Braziliškos mėsos ekspansija: rekordinis augimas

Pernai Brazilija pasiekė naują kiaulienos gamybos rekordą, o iš viso šioje šalyje buvo paskersta ir perdirbta 60,69 mln. kiaulių – tai 4,3 proc., arba 2,51 mln. kiaulių, daugiau nei ankstesniais metais. Brazilijos vyriausybės portalas skelbia, jog tai yra didžiausias skaičius nuo 1997 m., kai tokia statistika apskritai pradėta registruoti.

Be to, kaip pastebi portalas „Mix Vale“, galvijų skerdimas šioje šalyje 2025 m. taip pat pasiekė visų laikų aukščiausią lygį – buvo perdirbta 42,98 mln. galvijų. Šis skaičius reiškia reikšmingą 8,2 proc. jautienos gamybos padidėjimą, lyginant su 2024 m. Toks kiekis yra didžiausias kada nors užfiksuotas skaičius šalies statistikos istorijoje, viršijantis ankstesnį 2024 m. pasiektą rekordą.

Panašios tendencijos vyrauja ir paukštininkystės sektoriuje, kuris pernai taip pat išgyveno rekordinius metus – buvo paskersta 6,69 mlrd. viščiukų, o tai yra 4,3 proc. daugiau nei 2024 m.

Paskutinis 2025 m. ketvirtis pagrindiniuose žemės ūkio segmentuose dar labiau išryškina augimo tendencijas: jautienos gamyba padidėjo 14 proc., vištienos – 5,7 proc., o kiaulienos – 5,8 proc., lyginant su tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu.

Jautienos eksporto rodikliai

Kaip skelbia eromeatnews.com, 2025-ieji įeis į istoriją kaip rekordiniai Brazilijos jautienos eksporto metai. Iš viso buvo eksportuota 3,50 mln. tonų jautienos – 20,9 proc. daugiau nei 2024 m. Eksportuota apimtis sudarė 18,03 mlrd. JAV dolerių – maždaug 40,1 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Duomenis pateikė Plėtros, pramonės, prekybos ir paslaugų ministerija (MDIC), o juos surinko Brazilijos mėsos eksporto pramonės asociacija (ABIEC).

Didžiausią eksporto dalį sudarė šviežia jautiena – 3,09 mln. tonų, tai yra 21,4 proc. daugiau nei praėjusiais metais, o pajamos siekė 16,61 mlrd. JAV dolerių. Sudėjus visas kategorijas – šviežią, perdirbtą, subproduktus, riebalus ir sūdytą mėsą – Brazilijos produkcija pasiekė daugiau nei 170 šalių.

Pernai Kinija buvo pagrindinė Brazilijos jautienos eksporto paskirties šalis, absorbuojanti 48 proc. viso eksporto kiekio – 1,68 mln. tonų, o bendra vertė siekė 8,90 mlrd. JAV dolerių. Po jos sekė Jungtinės Valstijos – 271 800 tonų ir 1,64 mlrd. JAV dolerių. Toliau sekė Čilė (136 300 tonų; 754,5 mln. JAV dolerių), Europos Sąjunga (128 900 tonų; 1,06 mlrd. JAV dolerių), Rusija (126 400 tonų; 537,1 mln. JAV dolerių) ir Meksika (118 000 tonų; 645,4 mln. JAV dolerių).

Palyginti su 2024 m., daugumoje pagrindinių krypčių eksporto apimtys išaugo. Eksportas į Kiniją, lyginant su 2024 m., padidėjo 22,8 proc., o į Jungtines Valstijas – 18,3 proc. Tačiau įspūdingiausiai augo eksportas į Europos Sąjungą – net 132,8 proc.

Pasak ABIEC prezidento Roberto Perosos, 2025 m. rezultatai rodo sektoriaus atsparumą ir brandą. „2025 m. rezultatai buvo nepaprasti. Po labai teigiamų 2024 m. mums pavyko padidinti eksporto apimtį ir vertę. Net ir esant laikinam neigiamam poveikiui, pavyzdžiui, JAV tarifų padidėjimui, pramonė greitai sureagavo, parodė atsparumą ir tapo dar stipresnė.“

Svarbiausi veiksniai

Pasak portalo „Trade Economics“, kuris remiasi Jungtinių Tautų COMTRADE tarptautinės prekybos duomenų baze, 2025 m. Brazilijos mėsos ir valgomųjų mėsos subproduktų eksportas pasiekė net 29,98 mlrd. JAV dolerių.

Pagrindiniai šio augimo veiksniai buvo didelė eksporto paklausa ir mažesnės gamybos sąnaudos, ypač gyvulių pašarų. Vis dėlto akcentuojama, jog Brazilijos kiaulienos pramonė dar kartą įrodė esanti pagrindinė žemės ūkio sektoriaus augimo varomoji jėga.

Tokia kiaulienos gamybos augimo dinamika aiškiai matoma ir tarptautinėse rinkose: Brazilija pademonstravo rekordinį kiaulienos eksportą, kurio pagrindinė kryptis buvo Filipinai (25,8 proc. viso eksportuojamos kiaulienos kiekio). Didelė užsienio paklausa stabilizuoja kainas ir suteikia papildomų paskatų gamybai.

Tuo pačiu metu vidaus rinkoje, nepaisant rekordinio pasiūlos kiekio, baltymų kainos išliko stabilios ir aukštos. Vietos analitikai akcentuoja, jog šis scenarijus kartu su sumažėjusiomis pašarų sąnaudomis ir dideliu grūdų derliumi leido išlaikyti subalansuotas maržas ir visus metus skatino sektorių.

Situacija Europoje

Portalo pigua.info duomenimis, pernai Europos Sąjunga šiek tiek padidino kiaulių skerdimą po staigaus gamybos sumažėjimo ankstesniais metais. Iš viso 27 ES valstybėse narėse buvo paskersta 227 mln. kiaulių, tai yra apie 5 mln. daugiau nei 2024 m.

Remiantis Europos Komisijos duomenimis, šis nedidelis augimas iš dalies kompensuoja 2022–2023 m. pastebėtą nuosmukį, kai kiaulių skerdimas ES per dvejus metus iš eilės sumažėjo nuo 249 mln. iki 220 mln. Pagrindinės šio nuosmukio priežastys buvo COVID-19 pandemijos pasekmės ir afrikinio kiaulių maro (AKM) plitimas, ypač Vokietijoje.

Ispanija išlieka didžiausia kiaulienos gamintoja Europoje. 2025 m. šalyje buvo paskersta daugiau nei 56 mln. kiaulių.

Vokietija užima antrąją vietą – praėjusiais metais buvo paskerstos beveik 45 mln. kiaulių. Tačiau šalis patyrė ilgalaikį gamybos mažėjimą: palyginimui, 2016 m. Vokietijoje buvo paskersta daugiau nei 59 mln. kiaulių. Viena iš priežasčių – griežtesni gyvūnų gerovės teisės aktai, įskaitant poravimosi gardų apribojimus ir perėjimą prie laisvo paršiavimosi laikymo sistemų, dėl kurių kai kurie paršavedžių augintojai pasitraukė iš šio sektoriaus.

Prancūzija ir Lenkija atitinkamai užima trečią ir ketvirtą vietas Europoje – kasmet paskerdžiama apie 20 milijonų kiaulių. Prancūzijos gamyba pastaraisiais metais išliko gana stabili.

„Rabobank“ analitikai prognozavo, kad ES kiaulienos pasiūla 2026 m. pirmąjį pusmetį gali būti didesnė nei prieš metus. Tačiau antrąjį pusmetį gamyba gali šiek tiek sumažėti, ypač dėl galimos kiaulienos pasiūlos sumažėjimo Ispanijoje.

Vienas iš paminėtų rizikos veiksnių yra neseniai Ispanijoje nustatytas afrikinis kiaulių maras šernams. Nors virusas nebuvo patvirtintas naminėms kiaulėms, jo buvimas šalyje jau šiek tiek apribojo kiaulienos eksporto galimybes į tam tikras trečiųjų šalių rinkas.

Prognozės

JAV Žemės ūkio departamentas (USDA) prognozuoja, kad 2026 m. Europos Sąjungoje mažės tiek kiaulienos gamyba, tiek eksportas. Pagrindinė to priežastis – užsitęsusi įtempta rinkos situacija, skatinanti struktūrinius pokyčius kiaulininkystės sektoriuje. Nors 2025 m. skerdimų apimtys laikinai augo dėl palankių kiaulienos kainų ir mažų pašarų sąnaudų, metų pabaigoje rinkos sąlygos smarkiai pablogėjo. Didelė pasiūla bendrojoje ES rinkoje, iš dalies susidariusi dėl prekybos ribojimų, lėmė kainų mažėjimą, ir, USDA vertinimu, ši tendencija išliks 2026 m.

Prognozuojama, kad 2026 m. ES kiaulienos gamyba sumažės maždaug 1,6 proc. Ypač Vakarų Europoje tikimasi mažesnių skerdimų apimčių. Pagrindiniai veiksniai – žemos kainos, griežtėjantys aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės reikalavimai bei ekonominis neapibrėžtumas, galintys lemti tolesnį ūkių uždarymą. Pavyzdžiui, Nyderlanduose situaciją sunkina mažėjantis paršelių eksportas ir didėjančios aplinkosaugos sąnaudos. USDA taip pat prognozuoja, kad struktūriniai pokyčiai tęsis ir Vokietijoje. Tuo tarpu Rytų ir Pietryčių Europoje situacija atrodo stabilesnė – čia gamybą palaiko palyginti mažos sąnaudos, palankios paršelių kainos ir subsidijų programos.

Manoma, kad šiemet ES kiaulienos eksportas bus apie 9,2 proc. mažesnis nei 2025 m. Prekybos apribojimai, tokie kaip Kinijos muitai ir su afrikinio kiaulių maro protrūkiais susiję tiekimo ribojimai kai kuriuose Ispanijos regionuose, gali riboti eksportą, nors mažesnės kainos paprastai didina konkurencingumą. Tikėtina, kad kiti ES tiekėjai nepajėgs visiškai kompensuoti prarastų pardavimo galimybių.

Prognozuojama, kad kiaulienos vartojimas ES 2026 m. išliks gana stabilus. Auganti paklausa kai kuriose Vidurio ir Pietryčių Europos šalyse gali iš dalies kompensuoti silpnesnius rezultatus kituose regionuose.

USDA vertinimu, 2026 m. ES kiaulienos rinka pasižymės mažėjančia gamyba, smunkančiu eksportu ir išliekančiu poreikiu prisitaikyti kiaulininkystės sektoriui.

Parengė Ričardas Čekutis