Branduolinės kiaulės sukūrė naują populiaciją

2011 m. kovo mėn. po branduolinio reaktoriaus avarijos dešimtys tūkstančių žmonių skubiai paliko savo namus ir visą radiacija užterštą regioną. Antai portalas „Popular Science“ konstatuoja, jog 164 000 aplinkinių gyventojų buvo priversti evakuotis per kelias valandas, o potencialiai tūkstančiai žmonių vis dar yra be namų. Liko naminiai ir ūkiniai gyvūnai, kurie nuo to laiko laisvai klaidžiojo po radiacijos paveiktas teritorijas. Tarp jų buvo ir daugybė naminių kiaulių, daugelis kurių išgyveno apleistame kraštovaizdyje.

Nors gamtosaugininkai nuolat stengiasi išnaikinti šiuos destruktyvius gyvūnus, niekas nebandė to paties padaryti su Fukušimos kiaulėmis.

Fukušimos ir Hirosakio universitetų mokslininkai ištyrė laisvai klajojančių naminių kiaulių ir vietinių šernų DNR. Rezultatai rodo, jog šios dvi gyvūnų rūšys tarpusavyje kryžminosi, mat regiono kiaulės turi abiejų rūšių savybes.

Įdomi analizė

Mokslininkų komanda išanalizavo tiek mitochondrijų DNR, kuri paveldima tik per motinos liniją, tiek likusį kiaulių genomą. Tokiu būdu jie sugebėjo parodyti, kad gyvūnai, kurių motina buvo naminė kiaulė, stebėtinai greitai prarado tipiškus naminės kiaulės genus.

Tyrėjai tai sieja su naminių kiaulių reprodukciniu ritmu. Paršavedės gali atsivesti jauniklius kelis kartus per metus, o šernai genetiškai dažnai dauginasi tik kartą per metus. Mokslininkai aiškina, kad tai paspartino genetinį „praskiedimo procesą“ per kelias kartas. Išoriškai mišrūnės kiaulės atrodo kaip paprasti šernai. Tačiau jų genetinėje sudėtyje vis dar galima rasti naminių kiaulių pėdsakų.

Populiacijų reakcija

Laukinių ir naminių kiaulių kryžminimas Fukušimoje yra labai svarbus mokslui. Tyrimas rodo, kaip lanksčiai gyvūnų populiacijos gali reaguoti į ekstremalų aplinkos poveikį.

Kiti Fukušimoje atlikti tyrimai taip pat atskleidžia stebinančius gyvūnų karalystės modelius. Ilgalaikiame Džordžijos universiteto tyrime, kurio metu buvo naudojamos kamerų gaudyklės, buvo tiriamos gyvūnų populiacijos negyvenamoje teritorijoje. Tyrėjų komanda stebėjo daugiau nei 20 skirtingų rūšių, įskaitant šernus, kiškius, beždžiones ir lapes.

Tyrėjams ypač įdomu tai, kad gyvūnų populiacijos čia yra dar didesnės nei panašiose apgyvendintose vietovėse, nepaisant didelio radiacijos lygio. Duomenys rodo, kad daugelio rūšių populiacijos dydžiui didesnę įtaką daro žmonių nebuvimas nei pats radiacijos lygis.

Parengė Ričardas Čekutis