Briuselis toliau riboja atsiskaitymus grynaisiais

Briuselis rengia vieną didžiausių pastaraisiais metais grynųjų pinigų operacijų pakeitimų: nuo liepos 10 dienos grynaisiais pinigais nebebus galima atlikti operacijų, viršijančių 10 000 eurų.

Įsigaliojus naujiems reglamentams, grynieji pinigai nebebus leidžiami komerciniams sandoriams, viršijantiems minėtą sumą. Tiek įmonės, tiek asmenys privalės naudoti mokėjimo būdus, leidžiančius identifikuoti operacijas, pavyzdžiui, banko pavedimus ar mokėjimus kortele.

Oficialiai aiškinama, esą naujieji reglamentai skirti padėti kovoti su pinigų plovimu ir sustiprinti didelių finansinių srautų kontrolę: „Naujieji reglamentai yra plataus ES teisės aktų, skirtų kovai su pinigų plovimu ir neteisėtos veiklos finansavimu, paketo dalis. Briuselis siekia padidinti didelių finansinių sandorių skaidrumą ir palengvinti teisėsaugos ir reguliavimo institucijų vykdomą jų stebėseną“. Kitaip sakant, gyventojų kontrolė bus dar labiau didinama.

Leidžia dar labiau riboti

Pakeitimai kyla iš ES reglamento 2024/1624, priimto kaip kovos su pinigų plovimu teisės aktų paketo dalis.

Naujieji reglamentai skirti suderinti galiojančias taisykles visose valstybėse narėse ir sumažinti situacijas, kai nusikaltėliai išnaudoja nacionalinių reglamentų skirtumus.

Tačiau Briuselis neketina visiškai atimti iš valstybių narių galimybės vykdyti savo politiką šioje srityje. 10 000 eurų riba bus maksimali leistina riba visai bendrijai, tačiau atskiros šalys vis tiek galės nustatyti mažesnes nacionalines ribas. Praktiškai tai reiškia, kad kai kurios šalys gali nuspręsti dar labiau apriboti mokėjimus grynaisiais pinigais, jei mano, kad tai būtina finansiniam saugumui arba kovai su šešėline ekonomika.

Pavyzdžiai

Kaip teigia portalas BDO, Prancūzija ir Ispanija dėl agresyvios kovos su mokesčių slėpimu ir pinigų plovimu politikos daugumą su verslu susijusių grynųjų pinigų mokėjimų apriboja iki 1 000 eurų.

Graikija po 2008 m. finansinio žlugimo, didžiulio biudžeto deficito ir plačiai paplitusio mokesčių slėpimo buvo priversta imtis griežtų taupymo priemonių, kad galėtų gauti ES finansinę pagalbą. Todėl ji nustatė griežčiausią grynųjų pinigų mokėjimų ribą ES – 500 eurų.

Malta, priėmusi atitinkamą įstatymą, apribojo 10 000 eurų ar didesnes grynųjų pinigų išmokas už tam tikrą didelės vertės turtą, įskaitant nekilnojamąjį turtą, antikvarinius daiktus, papuošalus, motorines transporto priemones, jūrų laivus ir meno kūrinius.

Lietuviškai tvarka

Kaip informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija, nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo nuostatos, pagal kurias tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys atsiskaitymus, taip pat bet kokius kitus mokėjimus pagal sandorius gali atlikti grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų sumos (arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta).

Pažymėtina, jog šiuo atveju yra vertinama ne vienos įmokos/dalies suma, tačiau bendra visų mokėjimų už konkretų sandorį suma. Sandorį sudarę asmenys neturi teisės dirbtinai skaidyti sandorio, taip siekiant išvengti nustatytų ribojimų.

Jei tarpusavio atsiskaitymai ar mokėjimai pagal sandorį negali įvykti negrynaisiais pinigais dėl to, kad šių atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia reikalingų paslaugų, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant, atsiskaitymą galima atlikti grynaisiais pinigais.

Tačiau tokiu atveju atsiskaitymus ar mokėjimus grynaisiais pinigais gaunantis asmuo privalo apie tai pranešti VMI bei nurodyti aplinkybes, dėl kurių nebuvo galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais, ir pateikti sandorio šalių identifikavimo duomenis. Pranešti apie sandorio grynaisiais pinigais faktą asmuo turi per 10 dienų.

Šių metų vasario 6 d. užregistruotas Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pakeitimo projektas. Jam pritarus būtų numatyti šie pokyčiai: Riba mažinama nuo 5 000 Eur iki 3 000 Eur, kai atsiskaitoma su fiziniu asmeniu. Visiškai draudžiami atsiskaitymai grynaisiais, kai abi sandorio šalys – juridiniai asmenys.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija iškart pateikė pavyzdžius, kas nutiktų priėmus tokias pataisas:

– juridinis asmuo negalėtų įsigyti traukinio bilieto už grynuosius;

– negalėtų už grynuosius pirkti laikraščių ar kitų mažos vertės prekių;

– negalėtų nupirkti gėlių už grynuosius, jei pardavėjas – juridinis asmuo.

Be to, projekto rengėjai Mindaugas Lingė, Gintarė Skaistė ir Ingrida Šimonytė siūlė panaikinti išimtį, taikomą tais atvejais, kai atsiskaitymai kortele ar pavedimu neįmanomi dėl interneto trikdžių ar kitų prekybos vietos ypatumų (pvz., vietose, kur beveik neįmanomi „online“ atsiskaitymai). Tačiau šios pataisos nepriimtos.

Kas pasikeis įmonėms ir žmonėms?

Naujieji reglamentai labiausiai paveiks įmones, parduodančias didelės vertės prekes ir paslaugas.

Pavyzdžiui, perkant prabangius automobilius, brangius laikrodžius, papuošalus ar nekilnojamąjį turtą, reikės naudoti atsekamus mokėjimo būdus, jei sandorio vertė viršija ES nustatytą ribą.

Pasak ES institucijų, didelės grynųjų pinigų sumos yra vienas iš dažniausiai naudojamų mechanizmų pinigų kilmei nuslėpti. Grynųjų pinigų operacijų ribojimas esą yra skirtas užkirsti kelią finansiniams nusikaltimams ir pagerinti mokesčių auditų veiksmingumą.

Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad nauji reglamentai gali sukelti prieštaringų vertinimų tarp tų, kurie vertina grynųjų pinigų mokėjimų anonimiškumą. Pakeitimų kritikai teigia, kad valstybė didina piliečių finansų kontrolę.

Parengė Ričardas Čekutis