Bipolinis sutrikimas: ką apie šią ligą vis dar suprantame klaidingai?

Juoda arba balta: manija ir depresija

Pasak vaistininkės Deimantės Zalagaitytės, bipolinis sutrikimas atsiskleidžia per energijos lygį, mąstymo greitį, realybės suvokimą ir nuotaikų svyravimus. Ligos simptomai pasireiškia pagal patiriamas bipolinio sutrikimo fazes – maniją arba depresiją.

Maniją apibrėžia tokie simptomai kaip pakili nuotaika, galinti virsti nekontroliuojamu pykčiu, nerealių planų kūrimas, neapgalvotas pinigų leidimas, konfliktiškumas, nekantrumas, negebėjimas susikoncentruoti į vieną užduotį, sustiprėjęs lytinis potraukis, padidėjęs polinkis į alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimą.

„Depresijos metu kankina nuolatinis liūdesys, kaltės jausmas, sumažėja džiaugsmo ir malonumo pojūčiai, atsiranda apetito pokyčiai, nesinori valgyti arba prasideda emocinis valgymas, darosi vis sunkiau priimti kasdienius sprendimus, judesiai ir kalba sulėtėja, gali aplankyti ir mintys apie savižudybę“, – pasakoja D. Zalagaitytė.

Kuo skiriasi nuo nuotaikos svyravimų?

Šeimos gydytoja Margarita Varkalienė pastebi, kad liga vis dar dažnai painiojama su įprastais nuotaikų svyravimais, nes visuomenėje šis terminas neretai vartojamas netiksliai – juo apibūdinami greitai besikeičiantys jausmai ar emocinės reakcijos.

„Bipolinis sutrikimas nėra tiesiog nuotaikų kaita. Tai – psichikos sutrikimas, kuriam būdingi aiškiai išreikšti nuotaikos epizodai – depresija ir manija arba lengvesnė jos forma – hipomanija. Simptomai paprastai tęsiasi ne kelias valandas, o dienas ar savaites, sutrikdo kasdienį gyvenimą, darbą, santykius ir dažnai reikalauja gydymo“, – sako M. Varkalienė.

Anot gydytojos, natūralūs nuotaikų svyravimai yra įprasta gyvenimo dalis – jie dažniausiai susiję su kasdieniais įvykiais, yra trumpalaikiai ir netrikdo gebėjimo funkcionuoti. Sergant bipoliniu sutrikimu, nuotaikos pokyčiai yra gerokai intensyvesni, trunka ilgiau, ne visada yra susiję su išorinėmis aplinkybėmis ir gali turėti reikšmingų pasekmių žmogaus sveikatai, socialiniam bei profesiniam gyvenimui.

Ką sukelia staigus vaistų nutraukimas?

Depresijos ir manijos epizodams įtakos gali turėti sezoniškumas, tam tikri gyvenimo įvykiai, taip pat – alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimas. Bipolinis sutrikimas yra lėtinė ir progresuojanti, smegenis pažeidžianti liga, todėl gydymas ankstyvose stadijose leidžia ją geriau valdyti.

„Paskyrus vaistą, reikia nuosekliai laikytis gydytojo vartojimo rekomendacijų. Šios grupės vaistų gydymo atsakas yra lėtas procesas, todėl tablečių praleidimas ar staigus nutraukimas gali visiškai iškreipti ligos eigą ir pabloginti savijautą, sukelti pykinimą, galvos svaigimą, drebulį arba panikos priepuolius, nemigą. Dozių praleidimas lemia atsinaujinančius manijos ir depresijos epizodus, todėl gydymas ateityje gali tapti sudėtingesnis ir sunkiau kontroliuojamas“, – sako D. Zalagaitytė.

Ilgalaikis gydymas nėra nesėkmės ženklas

Pasak M. Varkalienės, bipolinio sutrikimo diagnozę nustato gydytojas psichiatras remiantis išsamiu psichiatriniu įvertinimu. Ligos diagnostika nėra paremta vienu simptomu ar tyrimu: tai – procesas, reikalaujantis kruopštaus klinikinio įvertinimo, nes panašūs simptomai gali pasireikšti ir sergant kitais psichikos sutrikimais ar būti susiję su tam tikromis neurologinėmis, endokrininėmis ligomis ar psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu.

„Tinkamai gydant, daugeliui pacientų pavyksta pasiekti ilgalaikę simptomų kontrolę ir išlaikyti gerą gyvenimo kokybę. Gydymo pagrindą sudaro individualiai parinktas medikamentinis gydymas, o svarbi jo dalis – ir psichoterapija, padedanti geriau suprasti ligą, atpažinti ankstyvuosius simptomų paūmėjimo požymius bei stiprinti gydymo laikymąsi“, – sako M. Verkalienė.

Gydytoja pabrėžia, kad pagerėjusi savijauta dažnai yra gydymo veiksmingumo požymis, tačiau tai nereiškia, kad liga išnyko ar gydymo nebereikia: „Dėl gydymo trukmės ir vaistų keitimo sprendimą visada turi priimti gydytojas psichiatras, įvertinęs paciento būklę ir ligos eigą. Svarbu suprasti, kad ilgalaikis gydymas nėra nesėkmės ženklas: tai – priemonė, padedanti išlaikyti stabilią būklę, užkirsti kelią atkryčiams ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę“, – teigia M. Verkalienė.

Dėmesio reikalauja ir papildai, ir kasdieniai įpročiai

D. Zalagaitytė priduria, kad vartojant vaistus šiam sutrikimui gydyti, svarbu gydytojui nurodyti, kokie papildai ar vaistiniai preparatai yra vartojami: „Reikėtų atkreipti dėmesį į adaptogenus, pavyzdžiui, ašvagandą, rodiolę, ženšenį – jie gali iššaukti manijos ar nerimo priepuolius, sutrikdyti antipsichozinių vaistų veikimą. Panašiai gali veikti ir jonažolės preparatai, kurie didina serotonino ir dopamino kiekį, todėl jų vartojimas kartu yra pavojingas. Atsargiai turėtų būti vartojamos ir raminamosios žolelės – valerijonas, melisa, pasiflora – per didelis jų kiekis gali maskuoti artėjančios depresijos ar manijos simptomus, todėl pacientui gali būti sunku suvokti savo ligos eigą.“

Pasak vaistininkės, bendrą savijautą gali padėti pagerinti kasdieniniai įpročiai ir nuoseklus jų laikymasis. Ypač svarbus yra miegas: keltis ir miegoti rekomenduojama tuo pačiu metu, o vakare, likus 2 valandoms iki miego, reikėtų vengti ekranų.

„Rytais patariama kuo greičiau gauti saulės šviesos – atitraukti užuolaidas, kad organizmas nebegamintų melatonino, medžiagos, reikalingos miegui. Į rutiną verta įtraukti reguliarias, vidutinio intensyvumo treniruotes, pavyzdžiui, pusvalandžio trukmės pasivaikščiojimą spartesniu žingsniu arba plaukimą. Svarbu laikytis darbo ir poilsio režimo, vengti chaotiškų viršvalandžių arba naktinių pamainų, riboti kavos ar cukraus vartojimą, nes gliukozės šuoliai kraujyje sukelia energijos svyravimus ir gali stipriai paveikti nuotaiką“, – pataria vaistininkė.

„The Critical“ informacija