų nėra ir kitų Europos Sąjungos šalių ūkiuose. „Pavyzdžiui, Vokietijoje biometano jėgainės buvo pradėtos statyti daug anksčiau – tada, kai pas mus tai buvo didelė naujiena. Tačiau kalbant apie žiediškumą ir ūkyje technikai užpildyti naudojamas biodujas, situacija panaši, kaip ir pas mus, ten nėra nieko išskirtinio, nes visi skaičiuoja, ar tai bus ekonomiškai pagrįsta, ar atsipirks didelės investicijos“, – redakcijai aiškino R. Juknevičius.

Vokiečiai biodujomis apšildo gyvenvietes, gamina elektrą vietos poreikiams, naudoja transporto, pramonės sektoriuose. „Vokietijoje pirmiausia buvo populiaru žiediškumo principu iš mėšlo ir kitų priedų gaminti biodujas ir toje pačioje teritorijoje jas sunaudoti – šildymui ar elektros gamybai ūkio reikmėms, perteklinę energiją nukreipiant į centralizuotus tinklus. Vėliau atsirado technologijos, leidžiančios biometano dujas išvalyti iki tokio lygio, kad jos atitiktų reikalavimus gamtinėms dujoms ir būtų tiekiamos į dujų vamzdynus. Biodujų panaudojimas išsiplėtė transporto ir pramonės srityse. Dujinių vilkikų ir maršrutinių autobusų yra kur kas daugiau, nei biodujomis varomos žemės ūkio technikos“, – aiškino LŪS pirmininkas.

Nėra paskatų

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. gruodžio 5 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.