Briuselis pažadino Lietuvą: laikas apginti dirvožemį

Atkreipė dėmesį

Briuselis pagaliau atkreipė ypatingą dėmesį į vieną svarbiausių gamtos išteklių – dirvožemį. EP priėmė Dirvožemio stebėsenos direktyvą, kuria pirmą kartą sukuriama Europos Sąjungos (ES) lygmens sistema dirvožemio būklei vertinti ir stebėti. Šiuo teisės aktu bus siekiama užtikrinti, kad iki 2050 m. visos Europos dirvožemis būtų geros būklės, nes tai būtina siekiant klimato neutralumo, biologinės įvairovės apsaugos, maisto saugumo ir žmonių sveikatos. Teigiama, kad šiuo metu daugiau kaip 60 proc. Europos dirvožemio yra prastos būklės dėl netvaraus žemės naudojimo, taršos ir klimato kaitos poveikio. Pagal naująją direktyvą, valstybės narės, remdamosi bendra ES metodika, turės įdiegti dirvožemio stebėsenos sistemas ir reguliariai teikti duomenis Europos Komisijai (EK) bei Europos aplinkos agentūrai. Tai leis gauti palyginamųjų duomenų, imtis koordinuotų veiksmų prieš degradaciją. Taip pat bus imtasi veiksmų, siekiant stebėti naujus teršalus, pesticidus ir mikroplastikus.

Ko bus siekiama?

Doc. dr. Irena Pranckietienė, daug metų tyrinėjusi dirvožemio temas, „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad kiekvienoje Lietuvos zonoje jo būklė ir kokybė yra skirtinga, nes taip yra sudėliojusi gamta. „EP priėmus Dirvožemio stebėsenos direktyvą, kyla labai daug klausimų, kokie apibrėžimai bus padaryti ir ko bus siekiama. Jei bus siekiama to, ką įsivaizduojame, bet neatsižvelgiama į galimybes, tuomet abejoju, ar kažko bus pasiekta. Net ir dirvožemio tvarumas – kas tai yra? Kuris atskaitos taškas yra tvarus? Ar kai humuso dirvožemyje bus 4 proc., ar 2 proc.? Pvz., norintieji pasiekti dirvožemio humusingumą lengvos granuliometrinės sudėties dirvožemyje iki 4 proc., nuolat įneš organinės medžiagos. Ką tai reikš? Tokiuose dirvožemiuose mineralizacijos procesas yra daug intensyvesnis negu humifikacijos, todėl organika labai greitai skaidysis, padaugės mineralinio azoto junginių, tarp jų – ir nitratų, bei padidės išsiplovimas. Tai ar čia bus tvaru? Todėl kaip visa tai apibrėžti, kad norai būtų tinkami? Juk kitaip galima pridaryti visokių klaidų. Kalbant apie tvarumą, dirvožemio derlingumą, išsaugojimą, reikėtų apgalvoti kiekvieną dalelytę“, – akcentavo I. Pranckietienė.

Ji minėjo, kad viešojoje erdvėje dažnai keliama taršos ir dirvožemio degradacijos problema, su kuria siejamas intensyvus ūkininkavimas. Tačiau per pastaruosius 10–15 metų intensyvaus ūkininkavimo sąvoka pasikeitė – nuo derliaus maksimizavimo ir intensyvaus išteklių naudojimo ji evoliucionavo į labiau subalansuotą koncepciją, kurioje vis daugiau dėmesio skiriama tvarumui, technologiniam tikslumui ir aplinkosauginei atsakomybei. Dabar intensyvus žemės ūkis siejasi su žinių ir valdymo intensyvumu, skaitmeniniais sprendimais, dirbtiniu intelektu, robotika, o ne tik su ištekliais.

Reikėjo įstatymo

Ne vieną dešimtmetį tvariai ūkininkaujantis ir dirvožemį tausojantis mokslinis agronomas Valentinas Genys „Ūkininko patarėjui“ pastebėjo, kad dirvožemio saugos įstatymo labai trūko. „Tai – sveikintinas dalykas, kad išmėtytus poįstatyminius aktus sujungtų, kad viskas būtų išpildyta dėl dirvožemio, o ne dėl ataskaitų“, – pažymėjo ūkininkas. Iki šiol, kaip jis teigė, „dešinė nesusijungdavo su kaire“, todėl žemės ūkio sektoriaus atstovai kalbėdavo savo tiesą, mokslininkai – savo, aplinkosaugininkai – savo, o visuomenininkai – dar savo. Vieni saugojo pelkes, kiti – griovius ir t. t. Todėl nebuvo vientisumo ir pilnumo.

„Nuolat kalbama apie kažkokią dirvožemio taršą, apie CO2 ekvivalentus, apie antrą, trečią. Bet žemės ūkis iš prigimties nėra teršėjas. Girdint kalbas, kad žemės ūkis yra taršus, mane ima juokas. Tai – paprasčiausias šou. Tvarumo šou. Jaučiuosi kaip iš kitos planetos. Visur frazės, sakiniai, o natūroje niekas nevyksta. „Įsisavinami“ tik pinigai. Kiek mes kariavome dėl dirvožemio įstatymo? Gal 20 metų. Kur jis? Tą dabar daro Europa“, – kalbėjo patyręs Ukmergės r. ūkininkas.

Kaip teigė V. Genys, nepaisant ilgalaikių pastangų, Dirvožemio įstatymas Lietuvoje iki šiol nėra priimtas. Prieš penkerius metus Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) kartu su žemdirbių organizacijomis, mokslo institucijų atstovais ir kitų suinteresuotų šalių specialistais ragino Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) parengti šį teisės aktą. Deja, šios pastangos buvo bevaisės.

Nebuvo priimtas

„Dirvožemio įstatymas buvo inicijuotas 2012 m. Jis buvo inicijuotas tam, kad galėtume apsaugoti dirvožemį nuo miesto taršos. Tuo metu Aplinkos ministerija (AM) buvo išleidusi dokumentą, kuris leido naudoti 100 t/ha miesto dumblo. Agronomai aiškino, kad to būti negali, nes miesto dumble – sunkieji metalai, azotas. Vėliau inicijavome Dirvožemio įstatymą tam, kad galėtume dirvožemį apsaugoti nuo tokios veiklos, dėl kurios atsikratoma atliekų. Po to šią iniciatyvą bandė eskaluoti tie, kurie kalbėjo apie dirvožemį, bet šios temos neišmanė arba buvo šiek tiek apie tai pasiskaitę. Tai tapo madinga tema“, – niuansus mena Seimo KRK narys, agronomas prof. Viktoras Pranckietis. Vėliau, anot ŪP pašnekovo, buvo nutarta palaukti ES direktyvos, kuri nustatys gaires, kad įstatymas nenukryptų nuo esmės ir jo vėliau nereikėtų taisyti. Paklausus, ar vis dėlto, jei Dirvožemio įstatymas būtų egzistavęs, dabar jį būtų buvę lengviau pakoreguoti, V. Pranckietis tikino, kad tuo metu dėl to nieko nedarė asmenys, vadinę save aplinkosaugininkais ir vadovavę ministerijai. „Kaip sakant, jų vienoks „kailis“ buvo išorėje, kitoks – viduje. Beje, jie net nežinojo, ką daryti, juk neturėjo kompetencijos. Tačiau nemanau, kad tai yra pavėluota. Tiesą sakant, turime žinių, kad nuotekų dumblas vis dar vežamas ir skleidžiamas ant laukų. Žmonėms, kurių žemėje jis paskleidžiamas, už tai sumokama, ir tokiu būdu atsikratoma dumblu. Tai – blogai. Reikėtų apriboti šį procesą, apriboti taršą, kurios neturi būti“, – pažymėjo V. Pranckietis.

Asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė ŪP tvirtino, kad Dirvožemio stebėsenos direktyva įpareigos valstybes nares sukurti stebėsenos sistemas, kurios vertins dirvožemio fizinę, cheminę ir biologinę būklę. „Reikia priminti, kad Lietuva dirvožemio monitoringo sistemą turėjo nuo 1960 m. iki 2021 m., t. y. kol iki 18-osios Vyriausybės žemės ūkio politikos formuotojai nusprendė, kad tokios dirvožemio stebėsenos sistemos Lietuvai nereikia ir nutraukė jai finansavimą. Manau, buvusi monitoringo sistema nebuvo tobula, ją reikėjo atnaujinti ir pritaikyti šiandienos poreikiams, bet ji turėjo būti tęsiama“, – kalbėjo Z. Varanavičienė.

Gera žinia

Pasak asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorės, Dirvožemio stebėsenos direktyvos priėmimas yra gera žinia, nes tai rodo, kad daugiau dėmesio bus skiriama duomenims, o sprendimai, tikėtina, bus priimami remiantis faktais, o ne emocijomis. Svarbu, kad naujoji stebėsena būtų atliekama kokybiškai ir interpretuojama profesionaliai. „Pavyzdžiui, dažnai cituojamas skaičius, kad 60 proc. Europos dirvožemių yra degradavę, remiasi ataskaita, kurioje nėra Lietuvos duomenų – daugiausia kalbama apie pietines šalis, tokias kaip Ispanija. Todėl būtina remtis vietiniais tyrimais, kad būtų galima tiksliai įvertinti situaciją Lietuvoje. Antra, pacituosiu tyrimus dėl organinės anglies ir organinės medžiagos. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) 2012 m. parengė augalų apsaugos produktų vertinimo metodiką, kurioje, remiantis Hiederer ir kt. 2012 m. duomenimis, nurodoma 7,78 proc. organinės medžiagos (OM). Sousa ir kt. 2022 m. pateikia 3,55 proc. OM rodiklį, o Lietuvos mokslininkai skaičiuoja organinę anglį (OC) – 1,2 proc. Iš mano pateiktų pavyzdžių akivaizdu, kad kokybiškų, situaciją teisingai atspindinčių, pagal respektabilią metodiką surinktų duomenų tikrai reikia, norint priimti teisingus ir objektyvius sprendimus“, – neabejojo ŪP pašnekovė.

Ji teigė, kad manipuliacijų duomenimis pasitaiko dar daug. Pavyzdžiui, ilgą laiką buvo „linksniuojamas“ glifosatas, kol Vokietijos mokslininkai nustatė, jog fosfatai į aplinką daugiausia patenka iš mūsų virtuvių ir dušų, apeidami nuotekų valymo įmonių filtrus.

Geriausiai ištirti

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. spalio 31 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.