Britų paukštininkai kaltinami vištų teisių pažeidinėjimu

Įžvelgė vištų kančias

Britų portalas farminguk.com paskelbė, jog gyvūnų teisių aktyvistai iš „Humane League UK“ britų ūkininkams išsiuntinėjo įspėjimus dėl teisinių pasekmių, tvirtindami, esą Jungtinės Karalystės (JK) ūkiai veisia vištas, kurios neva patiria dideles kančias. Ši organizacija kaltina ūkius gyvūnų gerovės įstatymų pažeidimu, nes šios vadinamosios „Frankenšeino vištos“ (žargoniškai - „Frankenchickens“) esą kenčia nuo sunkių ligų, tokių kaip šlubavimas ir organų nepakankamumas, o taip neva nutinka dėl vištų veisimo ypatumų.

Aktyvista sako, jog ir keturi didžiausi britų vištų augintojai – „Avara“, „Cranswick“, „Moy Park“ ir „2 Sisters“ – netrukus turėtų gauti įspėjamuosius laiškus bei susirūpinti savo auginamų vištų gerove.

Beje, terminą „Frankenchickens“ daugiausia ir vartoja gyvūnų gerovės organizacijos bei kiti intensyvios paukštininkystės kritikai. Tai žodžių „Frankenstein“ (simbolizuojančių „dirbtinai sukurtą“ arba „pernelyg manipuliuojamą“) ir „chicken“ derinys. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, toje pačioje Jungtinėje Karalystėje, terminas „Frankenchickens“ aktyviai vartojamas protesto kampanijose, siekiant atkreipti dėmesį į šiuos piktnaudžiavimus, konstatuoja portalas gefluegelnews.de.

Teisinis pagrindas?

Kaip aiškina aktyvistai, JK priimtas teismo sprendimas patvirtina, jog gyvūnai negali būti veisiami taip, kad dėl genetinių savybių jie patirtų skausmą – nepaisant ekonominių interesų: esą toks veisimas yra neteisėtas, nes vištų DNR verčia šiuos gyvūnus gyventi kančios sąlygomis.

Nurodomas ir teisinis tokio sprendimo pagrindas – tai 2007 m. „Ūkiuose auginamų gyvūnų gerovės“ reglamento 1 priedo 29 punktas. Šiame reglamente nustatyta, kad gyvūnai gali būti laikomi ūkiniais tikslais tik tuo atveju, jei jie gali gyventi nepatirdami sveikatos ar etinių nepatogumų.

Bauginimas ir klaidinimas

Tačiau, kaip praneša portalas meatmanagement.com, britų paukštininkystės taryba (BPC) savo nariams pranešė, kad nėra jokio teisinio sprendimo, draudžiančio naudoti įprastines veisles ar dabartinę gamybos praktiką.

Paukštininkystės sektorių vienijanti asociacija teigia, kad ūkiams išsiųsti aktyvistų laiškai buvo „skirti sukelti nerimą ir įbauginti, skleisti baimę ir sumaištį“.

BPC nariams išsiųstame el. laiške organizacija teigia: „Spaudimo kampanija, kuria siekiama įbauginti ūkininkus ir sukurti skambias antraštes, neatitinka gyvūnų, visuomenės ar atsakingos maisto gamybos interesų. Apeliacinis teismas nepatenkino Humanitarinės lygos bylos ir atmetė jų apeliaciją. Tai nėra pilkoji zona. Nėra jokio sprendimo prieš dabartinę praktiką ir nėra pagrindo teigti kitaip. Iškreiptas sprendimo pateikimas siekiant kurstyti baimę ir sumaištį kenkia visiems, kurie stengiasi kelti standartus ir rimtai diskutuoti apie gyvūnų gerovę.“

Laiške akcentuojame, kad „Humane League UK“ apeliacija prieš Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamentą (Defra) buvo atmesta Apeliacinio teismo dar pernai, todėl nėra jokio teisinio sprendimo prieš įprastinių veislių naudojimą ar dabartinę gamybos praktiką.

BPC toliau teigė, kad „Frankenchicken“ terminas yra „netikslus ir klaidinantis“, nes jis pernelyg supaprastina gyvūnų gerovės sudėtingumą, atitraukia dėmesį nuo rimtų, įrodymais pagrįstų diskusijų apie atsakingą maisto gamybą ir subtilią temą paverčia „patraukliu, bet klaidinančiu sakiniu“. Teigiama, kad tokia kalba „kenkia tikroms ūkininkų, mokslininkų ir veterinarijos ekspertų, dirbančių, siekiant pagerinti gyvūnų gerovę, pastangoms“.

Nusimato pokyčiai

Panašu, jog teisiniai ginčai tęsis toliau, o sektorių žlugdantis galutinis sprendimas gali pakeisti visą britų paukštininkystės pramonę, nes šalyje daugiau nei 90 procentų broilerinių viščiukų yra greitai augančios veislės, kurios pasiekia skerdimo svorį per 35 dienas.

„Humane League UK“ aktyvistai dabar ragina daugiau maisto įmonių prisijungti prie „Better Chicken Commitment“ (BCC). Ši iniciatyva skatina auginti lėtai augančias vištų veisles, neva siekiant pagerinti gyvūnų gerovę. Iki šiol BCC parėmė daugiau nei 380 įmonių iš JK ir ES, įskaitant tokius žinomus prekių ženklus kaip „Marks & Spencer“, „Waitrose“, „Greggs“ ir „Pieminister“.

Tačiau keli dideli mažmeninės prekybos tinklai, tokie kaip „Co-op“, „Lidl“ ir greito maisto tinklas KFC, dar nėra iki galo įgyvendinę BCC gairių.

Minėtos organizacijos vykdomasis direktorius Seanas Giffordas paukštininkystę visoje Jungtinėje Karalystėje apibūdina kaip „iš esmės neveikiančią“: „Štai kodėl mes įspėjome pusantro tūkstančio JK vištų augintojų... Šie laiškai yra esminis žingsnis kuriant geresnę žmonių ir gyvūnų ateitį“.

Tačiau BPC generalinis direktorius Richardas Griffithsas sako: „Nėra jokio teisinio sprendimo, draudžiančio naudoti įprastines veisles, ir nėra nieko, kas leistų manyti, kad dabartinė Britanijos paukštienos gamyba yra neteisėta. Apeliacinis teismas atmetė „Humane League UK“ apeliaciją ir aiškiai pareiškė, kad sprendimai dėl gerovės priklauso kompetentingos institucijos – šiuo atveju Defra – kompetencijai. Teismas pripažino gerovę sudėtingu klausimu, kuriam įtakos turi genetika, gyvulininkystė ir aplinka. Gera praktika išlieka labai svarbi, ir tai yra tai, ką Britanijos paukštienos gamintojai vertina labai rimtai.“

Parengė Ričardas Čekutis