Į pasėlių draudimo rinką šiemet įžengusi Austrijos grupei „Vienna Insurance Group“ priklausanti viena didžiausių Lietuvos draudimo bendrovių BTA vertina, kad vasara žemdirbiams nebuvo paprasta. Audros ir liūtys, kruša, iškritęs sniegas negailėjo pasėlių, guldė ir niokojo augalus, o nuostolius teko skaičiuoti ir dešimtimis tūkstančių eurų.
„Įsitikinome, kad lengvų metų mūsų šalies žemdirbiams nebūna. Ne išimtis ir praėjęs šiltasis sezonas, kai gamtos stichijos nepagailėjo jų įdėto darbo bei pinigų. Drausti pasėlius pradėjome šį pavasarį ir jau gegužę netikėtai sulaukėme sniego, o tropinius birželio karščius lydėjo smarkios liūtys, neaplenkusios ir žemdirbių laukų. Atsižvelgdami į šiemetinę patirtį norime priminti: neignoruokite gamtos jėgų, galimų žalų bei gresiančių nemažų finansinių nuostolių“, – sako BTA pasėlių draudimo rizikos vertintojas Deividas Juodis.
Jis žemdirbiams turi ypač svarbų patarimą, kaip racionaliai apsvarstyti pasėlių draudimo pasirinkimą.
„Viena iš tokio pasirinkimo priežasčių yra finansinė, tačiau čia į pagalbą ateina valstybė ir europinės paramos lėšos. Galima gauti net iki 70 proc. draudimo įmokos kompensaciją, tačiau būtina teikiant paraiškas gauti komercinius pasiūlymus iš ne mažiau kaip trijų skirtingų tiekėjų. Raginame ir visokeriopai skatiname žemdirbius išnaudoti konkurenciją rinkoje savo naudai, neskubėti priimti sprendimo tik iš vieno teikėjo pasiūlymo ir europine parama susimažinti pasėlių draudimo įmokas“, – teigia draudimo ekspertas.
Lietuvos banko duomenimis, mūsų šalyje pasėlių draudimo rinka viršija 8,5 mln. eurų, tačiau šiemet iki rugpjūčio pabaigos žaloms išmokėti buvo skirta daugiau kaip 6,7 mln. eurų. Pernai sausį–rugpjūtį už pasėlių draudimą išmokėta beveik tris kartus mažiau, arba beveik 2,45 mln. eurų žalų. Taigi konkurencijai vietos tikrai pakanka.
Šiemetinei situacijai lemiamos įtakos turėjo nuo ankstyvo pavasario siautusios audros, netikėtai iškritęs sniegas, vėliau – tropinės vasaros liūtys bei vėjai. Klimatui nuolat šiltėjant gamtos anomalijos tampa vis dažnesnės, todėl vargu ar čia galima tikėtis žemdirbiams palankių pokyčių.
Po birželio audrų savaitės BTA taip pat išmokėjo pirmąsias žemdirbių patirtas žalas, kurių dydis svyravo nuo 6,7 tūkst. iki 28,9 tūkst. eurų.
D. Juodis pastebi, jog BTA siūlomas į individualius poreikius orientuotas bei galimybę drausti konkrečius augalus suteikiantis sprendimas yra palankus žemdirbiams.
„Malonu, jog klientai vertina mūsų pastangas atsižvelgti į jų patiriamus iššūkius bei siekį mažinti finansinę naštą. Jie patys pripažįsta iš pradžių manę, jog pasėlių drausti neapsimoka, tačiau po užklupusių stichijų pakeitę savo požiūrį. Patyrus tūkstančius eurų siekiančią žalą, finansinės naštos palengvinimas tampa kritiškai svarbus, norint toliau tęsti ūkinę veiklą“, – teigia ekspertas.
Vienas iš BTA pasėlius apsidraudusių ūkininkų sako, kad jam buvo svarbus paslaugos paprastumas ir aiškumas.
„Vertinu, kai yra taupomas mano laikas ir biurokratijos yra kuo mažiau. Nemaniau, kad verta drausti pasėlius, tačiau šiemet gamtos stichijos manęs neaplenkė, todėl smagu, kad draudimas bent kažkiek palengvino finansinę naštą“, – sako ūkininkas.
Šalyje deklaruojama apie 1,6 mln. hektarų pasėlių, kurie gali būti draudžiami, tačiau vis dar apdrausta tik nedidelė jų dalis.
BTA pasėlius draudžia nuo tokių gamtos jėgų kaip kruša, liūtis, audra, žieminių pasėlių iššalimai – t. y. tai, kas patenka į kompensuojamų draudimo įmokų sąrašą. Papildomai klientai gali rinktis tokias rizikas kaip Snygis, Žaibavimas ar ugnis, laukiniai gyvūnai ir paukščiai, jų padarytos žalos atlyginimą, taip pat derliaus vagystė iš apdrausto lauko. Klientų patogumui BTA suteikia galimybę rinktis atskiras augalų rūšis bei rizikas, pritaikyti skirtingą atsėjimo žalos atlyginimo dydį. BTA yra universalus žemės ūkio draudikas, todėl šalia pasėlių draudimo gali pasirūpinti gyvūnų, turto bei technikos draudimu.
Partnerių turinys
Nr. 356/4
2020-10-26